Antradienį prie Europos Parlamento pastato Strasbūre mėgino susideginti vyras. Kaip pranešė Prancūzijos žiniasklaida, jis smarkiai nukentėjo.
Gautomis žiniomis, albanų kilmės vyras apsipylė benzinu, o paskui padegė save žiebtuvėliu. Jis nudegė veidą ir rankas. Vyras nugabentas į ligoninę.
Incidento metu netoli EP pastato vyko atvykėlių iš Gvinėjos demonstracija. Jos dalyviai puolė į pagalbą albanui. Kol kas nežinoma, kas paskatino nukentėjusįjį imtis tokių desperatiškų veiksmų.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Profesorius Vytautas Landsbergis neslepia skeptiško požiūrio į „tvarkiečių“ planus naujai kuriamos partijos lyderiu skirti filosofą Arvydą Juozaitį. Tai – visiška desperacija mėginant išsaugoti savo postus po rinkimų, o Juozaitis, tvirtina V. Landsbergis, tariamai naujos partijos neišgelbės.
„Čia yra desperacija. Galbūt ir Juozaičio desperacija, bet pirmiausia desperacija tų, kurie labai bijo būsimos situacijos po rinkimų, kad jie gali netekti savo „babkių“, savo postų ir savo buvimo šalia finansinių srautų“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė profesorius.
V. Landsbergio teigimu, „tvarkiečių“ pagrindu įkurta naujoji Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ nėra naujas politinis darinys.
„Kokia čia nauja frakcija, čia yra visą laiką ta pati sistema – kurti tariamai naujas partijas, kurios visos yra iš tos pačios raudonosios nomenklatūros“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Filosofas A.Juozaitis, teigia profesorius, siekė kovoti prieš Sąjūdį, nors jam buvo siūlyta kartu dirbti diplomatinį darbą.
„Juozaitis gana anksti pasakė, kad prieš Sąjūdį reikia kovoti – prieš tokį, kuris yra ne (jo. – ELTA): ne Juozaičio sąjūdis. Prieš tokį sąjūdį jis nutarė kovoti, ir tai prasidėjo labai anksti“, – pridūrė V. Landsbergis.
Arvydas Juozaitis. Plakatas Pilaitės rajone. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad portalui Delfi frakcijos „Lietuvos gerovei“ seniūnas „tvarkietis“ Vytautas Kamblevičius yra teigęs, kad prezidento rinkimuose nesėkmingai pasirodęs filosofas galėtų būti naujos politinės partijos lyderiu.
Delfi rašė, kad šią mintį V. Kamblevičius prieš pokalbį su galimu lyderiu A. Juozaičiu suderino su frakcijoje „Lietuvos gerovei“ dirbančiais „Tvarkos ir teisingumo“ partijos nariais, o pastarieji šiai minčiai pritarė.
Pats A. Juozaitis portalui teigė, kad gali tapti naujosios partijos pirmininku.
Vis dėlto dabartinis Tvarkos ir teisingumo lyderis Remigijus Žemaitaitis tokiai idėjai nepritarė, pavadindamas tai „cinizmo ir nihilizmo viršūne“.
Politologai sako, kad, išeidamas iš LRT vykusių debatų, kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis rodo, jog nujaučia nesėkmę rinkimuose ir dėmesio siekia visais įmanomais būdais. Jie taip pat sutinka, kad tokiu būdu A. Juozaitis atgaivina savo, kaip maištininko, įvaizdį, kurio viešojoje erdvėje buvo nematyti nuo Sąjūdžio laikų. Tik abejoja, ar tai padės. Esą politinių balų susirinkti neįmanoma – per vėlu.
Pasak politologo Lauro Bielinio, A. Juozaitį, kaip maištininką, vėl gali pamatyti tik tie, kurie jį apskristai atsimena. Likę, sako L. Bielinis, yra jau seniai pasirinkę kitus kandidatus.
Politologas Lauras Bielinis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. „Čia yra desperacija, kada nežinai, ką daryti, kai situacija nejuda iš vietos. Tada tenka žengti tokius žingsnius, kurie yra pavėluoti ir mažai ką padėsiantys. Manau, žmogus blaivus ir puikiai supranta, kad jam lyderių pavyti nepasiseks“, – sako L. Bielinis.
Kaip numanomos nesėkmės priežastis jis nurodo, kad A. Juozaitis savo kampaniją pradėjo per vėlai – viešai jis buvo matomas tik keletą mėnesių, ir jau tada buvo aišku, kad šansų nėra.
Komentuodamas kandidato priekaištus LRT, L. Bielinis teigia, kad pareiškimus apie žiniasklaidą rinkimų laikotarpiu reikėtų vertinti kritiškai – esą dažniausiai tai yra rinkimų kampanijos dalis.
Tuo metu žurnalistas ir politologas Česlovas Iškauskas sako, kad teiginiai dėl LRT turi pagrindo. Jo teigimu, juntama, kad į pirmaujančius kandidatus dėmesio yra atkreipiama daugiau nei į kitus. Visgi, pasak žurnalisto, išeiti iš studijos nėra tinkamas poelgis. Tokiu būdu A. Juozaitis reprezentuoja save kaip nenuspėjamą ir maištingą politiką, kokį įvaizdį turėjo Sąjūdžio laikais.
„Puikiai prisimename „Istorinę klaidą“, plytą rankose. Štai tokie iššaukiantys poelgiai nelabai dera politikui. Jis kelis dešimtmečius buvo politinėje užmarštyje, dabar vėl iškilo, norėdamas pasireikšti. Tačiau visi tie politiniai genai niekur neišnyksta“, – sakė Č. Iškauskas.
Česlovas Iškauskas. Slaptai.lt nuotr.
Pasak pašnekovo, tinkamesnis protesto būdas A. Juozaičiui būtų likti studijoje ir argumentuotai įrodyti savo tiesą.
„Išėjimas iš studijos atrodo kaip rankų nuleidimas tikintis, kad jo rinkėjai pasigailės per rinkimus. Manau, tam tikra prasme jis prašovė“, – teigė politologas.
ELTA jau rašė, kad ketvirtadienį A. Juozaitis kreipėsi į LRT vadovybę, reikalaudamas paneigti LRT išplatintas tikrovės neatitinkančias žinias apie jį.
A. Juozaitis teigia, kad tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios buvo paskleistos antradienio Lietuvos radijo programoje „Ryto garsai“. Šioje laidoje buvo paskelbtas epizodas, pavadintas kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Arvydo Juozaičio „portretu“ arba „pasakojimu apie kandidatą“. Pasak A. Juozaičio, esą ši informacija parengta šališkai, su parinktais teiginiais bei faktais, kurie neatitinka tikrovės, ir net yra žinomai melagingi.
Kandidatas į prezidentus iš LRT vadovybės pareikalavo, kad, likus ne vėliau kaip 5 dienoms iki rinkimų, jam būtų suteikta atsakomosios nuomonės pateikimo teisė laidoje „Ryto garsai“ dėl melagingų duomenų apie jį paskleidimo bei dėl jį kompromituojančios medžiagos platinimo.
