Didžioji savaitė

Aktualijos

Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šį sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
 
Svarbiausios jos dienos – didysis ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis, jomis Bažnyčia minės Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
 
Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
 
Pavasaris. „Kačiukai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią verbą. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima išmesti.
 
Šiemet, jau antrus metus iš eilės, dėl pasaulį ir Lietuvą apėmusios koronaviruso pandemijos ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kitaip.
 
Šv. Velykų laikotarpiu bažnyčiose neplanuojama imtis papildomų ribojimų, pamaldos vyks tose savivaldybėse, kur naujų koronaviruso atvejų skaičius neviršys 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Katalikų parapijose, kuriose pamaldos tęsiamos, galios esama tvarka, kad vienam žmogui turi tekti 20 kv. metrų ploto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.28; 08:00
Trumposios naujienos

Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
 
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
 
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
 
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.27; 07:00
Aktualijos

Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
 
Paskutinėmis jos dienomis – didįjį ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
 
Tačiau šiemet ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kiek kitaip. Kaip paragino Lietuvos vyskupai, susikaupsime maldoje ne bažnyčioje, o savo namuose ar kitoje saviizoliacijos vietoje.
 
Tokią per amžius susiklosčiusią tradiciją susiaurino pasaulį ir Lietuvą apėmusi koronaviruso pandemija.
 
„Aš noriu priminti, kad Lietuvoje yra paskelbtas karantinas, yra aiškūs nurodymai, kokio atstumo turi laikytis gyventojai. Kad negalima būriuotis, net ir vaikščioti daugiau kaip dviejų asmenų grupėm, išskyrus šeimas, kur yra tėvai su vaikais, – spaudos konferencijoje šią savaitę sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. – Jokių būriavimosi, nesvarbu, kur jie vyktų, ar prie bažnyčių, ar prie vandens telkinių – jų negali būti. (…) Tiek Verbų sekmadienį, tiek kitus savaitgalius, kai yra pranašaujami geresni, šiltesni orai”.
 
Prieš stebint Šv. Mišias nuotoliniu būdu galima prisiminti, kad Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
 
Lietuvoje palmių nėra, todėl nuo seno į bažnyčią buvo nešamos ir šventinamos verbos, kurioms liaudyje priskiriami atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simboliai.
 
Lietuvių kalba verbos pirmą kartą paminėtos liuteronų postilėje 1573 metais. Suvalkijoje tikrąja verba seniau buvo laikomas kadagys, Rytų Aukštaitijoje prie kadagio dar pridėdavo išsprogusio beržo ar žilvičio šakelę su „kačiukais”, o vyresnės moterys – ir pernykščių ąžuolo lapų.
 
Verbų sekmadienis apipintas daugybe liaudiškų tikėjimų. Tikima, kad verba saugo nuo visokio blogio. Verba pasmilkomi kambariai, anksčiau buvo apeinami laukai. Kai kur gaji tradicija Verbų sekmadienį šeimos narius pažadinti išplakant verba. Tikima, kad taip jie įgis stiprybės ir sveikatos. Ja būdavo pasmilkoma užėjus audros debesiui, genant galvijus pirmai ganiavai ar po žiemos apžiūrint bites.
 
Senosios verbos sudeginamos – jokiu būdu jų negalima bet kur išmesti.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.05; 10:38