Estijos URM paskelbė nepageidaujamu asmeniu vieną iš Rusijos ambasados Taline diplomatų. Kaip pranešė Estijos diplomatijos žinyba, ketvirtadienį Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Petrovui buvo įteikta specialioji nota.
 
Kaip patikslino ministerijos atstovai, šis sprendimas buvo priimtas atsakant į Estijos konsulo Sankt Peterburge Marto Lätte`ės išsiuntimą iš Rusijos“.
 
„Tikimės, kad šis epizodas nepakenks dvišaliams Estijos ir Rusijos santykiams, – sakoma URM pranešime. – Estija, kaip ir anksčiau, yra suinteresuota palaikyti konstruktyvius geros kaimynystės santykius“.
 
Praėjusią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas žadėjo simetriškai atsakyti į šalies konsulo Sankt Peterburge M. Lätte`ės išsiuntimą.
 
Kaip pranešė liepos 6 d. Rusijos federalinė saugumo tarnyba, jos pareigūnai Sankt Peterburge sulaikė Estijos konsulą „su įkalčiais, kai jam Rusijos pilietis perdavė slapto pobūdžio medžiagą“. Po pusantros valandos Estijos diplomatas buvo paleistas.
 
Estijos URM vadovė Eva-Maria Liimets pabrėžė, kad konsulas „dirbo kasdienį diplomato darbą“, ir pavadino jam pateiktus kaltinimus „nepagrįstais“.
 
Liepos 7 d. oficiali Rusijos URM atstovė Marija Zacharova pranešė, kad M. Lätte`ė turi palikti Rusiją per 48 valandas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.16; 07:16

Archyvai. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriui Daliui Žižiui perduos tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministerijos archyvo dalį, kurią nuo 1939 metų pavyko išsaugoti Lietuvos diplomatui, Lietuvos generaliniam konsului Kanadoje Vytautui Jonui Gyliui.
 
Tarp perduodamų dokumentų – svarbių Lietuvos tarptautinių sutarčių originalai: Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis, Lietuvos sutartys su Latvija nuo 1922 iki 1925 metų, 1934 metais Ženevoje pasirašyta Lietuvos, Estijos ir Latvijos santarvės ir bendradarbiavimo (Baltijos Antantės) sutartis ir daug kitų.
 
Unikalios Lietuvos valstybės archyvinės medžiagos, kurią nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios saugojo V. J. Gylys, perdavimą inicijavo ir koordinavo Lietuvos ambasada Kanadoje.
 
Lietuvos centriniame valstybės archyve jau yra saugomas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje fondas: diplomatų Lozoraičių archyvas, pasiuntinybėje dirbusių diplomatų tėvo ir sūnaus Jurgių Baltrušaičių, Antano Liutkaus veiklos dokumentai. 2019 metais perduotas Vasario 16-osios akto signataro, Lietuvos užsienio reikalų viceministro ir diplomato Petro Klimo (1891-1969) ir jo šeimos dokumentų ir nuotraukų archyvas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.07.01; 00:30

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį paskelbė išsiunčianti aukšto rango Norvegijos diplomatą, taip atsakydama į Oslo žingsnį išsiųsti Rusijos diplomatą po įtariamo šnipo suėmimo.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos teigimu, buvo imtasi atsakomosios priemonės ir nuspręsta Norvegijos ambasadoje dirbantį aukšto rango diplomatą paskelbti „persona non grata“. Jis ambasadą turės palikti per tris dienas.
 
Rusija apkaltino Norvegiją ėmusis „destruktyvių veiksmų“, kurie „neišvengiamai paveiks dvišalių santykių atmosferą“.
 
Norvegijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Guri Solberg naujienų agentūrai AFP nusiųstame pranešime sakė, kad diplomato išsiuntimas „visiškai neturi pagrindo“. Norvegijos teigimu, išsiųstasis diplomatas yra Janas Flaete’as.
 
Žinių apie Norvegijos diplomato išsiuntimą sulaukta po to, kai rugpjūčio 19 dieną Norvegija paskelbė išsiunčianti Rusijos diplomatą, praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo suimtas norvegas, įtariamas suteikęs jautrios informacijos Maskvai.
 
Oslas apkaltino prekybos srityje dirbusį Rusijos diplomatą veiksmais, „nesuderinamais su jo kaip diplomato statusu“. Diplomatas šnipinėjimu įtariamo norvego suėmimo metu su juo kartu lankėsi viename Oslo restorane.
 
Norvegui, kuris teismo dokumentuose yra įvardijamas kaip Harsharnas Singhas Tathgaras, gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė, jei jis bus pripažintas kaltu šnipinėjimo byloje. Jis dirbo bendrovėje „DNV GL“, suteikiančioje sertifikatus naftos ir dujų pramonės įmonėms.
 
50-metis vyras tyrėjams sakė, kad jis informacijos suteikė mainais į „nereikšmingas pinigų sumas grynaisiais“, tačiau tvirtino, jog informacija nebuvo kenksminga Norvegijos interesams.
 
Pastaraisiais dešimtmečiais kelios šnipinėjimo bylos pablogino NATO narių Norvegijos ir Rusijos tarpusavio santykius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.28; 15:55

Persona non grata

Pirmadienį Austrijos ambasadorius Maskvoje Johannesas Eigneris buvo iškviestas į Rusijos užsienio reikalų ministerija, kur jam buvo pareikštas griežtas protestas dėl „nepagrįsto“ Rusijos diplomato išsiuntimo ir pranešta apie atsakomąsias priemones, informuoja „Interfax“.
 
„Vadovaujantis abipusiškumo principu, persona non grata paskelbtas Austrijos ambasados Rusijoje diplomatas“, – pareiškė RF URM atstovai.
 
Laikraščio „Kronen Zeitung“ duomenimis, iš Austrijos išsiunčiamas Rusijos diplomatas daugelį metų užsiiminėjo pramoniniu šnipinėjimu IT kompanijoje, jam padėjo Austrijos pilietis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 00:30

Nuo koronavirusinės infekcijos COVID-19 mirė Jungtinės Karalystės (JK) ambasadoriaus Vengrijoje pavaduotojas, vos 37-erių metų amžiaus Stevenas Dickas, paskelbė JK vyriausybė.
 
Pasak vyriausybės, diplomatas mirė antradienį.
 
JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas išreiškė užuojautą S. Dicko artimiesiems ir draugams.
 
„Stevenas buvo pasišventęs diplomatas, kuris atsidavęs kompetentingai atstovavo savo šaliai, – pranešime teigė D. Raabas. – Jo gedės visi, kurie jį pažinojo ir su juo dirbo.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.26; 05:47
gintaras_originalas

Tikriausiai nėra tokių, kurie nebūtų girdėję posakio, esą pasaulį valdo tie, kurių rankose – informacija.

Valdo ne ginklai, ne pinigai, o būtent žmonės, kuriems prieinama pačių įvairiausių rūšių informacija – riboto naudojimo, tarnybinė, slapta, karinė, politinė, mokslinė, konfidenciali, visiškai slapta, asmeninio pobūdžio…

Šiuose žodžiuose – labai daug tiesos. Tačiau tokia aksioma reikalauja papildymų. Norint valdyti tautas, bendruomenes ar valstybes neužtenka vien turėti daug informacijos. Dar reikia mokėt ja naudotis: „atsijoti informacines šiukšles“, išgryninti esmę, susisteminti faktus ir t.t. Įtakos pasiekia tik tas, kuris žino, kada, kaip ir kur panaudoti etiškai ar neetiškai surinktas slaptas ar pusiau slaptas žinias.

Continue reading „Teisingumo ir valstybės paslapčių sankirta”

pociuniene_liudvika_slaptai.lt

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs Liudvikos Pociūnienės skundą Valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.

Liudvika Pociūnienė prašė teismo panaikinti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2011-01-20 sprendimą, kuriuo atsisakyta spręsti klausimą dėl kompensacijos mokėjimo iki ikiteisminio tyrimo dėl V. Pociūno žūties pabaigos; 2011-07-19 VSD generalinio direktoriaus raštą; 2011-07-01 VSD tarnybinio tyrimo komisijos išvadą, kuria konstatuota, kad Vytautas Pociūnas 2006 m. rugpjūčio 22-23 dienomis buvo tarnybinėjė komandiruotėje Baltarusijoje, Breste, kaip Užsienio reikalų ministerijos atstovas ir jokių VSD užduočių nevykdė; nustatyti, kad Vytauto Pociūno žūtis yra įvykis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pareigūnui, ir įpareigoti Valstybės saugumo departamentą apskaičiuoti ir išmokėti  žuvusiojo šeimai Valstybės saugumo departamento įstatymo 31 str. ir Valstybės saugumo departamento statuto 44 str. nustatytą kompensaciją.

Continue reading „Teismas: Vytautas Pociūnas žūties metu vykdė VSD deleguotas funkcijas”