Japonų būgnininkai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tokijas, rugsėjo 27 d. (ELTA). Antradienį Rusijos ambasadorius Tokijuje Michailas Galuzinas buvo iškviestas į Japonijos URM, kur jam buvo pareikštas protestas dėl Japonijos generalinio konsulato Vladivostoke konsulo Motokio Tatsunorio sulaikymo rugsėjo 26 d. ir pareikalauta oficialių atsiprašymų, praneša televizijos kanalas NHK.
Japonijos užsienio reikalų ministras Yoshimasa Hayashis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai pažeidžia Vienos konvenciją ir yra visiškai nepriimtini.
Pasak Japonijos diplomatijos vadovo, sulaikytasis nepadarė nieko neteisėto. Y. Hayashis taip pat sukritikavo Japonijos diplomato sulaikymo aplinkybes ir pažymėjo, kad prieš jį buvo panaudota jėga. Ministras pridūrė, kad sulaikytasis jau paleistas.
Pirmadienį Rusija pranešė, kad esą Japonijos konsulas Vladivostoke M. Tatsunoris buvo sulaikytas su įkalčiais už šnipinėjimą. Jis paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
Kad išvežtų Džulianą Asandžą iš Didžiosios Britanijos, Ekvadoras paskyrė jį diplomatinėms pareigoms į savo ambasadą Maskvoje, praneša The Guardian žurnalistas Denas Kolinzas.
Pagal neapvykusį pabėgimo planą WikiLeaks įkūrėjas 2017 metų gruodžio 19-ąją, praėjus keletui dienų po Ekvadoro pilietybės suteikimo, buvo paskirtas Ekvadoro ambasados patarėju Rusijoje. „Tačiau vėliau, kai Didžioji Britanija atsisakė pripažinti Asandžo diplomatinį statusą, paskyrimas buvo anuliuotas“, – rašo straipsnio autorius.
„Slaptas dokumentas, pasirašytas tuo metu Ekvadoro užsienio reikalų ministro pavaduotojo Chose Luiso Hakomės, patvirtina iš daugelio šaltinių gautą informaciją, kad Rusija būtų buvusi galutinė Asandžo paskirties vieta, jeigu planas pavyktų“, – perduoda Kolinzas.
Su slaptais dokumentais susipažino Ekvadoro politikė Paola Vintimilja. Ekvadoro Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje ji siekė, kad dokumentai būtų išslaptinti.
„Ministrų lygmeny buvo susitarta paskirti Džulianą Asandžą ambasados patarėju Maskvoje, – pranešė ji leidiniui The Guardian. – Tai atsitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jam buvo suteikta pilietybė ir paprašyta Britanijos vyriausybės aprobuoti jo diplomatinį statusą“.
Sutrukdė Britanijos atsisakymas garantuoti Asandžui diplomatinę apsaugą, kurios Ekvadoras per paskutinę 2017 metų gruodžio savaitę prašė du kartus. Gruodžio 29-ąją Ekvadoras atšaukė paskyrimą į Maskvą. Asandžo išlaisvinimo operacija preliminariai buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse, patikslinama straipsnyje.
„Pasak Vintimiljos, dar vienas dokumentas atėmė iš jo pabėgėlio statusą, o tai būtų pirmas žingsnis į jo paskyrimą Ekvadoro diplomatu. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 4 dieną, savaitę prieš tai, kai Asandžui buvo suteikta Ekvadoro pilietybė. Jį pasirašė ir paliudijo Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas, Asandžo juridinis konsultantas, – praneša Kolinzas.
Gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas pareiškė, kad pavedė visus Asandžo reikalus spręsti užsienio reikalų ministrei Marijai Fernande Espinosai. „Jis nusiplovė rankas“, – sakė Vintimilja. Pasak jos, dėl Asandžo Fernande Espinosa apėjo įstatymą: keletą dienų prieš suteikiant jam pilietybę įstatymai buvo pakeisti taip, kad turintieji Ekvadoro tarptautinę apsaugą galėtų gauti pilietybę.
JTO Generalinės Asamblėjos aplinkoje Morenas pareiškė, kad Ekvadoras ir Didžioji Britanija rengia teisinį sprendimą, kuris leistų Asandžui „vidutinės trukmės perspektyvoje“ palikti ambasadą Londone.
Stefanie Kirchgessner, Dan Collins, Luce Harding / The Guardian
Rusijos diplomatai pernai surengė Londone slaptas derybas su Džulianui Asandžui artimais žmonėmis apie tai, kaip padėti jam pabėgti iš Didžiosios Britanijos, praneša The Guardian.
„Buvo sudarytas išankstinis planas, pagal kurį WikiLeaks‘o įkūrėją būtų išvežę iš Ekvadoro ambasados Londone diplomatine mašina ir pergabenę į kitą šalį. Viena iš paskutinių paskirties vietų, pasak daugybės šaltinių, buvo Rusija, kur Asandžui negrėstų ekstradicija į JAV. Planas buvo atmestas po to, kai buvo nuspręsta, kad jis per daug rizikingas“, – rašo žurnalistai Stefani Kirchgesner, Denas Kolinsas ir Liukas Hardingas.
Operacija buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse ir susijusi su nesėkmingu Ekvadoro bandymu suteikti Asandžui oficialų diplomatinį statusą. Su Maskva buvo kontaktuojama per Asandžo patikėtinį Fidelį Narvaesą. Dar neseniai jis buvo Ekvadoro konsulas Londone.
„Pasak keturių skirtingų šaltinių, Kremlius buvo linkęs pritarti planui, įskaitant ir galimybę leisti Asandžui atvykti į Rusiją ir ten gyventi. Vienas šaltinis pasakojo, kad šioms diskusijoms tarpininkavo rusų verslininkas, kurio pavardė nežinoma. Buvo svarstoma ir galimybė laivu nugabenti Asandžą į Ekvadorą.
Šaltiniai kėlė ir prieštaringas versijas apie tai, kas atšaukė operaciją, bet visi laikėsi nuomonės, kad ji buvusi pernelyg rizikinga. „Pagrindinė kliūtis buvo Didžiosios Britanijos atsisakymas suteikti Asandžui diplomatinę apsaugą“, – patikslina žurnalistai.
„Pasak keturių JAV oficialių asmenų, kuriems pranešta apie incidentą, nutikusį ankstyvą birželio 6-osios rytą. Paskutinėmis žiniomis, prie JAV ambasados Maskvoje budėjęs uniformuotas apsaugininkas iš FSB užpuolė Amerikos diplomatą, ketinantį įeiti į ambasados teritoriją, ir jį sumušė“.
Taip tvirtina „The Washington Post“ žurnalistas Džošas Roginas.
„Po to, kai apsaugininkas iš FSB pakišo koją, diplomatas buvo traumuotas, įskaitant peties lūžį. Pagaliau diplomatui pavyko įeiti į ambasadą, o paskui jis buvo išskraidintas iš Rusijos lėktuvu, kad būtų suteikta skubi medicinos pagalba, kaip patvirtino man JAV administracijos valdininkai. Diplomatas lieka už Rusijos ribų“, – sakoma straipsnyje.
FSB emblema.
Pasak autoriaus, neaišku, kokie užpuolimo motyvai. „Vienas amerikiečių valdininkas man sakė, kad diplomatas bandė pasislėpti ambasados komplekse, kad jo nesulaikytų Rusijos žvalgybos tarnybos. Kitas amerikiečių valdininkas spėjo, kad gal diplomatas veikė Rusijoje kaip šnipas „po diplomato priedanga“ – apsimetė esąs Valstybės departamento bendradarbis“, – rašo žurnalistas.
„Bet jeigu birželio 6-osios rytą užpultas Amerikos diplomatas nebuvo šnipas, Amerikos valdininkai neranda kitokio paaiškinimo, kodėl apsaugininkas iš FSB bandė sutrukdyti jam įeiti į ambasadą. Pasak administracijos valdininkų, apsaugininkai iš FSB reguliariai budi šalia JAV ambasados“, – sakoma straipsnyje.
Jeigu pranešimas apie incidentą „teisingas, tai dar vienas pavyzdys, kad Rusijos specialiosios tarnybos demonstruoja pasirengusios pažeisti galiojančias taisykles jokiu būdu neliesti diplomatų“, pareiškė Evelin Farkas, buvusi JAV gynybos ministro pavaduotojo padėjėja.
