Kiaulės snukis. Youtube.com
Maskva, birželio 16 d. (dpa-ELTA). Kremlius mažai tikėtinais, tačiau sveikintinais pavadino Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo planus pasikalbėti telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Galbūt tai leistų Berlynui bent sekundei nusimesti akidangčius, kurie trukdo blaiviai vertinti situaciją“, – ketvirtadienį per Rusijos televiziją pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Kartu jis pridūrė, kad šiuo metu šiuo klausimu nėra jokio poslinkio. O. Scholzo pareiškimas dėl galimo pokalbio telefonu esą „tikriausiai buvo hipotetinis ketinimas“.
Vis dėlto, anot D. Peskovo, tokie pokalbiai yra naudingi. Esą visiškai normalu, kad šalių vadovai kalbasi net sunkiausiu metu. „Ir tikriausiai būtų neblogai, jei toks pokalbis vyktų, kad jie bent jau iš pirmų lūpų išgirstų mūsų poziciją“, – teigė D. Peskovas. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto
Berlyno ir Maskvos santykiai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios smarkiai pablogėjo. Vokietija remia Ukrainą jos gynybinėje kovoje ir reikalauja išvesti rusų dalinius iš kaimyninės šalies.
O. Scholzas birželio pradžioje pareiškė, kad ketina „netrukus“ pasikalbėti su V. Putinu. Jis priminė, kad su Rusijos prezidentu kalbėjosi prieš 15 mėnesių, netrukus po to, kai šis davė įsakymą pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą.
Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas. Eltos nuotrauka
Šokių ant ledo porai Margaritai Drobiazko ir Povilui Vanagui ketinant pasirodyti Rusijos prezidento atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmonos Tatjanos Navkos Sočyje rengiamame ledo šou ir prasidėjus siūlymams spręsti dėl Lietuvos pilietybės M. Drobiazko atėmimo, savo paaiškinimą pateikė Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė Lilija Vanagienė.
„Man, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentei ir ypač kaip Povilo Vanago mamai, labai skaudu, plyšta širdis ir neramu dėl mano vaikų priimto sprendimo. Nuoširdžiai atsiprašau tų žmonių, kuriuos tai įskaudino ir nuvylė. Tačiau savo suaugusiems vaikams negaliu nurodinėti ar kaip kitaip įsakyti, nors bandžiau argumentuotai, diskusijų bei ilgų ginčų būdu perteikti savo aiškią ir nedviprasmišką poziciją šiuo klausimu“, – sakoma Eltai atsiųstame atvirame laiške.
Anot L. Vanagienės, ši tragedija užklupo labai netikėtai. Prasidėjus karui Povilas ir Margarita nedelsiant grįžo į Lietuvą. Tvirtai reiškė paramą Ukrainai ir jos žmonėms.
L. Vanagienė primena, kad Povilas nuo 18 metų gyvena Maskvoje, tad 34 metus jis ir jo žmona Margarita kūrė savo ateitį ne Lietuvoje.
„Suprantu, kad nėra lengva taip staiga viską mesti ir išvykti, kardinaliai pakeisti savo gyvenimą. Turbūt būtent šios aplinkybės ir nulėmė jų sprendimą. Nesiruošiu jų teisinti, jie – suaugę žmonės, tad už savo veiksmus yra atsakingi patys“, – rašo L. Vanagienė.
Ji tikisi, kad Povilo ir Margaritos sprendimas nebus tapatinamas su Lietuvos čiuožimo federacija ir jos sportininkais, nes aktyvią sportinę dailiojo čiuožimo karjerą Povilas ir Margarita baigė prieš 16 metų ir nėra niekaip susiję su Lietuvos čiuožimo federacijos veikla.
Kaip jau skelbta, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sako, kad Lietuvos pilietybė M. Drobiazko buvo suteikta kaip dovana, o ją, pažymi politikas, galima atsiimti. Ypač, akcentuoja S. Šedbaras, jei Lietuvos pilietybę gavusio asmens veiksmai niekaip nedera su šaliai ypač svarbiais principais. Kaip leido suprasti Seimo narys, garsiausios visų laikų Lietuvos šokių ant ledo poros pasirodymas Kremliaus ruporo žmonos renginyje būtų pakankamas pagrindas pradėti diskusiją dėl 1992 metais suteiktos pilietybės atėmimo.
Pasak jo, Prezidentūra, kaip atsakinga institucija, šį klausimą galėtų pasvarstyti.
Dmitrijus Peskovas. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 28 d. (dpa-ELTA). Įsigaliojo ES sankcijos Rusijos oligarchams ir prezidento Vladimiro Putino aplinkos žmonėms. Be kita ko, įšaldomas jų turtas ES, pirmadienio vakarą paskelbta oficialiame ES leidinyje. Taip pat ribojama jų kelionių laisvė.
Sankcijos, be kitų, įvestos Kremliaus atstovui Dmitrijui Peskovui, taip pat violončelininkui ir V. Putino patikėtiniui Sergejui Rolduginui.
Sankcionuojamų asmenų sąraše – ir oligarchas bei kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa“ banko vadovas Michailas Fridmanas. Taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.
Rusijos oligarchai iki šiol galėjo kliautis, kad jie ir jų pinigai yra laukiami Europos didmiesčiuose. Tačiau V. Putinui užpuolus Ukrainą, jie vis labiau atsidūrė Vakarų vyriausybių akiratyje.
V. Putinas ir J.Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos Ženevoje davė „teigiamą“ pradžią tolesniam dvišaliam dialogui, antradienį pareiškė Kremlius.
„Tai nusipelnė teigiamo įvertinimo“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, tačiau pridūrė dar negalįs pakomentuoti jų galutinio rezultato.
Rusija praėjusiais metais prie Ukrainos sienų sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir sukėlė tarptautinės bendruomenės būgštavimus dėl galimo puolimo. Šalis tuomet pareikalavo JAV ir NATO saugumo garantijų, tačiau pastarieji savo ruožtu pagrasino Maskvai griežtomis sankcijomis.
Nors tiek JAV, tiek Rusija patvirtino, kad per pirmadienio derybas nepasiekė proveržio, tačiau sutiko tęsti dialogą.
„Laukia dar keli derybų raundai, kurie leis susidaryti aiškų vaizdą, ką jau esame pasiekę, – teigė D. Peskovas. – Tačiau pagrindo džiūgauti kol kas nėra. Būtų naivu tikėti, kad vienas raundas duos daug rezultatų“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiemet nerengs kasmet vykstančios klausimų ir atsakymų sesijos su visuomene, trečiadienį pranešė jo atstovas.
V. Putinas įprastai praleidžia kelias valandas atsakinėdamas į visuomenės klausimus, pateiktus telefoniniais skambučiais ar žinutėmis, jį stebint gyvai pareigūnų, rėmėjų ir žurnalistų auditorijai.
Tradicija prasidėjo 2001 metais, o paskutinė sesija surengta praėjusių metų birželį. V. Putinas jos nerengė tik 2004 ir 2012 metais.
Šiuo renginiu jis įprastai naudojasi nedidelėms vietos problemoms spręsti, papriekaištauti regionų pareigūnams ir atsakyti į klausimus apie savo asmeninį gyvenimą.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad šiemet sesijos rengti nėra poreikio.
„Matote, kaip dažnai prezidentas pasikalba su regionų vadovais, – sakė atstovas. – Galima sakyti, jis regioninę sesiją rengia jau kelis mėnesius.“
Jis šio sprendimo nesusiejo su koronaviruso pandemija, tačiau V. Putinas nuo kovo daugumoje savo susitikimų dalyvauja nuotoliniu būdu.
D. Peskovo teigimu, kai kurie sesijos elementai galėtų būti įtraukiami į gruodį vyksiančią kasmetę V. Putino spaudos konferenciją.
„Kol kas planuojame ją surengti gyvai“, – sakė D. Peskovas.
Jei po Stambulo ekumeninio patriarchato sprendimo pripažinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios nepriklausomybę kils smurto proveržis, Rusija „gins“ Ukrainoje gyvenančių stačiatikių interesus, penktadienį pareiškė Kremlius.
„Kadangi Rusija gina rusų ir rusakalbių interesus, ji gina ir stačiatikių interesus“, – žurnalistų paklaustas apie Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad Ukrainos radikalai kitą savaitę ketina pulti Maskvos patriarchato jurisdikcijoje esančius religinius objektus, teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pasak D. Peskovo, priemonės, kurių būtų imtasi „neteisėtų įvykių“ atveju, būtų „išskirtinai politinės ir diplomatinės“.
„Jų būtų imtasi tuo atveju, jei Ukrainos institucijos nesugebėtų išlaikyti padėties teisiniuose rėmuose, jei ji pakryptų nemalonia, smurtine linkme“, – pabrėžė Kremliaus atstovas.
Konstantinopolio patriarcho vadovaujamas Šventasis Sinodas ketvirtadienį pranešė nusprendęs pripažinti Ukrainos stačiatikių bažnyčios, kuriai iki šiol vadovavo Maskva, nepriklausomybę.
Maskvos patriarchas, galintis netekti įtakos tūkstančiams parapijų, tokį Sinodo sprendimą pasitiko įtūžiu.
D. Peskovas, savo ruožtu, teigė, kad Maskva yra „labai susirūpinusi“ dėl tokio sprendimo, nes Rusijos „valdžiai aktualu viskas, kas vyksta stačiatikybės pasaulyje“.
Vis dėlto jis pridūrė, kad į Bažnyčios reikalus Kremlius nesikiša.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Arūnas Spraunius
Lietuviška viešoji erdvė raportavo apie Vladimiro Putino „perrinkimą“ Rusijos prezidentu kovo 18-ąją gal net stropiau nei pačioje Rusijoje. Tarkime, mūsų viešosios erdvės formuotojai taip elgėsi užhipnotizuoti „supermeno“ V. Putino asmenybės arba tiesiog „iš nuobodulio“ (sic…). Vis dėlto – kiek iš tiesų jis herojus šiuolaikiniame pasaulyje?
Pradėti tenka rūškanoku ekskursu į praeitį. Atidarant 1936 metų Berlyno olimpines žaidynes visas pasaulis žvelgė į Adolfą Hitlerį, o žurnalas „Time“ 1938-aisiais išrinko jį Metų žmogumi. Kuo viskas baigėsi – žinoma, 55 milijonais lavonų bei sugriautais miestais po vieno kraupiausių karų žmonijos istorijoje. Eksukrsas čia prie to, kad kai kuriose planetos vietose Rusijos prezidentas – sąmoningai ar ne – demonizuojamas, ypač po tokių akcijų kaip kovo 1-ąją jo kreipimesi į Federalinį susirinkimą anonsuotos rusiškos „begalybę“ galinčios pasiekti branduolinį užtaisą nešančios balistinės raketos, nežmonišku greičiu plaukiojantys povandeniniai aparatai ir t.t. Siekis „pastiprinti“ rinkimų kampaniją, tada klausimas – prieš ką „pastiprinti”?
Bet rinkimai – jau praeitis. Autoritarai, kaip ir pridera, V.Putiną sveikino dar nebaigus skaičiuoti balsų, demokratiniame pasaulyje trumpa diskusija dėl to kilo, ir patarėjų nepaklausęs ir telefonu Rusijos prezidentą pasveikinęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėjo „nedidelių“ nemalonumų. Tuo pat metu Europoje tebesvarstoma dėl pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikoto, apie ką kalba ne tik britai (po Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo labai logiška), ukrainiečiai (irgi būtų keista, jei nesvarstytų), bet ir lenkai, net nuosaikūs danai, švedai bei islandai. Neatmestina, kad tema ilgainiui plėsis. Kaip ir dar viena – 23 rusų diplomatus dėl apnuodijimo Solsberyje išsiuntusių britų pasiūlymas Europos Sąjungos (ES) valstybėms pasekti jų pavyzdžiu. ES savo diplomatinės misijos vadovą Markusą Edererą jau atšaukė.
Rusijos ir Armėnijos vadovai Vladimiras Putinas ir Seržas Sargsianas. Rusijos karinė bazė Giumri mieste. 2013 metai
Pačioje Rusijoje demokratiškai nusiteikę vieši asmenys po rinkimų tekonstatavo eilinę aklavietę. Kaip nurodė politikas Leonidas Gozmanas, gavęs naują mandatą valdyti V.Putinas negalės atsitraukti nuo agresyvios užsienio politikos, nes agresyvi laikysena yra jo legitimumo pagrindas. Taip pat – kad ir vidaus politikoje Rusijos prezidentas gavo mandatą stiprinti represijas. Tiesa, įvykiai vakarų Pamaskvės Volokalamske beveik iškart po rinkimų, kai po dujų nuotėkio iš greta esančio „Jadrovo“ sąvartyno apsinuodijo virš pusšimčio vaikų, o ir šiaip neapsikęsdami smarvės įnirtę vietos gyventojai užpuolė rajono savivaldos vadovą Jevgenijų Gavrilovą, rodo, kad „gelžbetoninėje“ autoritarinėje valstybėje „neprotokoliniai“ atvejai galimi.
Vis dėlto, filosofo ir sociologo Igorio Čubaiso vertinimu, Rusija serga nepasitikėjimu, skundikų dominuojamoje visuomenėje neįmanomi normalūs žmogiški santykiai, ir ši bėda šalį kamuos dar ilgai. Rusijos dūmos pirmininkas Viačesalvas Volodinas teiginiu, jog Rusija – tai V.Putinas ir be jo Rusijos tiesiog nėra, nevalingai pripažįsta, jog pilietiniai, socialiniai, ekonominiai institutai šalyje sunaikinti.
Pasak publicisto Iljos Milšteino, V.Putino pergalę be problemų buvo galima konstatuoti bent prieš 6-erius metus. Šiokią tokią intrigą prieš pat rinkimus buvo sukūręs pats Rusijos prezidentas, kai kreipimesi į Federalinį susirinkimą savo piliečiams pasiūlė konfrontaciją su Vakarais iki pat Trečiojo pasaulinio karo imtinai. Buvo radusis iliuzija, kad rusai bent jau sutriks, vedini asmeninės savisaugos, rūpesčio dėl artimųjų likimo. Deja, visuomenė konfrontacinę retoriką „prarijo“ (beje, kone su pasitenkinimu) ir vieningai V.Putiną perrinko.
Bet yra ir kita V.Putino eilinio „žengimo į sostą“ pusė. Rusijos prezidento rinkimų dieną prie jos generalinio konsulato Charkove aktyvistai atgabeno karstą su jame paguldyta V.Putino „lėle“ ir plakatu „Rusija=karas. Kruvini rinkimai“. Prie konsulato Lvove sudegintas Kremliaus maketas, o Odesoje irgi prie konsulato rinkimų būdelės funkciją aktyvistai „patikėjo“ nešiojamam lauko tualetui. Prie Rusijos ambasados Kijeve surengtos protesto akcijos „Liaudis nutraukia diplomatinius santykius su egresoriumi“ organizatorius Michailas Kochanovskis savo puslapyje „Facebooke“ nurodė, jog nepriimtina, kad 5-eris metus vykstant karui agresorius ciniškai rengia rinkimus onkupuotame Kryme ir Ukrainoje turi keturis balsavimo taškus (Kijeve, Lvove, Odesoje, Charkove). Protesto akcijoje Londone parodytos fotografijos rusų nusikaltimų, pradedant Aleksandro Litvinenkos nunuodijimu ir baigiant „Malaysia Airlines“ keleivinio lėktuvo su 295 keleiviais numušimu virš rytų Ukrainos. Akcijos moto buvo „Kai kris paskutinis Ukrainos karys, V. Putinas imsis jūsų“. Prieš Rusijos rinkimus protestuota daugelyje Europos sostinių. Jei čia apie „herojų“ skaitome – ką gi…
Stivenas Sygalas ir Vladimiras Putinas
Dar viena pusė. Kovo 19-ąją Briuselyje ieškodamas paramos po žinomų įvykių britų užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas net kiek apstulbo sulaukęs vieningo palaikymo, pasak ministro, pasirodo, Maskva piktybiniais ar griaunančiais veiksmais yra bandžiusi kenkti kone visoms ES valstybėms. Praėjus 12 metų nuo A. Litvinenkos nunuodijimo Londone rusais jau nebetiki niekas. Supratimas, aišku, keliavo ilgokai, vis dėlto geriau vėliau negu niekada. Rusų valdančiosios klasės retoriniais manevrais S. Skripalio nuodijimo tema netiki niekas, kaip nurodė britų užsienio reikalų ministras, Maskvos teisinimaisi vis labiau absurdiški – iš pradžių rusai teigė visai negaminę nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“, paskui „pasitaisė“, kad vis dėlto gamino, bet atsargas sunaikino, bet jos „paslaptingai“ atsidūrė Švedijoje, Čekijoje, Slovakijoje, JK. Klasikinė Rusijos strategija paslėpti tiesos „adatą“ melo kaugėje nebeveikia (de facto tikriausiai Maskva niekas netiki seniai, bet dabar tą rodo labai akivaizdžiai).
Kovo 15-ąją paskelbusi eilines sankcijas Rusijos piliečiams bei organizacijoms, JAV finansų ministerija laišku perspėjo svarbiausius infrastruktūros objektus valdančias kompanijas apie vidaus reikalų ministerijos ir Federalinio tyrimų biuro (FTB) išaiškintus įsilaužimus arba mėginimus įsilaužti į vandens tiekimo, atominės energetikos, oro susisiekimo, pirmo būtinumo prekių gamybos struktūrų kompiuterines sistemas ir paragino imtis apsaugos priemonių prieš kibernetinius nusikaltėlius. Dviejų dalių sankcijinio sąrašo ištakos siekia prezidento Baracko Obamos 2016 metų gruodžio 28-ąją pasirašytą įsaką po to, kai specialiosios tarnybos informavo tuometinį bebaigiantį prezidentauti Amerikos lyderį apie interneto įsilaužėlių įsibrovimą į JAV kibernetinę erdvę per prezidento rinkimų kampaniją, siekiant griauti demokratiją bei klastoti duomenis JAV ir už jos ribų. Kitaip tariant, informacija apie neteisėtą veiklą detalizuota bei sankcijų istorija prieš tokia veikla užsiimančius prasidėjo prieš beveik pusantrų metų.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
Kad ir kaip atsilieptų apie savo pirmtaką, dabartinis prezidentas D. Trumpas renčia sankcijų politiką ant B. Obamos padėtų pamatų. Toks tad dalykiškas ir nebūtinai triukšmingas tęstinumas, kai į sankcijų sąrašą metodiškai įtraukiami, pavyzdžiui, Sankt Pterburgo verslininko Jevgenijaus Prigožino valdomos „Interneto tyrimų agentūros“ (labiau žinoma kaip „interneto trolių fabrikas“), kuri faktiškai užsiima „Fake News“ sklaida bei manipuliacijomis virtualioje erdvėje, 13 darbuotojų su jos šefu imtinai. Po įtraukimo į sąrašą J. Prigožinas nei jo kuratoriai Kremliuje beveik neprotestavo.
Rusų specialiosioms tarnyboms dirbančius interneto įsilaužėlius kai kada linkstama demonizuoti (o kaip kitaip, juk ir Rusijos prezidentas – išeivis iš ten pat), bet demaskuotieji nėra tokie jau „nesugaunami“. Kanada praėjusių metų kovą suėmė Rusijos bei Kazachstano pilietybes turintį Karimą Baratovą dėl kaltinimų 2014 metais įsilaužus į „Yahoo“ bei pavogus pusę milijardo šios interneto paieškos sistemos vartotojų asmeninių duomenų. Ottava perdavė įsilaužėlį Amerikai, kur jis jau pripažino kaltę bei laukia teismo kovo 27-ąją.
FTB paskelbė interneto įsilaužėlių Aleksejaus Belano (irgi įtariamas įsilaužimu į „Yahoo“, turi Rusijos bei Latvijos pilietybes) bei Jevgenijaus Bogačiovo (Rusijos pilietis) detalius aprašymus su rezidavimo adresais bei visais naudojamais slaptažodžiais. 2013-ųjų lapkritį FTB įtraukė A. Belaną į labiausi ieškomų interneto įsilaužėlių sąrašą ir pažadėjo už pagalbą jį sulaikant 100 tūkstančių dolerių premiją. Beje, tų pačių metų birželį jis buvo suimtas vienoje Europos valstybių, tačiau sugebėjo pasprukti. Vis dėlto, panašu, tik laiko klausimas, kada papuls ar bus priverstas pasiduoti, arba tas dar jaunas žmogus gyvenimą nugyvens baimingai dairydamasis per petį.
Beje, kai Amerika paskelbė paiešką kito atakos prieš „Yahoo“ įtariamojo, Rusijos federalinio tyrimų komiteto karininko Dmitrijaus Dokčajevo, šis tėvynėje jau buvo suimtas už tėvynės išdavystę. Nevalingai ateina į galvą rusus dėl S. Skripalio ir jo dukters nuodijimo kaltinantiems britams adresuotas V.Putino atsainus išsireiškimas: „Jūs ten pas save išsiaiškinkit.“ Būtent, tai paties valstybėje „bardakas“, o demokratinis pasaulis išmoko veikti sistemiškai ir turi kantrybės.
Londonas dėl žmonių nuodijimo JK teritorijoje, panašu, spaus toliau, ima aiškėti, kad žmogžudystės Europos valstybėje nelinkusios atleisti daugelis ES šalių narių, „The Times“ paskelbė (03 24), kad paskui Bendrijos sprendimą konsultacijoms atšaukti ES pasiuntinį Maskvoje asmeninės iniciatyvos tvarka gali pasekti Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Airija, Nyderlandai, Estija, Latvija, Lietuva, Bulgarija, Čekija ir Danija, irgi išsiųsdamos rusų diplomatus, tikėtina, kad pagaliau paklausęs patarėjų žingsnių šia kryptimi imsis prezidentas D. Trumpas. Anksčiau įžūlus Maskvos, konkrečiai, V. Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo tonas ima keistis, jame ima rastis, pavadinkime, liūdesio gaidelių. Grįžtina prie pragmatiškojo pono B. Johnsono, Briuselyje pareiškusio, kad duoti atkirtį tokiam banditui kaip Rusija rizikinga, užtat teisinga .Jei ir čia apie tarptautinio masto herojų V.Putiną – tada atleiskit…
Buvęs sovietinis diplomatas, dabar rašytojas Prancūzijoje Vladimiras Fedorovskis interviu šveicarų „Le Temps“ (03 16) pastebi, jog demonizuoti V.Putiną yra diplomatinis (pridėkime, ir geopolitinis) idiotizmas. Jis nieko nepadarė, kad neutralizuotų tokias Rusijos bėdas kaip valdžios perėmimo tęstinumo nebuvimas, kas lemia „prakeiksmą“, kai į valdžią gali patekti palyginti sėkmingas (Rusijai ir žmonijai) „atvejis“ Michailas Gorbačiovas, bet gali prasimušti ir visiškas niekšas Josifas Stalinas. Kaip ir nieko nenuveikė, vaduodamas savo valdomos šalies ekonomiką nuo narkotinės energetinių išteklių priklausomybės. Kad valstybė ekonomiškai vystytųsi, reikia investicijų, o iš kur jų bus, kai Kremlius nuosekliai vykdo izoliacionizmo politiką. Rusijos prezidento foto ant žurnalo „Time“ paskutinio numerio viršelio su parašais „Kylantis caras“ ir „Skęstanti Rusija“ galima laikyti simptomiškais. Panašu, V.Putinas iš tiesų gyvena alternatyvioje tikrovėje, apie ką Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo po Krymo aneksijos 2014-aisias, kai Rusiją metė iš G-8.
Iš tiesų dar klausimas, ar Rusijos prezidentas yra „pasaulinis herojus“, kaip kai kada gali atrodyti žvelgiant iš Lietuvos viešosios erdvės perspektyvos. Praėjusių metų vasarį-gegužę visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Pew Research Center“ visame pasaulyje 40 951 žmogaus paklausė, ar jie laiko V. Putino vykdomą tarptautinę politiką teisinga. Teigiamai atsakė 26 proc. apklaustųjų (mažiausiai Europoje – 19 proc., daugiausiai Afrikoje – 35 proc.). Amerikoje Rusijos prezidentu pasitikėjo 23 proc. žmonių. Rusiją (ne jos prezidentą) palankiai vertino kiek daugiau, vidutiniškai 34 proc. apklaustųjų (27 proc. europiečių bei 29 proc. amerikiečių). Vos 14 proc. vakariečių manė, kad Rusijos valdžia paiso žmogaus teisių bei laisvių (Kanadoje virš 80 proc., Švedijoje 91 proc. žmonių Kremliaus režimą laiko represiniu). Kad Rusija kelia rimtą grėsmę, manė 47 proc. amerikiečių ir 41 proc. europiečių (vidutiniškai pasaulyje – 31 proc.). Lenkijoje V. Putiną palankiai vertino 4 proc. apklaustųjų. Rusijos prezidento tarptautinė veikla palankiai įvertinta tik Vietname, Filipinuose, Graikijoje bei Tanzanijoje.
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
V. Putinas mėgina „siūbuoti“ Europą, kiršindamas naujas ir senas ES nares, irgi tikslas – organizuoti kuo masyvesnį „trolingą“, siekiant sumenkinti Amerikos įvaizdį pasaulyje. Tas įžūlumas ilgai toleruotas, ir štai – kompanija „Google“ finansuoja dirbtinio intelekto panaudojimo kuriant žinias projektą RADAR, jo pagrindu paleis naujienų interneto puslapį su daug švaresne naujienų ekosistema, taip pat keičia savo paieškų algoritmą taip, kad nuorodų į „Fake News“ ir ekstremistinius pasisakymus išvis nerodys. Veikiant sistemiškai, galima pažaboti bet kokį įžūlumą.
Apibedrinti tikriausiai prasminga tuo, nuo ko pradėta. Gyvename šalyje, kur kone visos iš viešosios erdvės pinigus „semiančios“ struktūros ypač mitriai reaguoja į geopolitinius judesius rytuose kažkodėl pagal ten pat atidirbtą algoritmą. Arba tiražuoja meninius-propagandinius rusų produktus, tarkime, filmus, kaip tą daro kone visos komercinės televizijos. Kaip nedidelis pavyzdys, tiesiog „žudanti“ antrašė apie „superherojų“: „Kitas V. Putino taikinys: jie jau laukia Kremliaus samdinių keršto” („delfi.lt“ 2018 03 21). Oi, drebėkit dabar, Rusijos prezidento nekentėjai…
Tyrėjai artėja prie šaltinių, paminėtų gresiančiame sprogti Donaldo Trampo dosjė
Buvęs MI6 bendradarbis Kristoferis Stilas, sudaręs gresiantį sprogti ir ginčytiną Donaldo Trampo dosjė, dabar tyli, rašo Independent žurnalistas Kimas Sengupta.
„Bet jo pasakojimas apie JAV prezidento ryšius su Rusija tapo visateisiu tyrimo, kuris veržia žiedą aplink Baltuosius rūmus, elementu“, – tvirtina jis.
Žmogus, pasamdęs Stilą, kad šis sudarytų dosjė, – Glenas Simpsonas, vienas iš firmos Fusion GPS steigėjų, – davė parodymus uždarame JAV Senato Juridinio komiteto posėdyje. „Vėliau jis pabrėžė, kad neatsisako tvirtinimų, kurie buvo išdėstyti anksčiau, o komiteto nariai kuluaruose kalba, kad į tą medžiagą pažiūrėta ypač rimtai“, – rašo laikraštis.
„Tuo tarpu specialiojo prokuroro Roberto Miulerio grupė, atliekanti savą Kremliaus veiklos tyrimą, susisiekė su keliomis figūromis, kurių pavardės paminėtos dosjė, ir išklausė jų parodymus, įskaitant ir vieną figūrą, kuri, kaip sužinojo mūsų laikraštis, teikė svarbią informaciją“, – sakoma straipsnyje.
„Kai metų pradžioje (taip originale, – red. past.) Trumpas, jo šalininkai ir dešinioji žiniasklaida JAV ir Didžiojoje Britanijoje pranešė apie esamą Stilo dosjė, buvo imtasi darnių mėginimų paskelbti jį fantazija. Bet vėliau išaiškėjo, kad daugelis jame esančių tvirtinimų teisingi“, – teigia leidinys. Pasak autoriaus, dabar Miulerio komanda, Senato Žvalgybos reikalų komitetas ir Atstovų rūmų Žvalgybos reikalų komitetas „konkuruoja tarpusavyje, kad įkalbėtų Stilą duoti parodymus“.
„Tačiau Stilas nusprendė nevažiuoti į JAV, o taip pat šiuo momentu atsisako atsakinėti į Trumpo bylos tyrėjų klausimus kur nors kitur“, – rašoma leidinyje.
Leidinio nuomone, Miulerio tyrimas stumiasi į priekį. Atliktos kratos ir paimta kompiuterinė technika bei dokumentai Trumpo buvusio rinkimų štabo vadovo Polo Manaforto namuose. „Dar prieš 15 mėnesių Stilo namuose dažnai buvo minimi numanomi „neapskaičiuoti buhalteriniai“ mokėjimai, kuriuos Manafortas neva tai gavęs iš (Viktoro) Janukovičiaus partijos, ir rusų nuogąstavimai, kad to fakto paviešinimas gali sutrukdyti Kremliaus operaciją, skirtą Trumpui remti“, – sakoma straipsnyje.
„Istorija su Manafortu – tik vienas Stilo tvirtinimų, kurie vėliau pasitvirtino esą teisingi, pavyzdys“, – rašo laikraštis.
Kai kurie žmonės, nuodugniai žinantys Stilo dosjė, byloja, kad vienas iš „šaltinių“ galėjo būti Feliksas Sateris.
„Sateris – buvęs Trumpo dalykinis partneris, lydėjęs jį kelionėse į Rusiją. Trumpo paprašytas jis lydėjo Donaldą-jaunesnįjį ir Ivanką kelionėje į Maskvą, ir tuo metu buvo toks įtakingas žmogus, jog suorganizavo, kad Ivanka pasėdėtų ant prezidento Putino kėdės Kremliuje“, – sakoma straipsnyje.
Leidinys taip pat tvirtina, kad Sateris vaikystėje draugavo su Maiklu Koenu, asmeniniu Trumpo patikėtiniu. „Dosjė Stilas Koenas pavadintas viena iš svarbiausių Trumpo ir rusų jungiamųjų grandžių, o taip pat sakoma, kad Putino spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui buvo pavesta vesti slaptą kampaniją Hilari Klinton rinkimų kampanijai sužlugdyti (pats Peskovas tai neigia)“, – rašo autorius.
Koenas neigė, kad turėjo kontaktų su rusais. „Bet elektroniniai laiškai, kurie neseniai prasiskverbė į spaudą, demonstruoja, kad 2016 metais Koenas prašė Peskovo padėti Trumpo projektui nekilnojamojo turto srityje – statant „Trumpo bokštą“ Maskvoje“, – rašo autorius.
Kremlius pareiškė nusivylimą dėl naujų JAV sankcijų Rusijai ir įspėjo dėl galimų atsakomųjų veiksmų, informuoja naujienų agentūra AP.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad šis Jungtinių Valstijų ėjimas nekonstruktyvus, ir pridūrė, neva „ekspertų lygiu svarstomos įvairios galimybės“.
Amerikos ir Rusijos priešprieša
JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija antradienį pranešė skirianti sankcijas 38 Rusijos firmoms ir asmenims. Sankcijos skiriamos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
JAV iždo sekretoriaus Stiveno Mnučino (Steven Mnuchin) teigimu, „šiomis sankcijomis siekiama išlaikyti Rusijai spaudimą siekti diplomatinio sprendimo“.
Rusijos ir JAV santykiai išlieka įtempti, nepaisant to, kad Baltieji rūmai svarsto surengti JAV prezidento ir Rusijos vadovo susitikimą kitą mėnesį vyksiančio G20 susitikimo užkulisiuose. D. Peskovas patvirtino tokio susitikimo galimybę, tačiau teigė, kad kol kas nebuvo pradėti jokie pasiruošimo darbai.
