Agresyvūs Rusijos išpuoliai Baltijos jūroje – akivaizdūs. Per labai trumpą laikotarpį – net keletas spjūvių tiek stipriausioms, tiek pažeidžiamiausioms NATO valstybėms.
Rusijos naikintuvai imitavo amerikiečių eskadrinio minininko „Donal Cook“, plaukusio į Lietuvą, užpuolimą: tarp sparnuotosiomis raketomis ginkluoto JAV laivo ir rusiškų naikintuvo buvo likę vos devyneri metrai. Paskui Rusijos karo lėktuvai itin nesaugiu atstumu ore persekiojo JAV žvalgybinį lėktuvą, paskui – incidentas Lenkijos teritorijoje, dar – ir galimi Lietuvos oro erdvės pažeidimai…
Kol bus užbaigtas šis straipsnis, greičiausiai išgirsime dar bent keletą pranešimų, kaip Rusija įžūliai provokuoja į pagalbą pažeidžiamiausioms NATO valstybėms skubančias įtakingiausias Aljanso nares.
Politinės – karinės Rusijos intrigos Baltijos jūros regione akivaizdžios. Kremlius siekia sukurti komplikuotą, nervingą atmosferą, kad JAV atsisakytų planų dislokuoti gausius nuolatinius karinius dalinius Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Kremliaus diktatoriui rūpi įpiršti nuomonę ramybę, komfortą bei sotų gyvenimą vertinančiai Europai, kad trys Baltijos valstybės turi sugrįžti Rusijos įtakos zonon. Vladimiro Putino planas įtikinti Vakarus, jog NATO ir Europos Sąjungai būtų paprasčiau gyventi be Vilniaus, Rygos ir Talino, – ne tik akivaizdus, bet dar ir pavojingas. Rusijai gali pavykti jį įgyvendinti.
Juk JAV ir Europos atsargumas mums gali brangiai kainuoti. Ir ne tik mums. Nuolatiniai Vakarų bandymai dar ir dar sykį pabandyt įtikinti Kremliaus diktatorių liautis grūmoti kumščiais – būtų juokingas, jeigu nebūtų pavojingas. Putiną sustabdyti gali tik ryžtingas Vakarų nusiteikimas nejuokauti, nenuolaidžiauti, neieškoti kompromisų principinuose dalykuose. O jeigu jis eis iki galo? Matydamas tvirtą pirmiausia JAV nusiteikimą – neis, iki karinio konflikto neis, nes Putinas iš esmės yra bailys, kaip visi chuliganai, narsūs tik prieš silpnesnius. Nejaugi per pastaruosius keliolika metų Vašingtono analitikai, mokslininkai, ekspertai šito nesuvokė?
Oficialusis Vašingtonas garsiai yra pasakęs, kad eskadrinio minininko „Donald Cook“ įgula turėjo teisę ir galimybę numušti pavojingai priartėjusius rusų karo lėktuvus. Kas gi tuo abejoja! Juk pavojus buvo iškilęs visai laivo įgūlai. Gal praleista puiki proga chuliganui smogti į dantis?
Juk Turkija smogė – ir nieko neatsitiko. Rusija nepradėjo Trečiojo pasaulinio karo, nenumetė atominės bombos. Ji sukluso, stabtelėjo. Ji jau nelinkusi taip dažnai ir drastiškai erzinti karingųjų turkų. Jos atsakas: „Nebepirksime turkiškų vaisių, rečiau važiuosime į Antalijos kurortus ilsėtis“. Tik tiek. Rusija suprato: turkų lengvai neįbauginsi, Turkija – NATO valstybė, kurią ginti privalės visos sąjungininkės.
O deramo amerikietiškojo „atsako“ Baltijos jūroje Rusija nesulaukė. Ji pažemino ne vien amerikiečius, bet ir mus, lietuvius, kuriuos padrąsinti skubėjo „Donald Cook“ (ne tiek mus padrąsinti, kiek įspėti Rusiją: trijų Baltijos valstybių saugumo neužmiršome). Bijau, kad amerikiečių atsargumas Prancūziją, Vokietiją ir kai kurias kitas Vakarų šalis tik paskatins mūsų išsižadėti. Ar mes nesakėm, kad su tomis Baltijos valstybėm tikras vargas: atiduotumėm jas Putinui – ir gyventi būtų ramiau! Geri prekybiniai santykiai su Rusija mums svarbiau nei lietuvių, latvių ir estų laisvė.
Tad Vašingtono vengimas aiškiai pasakyti, kad Baltijos valstybes nuo okupacijos gali apsaugoti tik jų teritorijose skubiai dislokuoti gausūs koviniai, gerai ginkluoti kariniai NATO daliniai, mums kelia nerimą.
Karinis amerikiečių ir rusų susidūrimas – neišvengiamas, jeigu Kremliuje vis dar išliks V.Putino gauja. Neišvengiamas ne kada nors vėliau, o būtent – 2016-aisiais. Šiemet. Tokia Iljos Ponomariovo nuomonė. Taip jis kalbėjo ne bet kur, o Kalifornijos universitete Standforde: „Putinas dar šiemet kėsinsis į NATO šalį, greičiausiai – į Lietuvą“ (15 min.lt). Ponomariovas – vienintelis iš Rusijos Dūmos deputatų, balsavęs prieš Krymo okupaciją ir aneksiją.
Rusijoje lėšų pasisavinimu kaltinamo rusų politiko I.Ponomariovo teigimu, Lietuva greičiausiai nebus okupuota taip, kaip buvo okupuotas Krymas. Tačiau karinio pobūdžio provokacija prieš Lietuvą – tikėtina. Tikėtina dabar, nes 2018-aisiais Rusijoje turėtų įvykti nauji prezidento rinkimai. V.Putinui svarbu kuo greičiau pademonstruoti saviškiams, esą jo vadovaujama Rusija sugebėjo „nugalėti NATO aljansą“. Jei nenugalėti, tai bent deramai pašokdinti ir sukelti rimtų rūpesčių.
Tokie rusų opozicijos politiko perspėjimai gal net įtikinamesni už nuolat kartojamus pažadus, kad NATO garbingai, be jokių dvejonių atliks pareigą Baltijos valstybėms. Man sunku įsivaizduoti, kaip prisiimtų įsipareigojimų tragedijos atveju laikytųsi šiandieninė Vokietija ir Prancūzija, jei jau amerikiečiai tokie atlaidūs „raudonąją liniją“ nuolat peržengiančiai Rusijai.
Atvirai kalbant, ir mes, lietuviai, turime nuodėmių. Esame ne visuomet patrauklūs sau patiems. Šioje vietoje labai tinka neseniai mirusio istorinių romanų autoriaus rašytojo Petro Dirgėlos žodžiai: „Kad lietuvis išgyventų dviem trečdaliais tiek, kiek vokietis, jis turi tris kartus daugiau dirbti“ (taip parašyta šiemet išleistoje knygelėje „Apie Karalystę“. Petrą Dirgėlą kalbina Vilius Bartninkas, išleido VšĮ „Naujasis Židinys – Aidai“). Jeigu esi mažas, turi turėti trigubai išmintingesnę galvą.
Bet ar dirbame, stengiamės savo pusėn palenkti kad ir tuos pačius agresyviosios Rusijos mylėtojus Berlyne ir Paryžiuje? Juk daugelio mūsų tikslas – ne kuo daugiau, o kuo mažiau dirbti. Be trigubų pastangų norim būti tokie pat sotūs, atsipalaidavę kaip vokiečiai, prancūzai. Ar daug mūsuose visas jėgas atiduodančių valstybės labui? Tad nereikia tikėtis, kad Lietuva sąjungininkams iš Aljanso labiau rūpėtų nei mums patiems.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Gintaras Visockas.
2016.04.20; 17:55
