Juodasis klaustukas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) parlamentarai susiginčijo dėl Vyriausybės parengtos valstybės tarnybos reformos.
Opozicijai nuogąstaujant dėl kai kurių siūlomų reformos naujovių, komitete žalios šviesos sunkiai kelią besiskinančiai reformai nepavyko įjungti. Nepadėjo ir NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno prašymai įvertinti tai, kad jo vadovaujamo komiteto pirminė funkcija yra spręsti saugumo klausimus ir, kad NSGK nėra pagrindinis komitetas valdančiųjų parengtai reformai vertinti ir svarstyti.
Visgi nepaisant to socialdemokratų atstovė Dovilė Šakalienė rado progos pasiūlyti kelis, jos manymu, svarbius pataisymus ruošiamam įstatymui.
L. Kasčiūnas: paversti NSGK valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nenorėčiau
Komitete įsiplieskus diskusijoms L. Kasčiūnas teigė, kad jo pirmininkaujamas komitetas nėra komitetas, kur valstybės tarnybos reformos klausimai turėtų būtų keliami ir aptarinėjami.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Aš suprantu, kad reikia turėti diskusiją, bet ar Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas pagal savo profilį yra ta platforma, kur tokia diskusija turėtų vykti? Ji turėtų vykti pagrindiniame komitete. Pagal mūsų kompetenciją atitekę tik 6 iš 36 lydinčiųjų projektų. Mes net neturime to pagrindinio valstybės tarnybos įstatymo projekto čia. Mes tiktais turime apsispręsti dėl korupcijos prevencijos, krašto apsaugos sistemos organizavimo“, – NSGK posėdžio metu tikino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras taip pat paminėjo, kad tokios temos įtraukimas ir diskutavimas komitete dar labiau apkrautų NSGK darbotvarkę. O tai, tikino L. Kasčiūnas, sukurtų papildomų problemų sprendžiant saugumo ir gynybos klausimus.
„Jeigu ant NSGK užkrausime valstybės reformą, tai nežinia, ką mums reikės daryti. Mes jau ir taip valstybe rūpinamės“, – aiškino politikas.
„Paversti NSGK dabar valstybės tarnybos reformos tobulinimo platforma aš nelabai norėčiau, nes yra kitų rimtų darbų, mūsų saugumo ir gynybos srityje“, – teigė L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė siūlo nenaikinti darbo stažo kaupimo ir įvesti saugiklius vadovams
Visgi po kilusių diskusijų palaiminti reformą balsų nepakako. Opozicija užsispyrė įdėmiau įvertinti kai kurias reformos aplinkybes ir net pateikė kelis konkrečius pasiūlymus.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
NSGK priklausanti opozicinių socialdemokratų atstovė D. Šakalienė džiaugėsi, kad buvo sutarta prie reformos klausimo komitete grįžti sausio pabaigoje.
„Sutiko padaryti pertrauką. Paimta pauzė iki sausio pabaigos. Per tą laiką sausio viduryje planuojamas susitikimas, kurio metu reformos rengėjai NSGK atstovams pamėgins pristatyti mūsų pasiūlymų pagrindu parengtas konkrečias formuluotes“, – teigė D. Šakalienė.
„Atrodo sutiko atidėti iki sausio pabaigos ir per tą laiką padaryti susitikimą su reformos rengėjais, kurie lyg ir pasiruošę yra teikti konkrečius pasiūlymus. Tada galima žiūrėti, gal prasidės dialogas“, – sakė politikė.
Pauzės paprašiusi socialdemokratė pateikė ir kelis pasiūlymus ruošiamos reformos nuostatoms. Pasak jos, svarbiausi pasiūlymai buvo darbo stažo kaupimo nenaikinimas ir saugikliai, kurie skirti išvengti įgalintų darbo vadovų savivalės.
„Pirmas pasiūlymas nepanaikinti stažo kaupimo, nustatyti bent 3 metų pereinamąjį laikotarpį, kol įsivažiuotų nauja darbuotojų atlygio skaičiavimo sistema“, – Eltai teigė politikė.
„Antras, kad būtų papildomi saugikliai, siekiant išvengti visiškos vadovų savivalės, nustatant darbuotojų atlygio sistemą. Vienas iš tų saugiklių galėtų būti pagalbos linija“ – aiškino socialdemokratė.
„Pavyzdžiui, kad būtų operatyviai reaguojama ir tikrinami skundai, jei vadovas panaudotų savo diskreciją įvertinti ne kompetentingus ir darbščius darbuotojus, bet tam, kad sustiprintų savo favoritų komandą“, – komentavo D. Šakalienė.
Savo ruožtu NSGK posėdyje dalyvavusi vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė pernelyg nesureikšmino užvirusių ir reformos komitete palaiminti neleidusių diskusijų. Jos manymu, tokie procesai yra būtini norint pasiekti kompromisą dėl galutinio sprendimo.
„Tai procedūrinis dalykas, kada neužteko balsų priimti sprendimui“, – Eltai sakė ji.
„Dar bus daug diskusijų, kalbėsimės (…) Normalu, kad ieškosime kompromisų. Politikoje kitaip nepriimsi sprendimų“, – pridūrė viceministrė.
„Toliau eisime ir dirbsime šiuo klausimu. Buvo iškelti keli klausimai. Žmonės nerimauja dėl stažo panaikinimo, kaip būtų galima tai amortizuoti. Kitas dalykas dėl vadovų įgalinimo… Kad nebūtų vadovai visagaliai ir kaip būtų galima subalansuoti galių suteikimą vadovams (…). Ko gero visi šie klausimai bus atsakomi pagrindiniame komitete“, – teigė politikė. Žalia šviesa – pirmyn
ELTA primena, kad 2022 m. rudenį Seimui buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Pertvarkos rengėjai siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.
Daug klausimų ir opozicijos susilaukė projekte pateiktas siūlymas atsisakyti priedo už stažą.
Šios reformos aptarimas ir svarstymas taip pat daug strigo. Pirmą kartą jos svarstymas atidėtas buvo spalio 10 dieną. Vėliau, lapkričio 7 dieną įstatymų pataisų paketą turėjęs svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką neribotam laikui. To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
Seimo narės Rima Baškienė (k) ir Dovilė Šakalienė. Eltos nuotr.
Viešojoje erdvėje nuskambėjus informacijai, kad Seimo narė Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė kviečia Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus.
„Viešojoje erdvėje nuskambėjusi informacija ir kaltinimai apie tai, kad Dovilė Šakalienė, dirbdama Žmogaus teisių stebėjimo institute, galimai operavo didžiulėmis lėšomis, gautomis iš Norvegijos, teigiant, kad šios lėšos buvo skirtos tendencingai formuoti kitokią visuomenės nuomonę vaikų teisių apsaugos srityje, galimai lengvinant vaikų paėmimą iš šeimų. Kviečiu Seimo narę Dovilę Šakalienę kuo greičiau išsklaidyti abejones ir į jai metamus kaltinimus, pateikti argumentuotus atsakymus“,- pareiškė R. Baškienė.
Ji norėtų gauti atsakymą ir į kitą klausimą: dėl grasinimo susidoroti su parlamentare D. Šakaliene. „Grasinimai susidoroti su Seimo nare Dovile Šakalienė viešojoje erdvėje girdimi jau antrą savaitę kaltinant ją dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kurio viena iš iniciatorių ji buvo. (…) Grupė Seimo narių parengė kreipimąsi į prokuratūrą dėl grasinimų nužudyti ir kitaip sutrikdyti Seimo narės Dovilės Šakalienės sveikatą. Linčo teismas negali būti toleruotinas demokratinėje valstybėje, todėl ir aš pasirašiau šį kreipimąsi“, – aiškina „valstiečiams“ atstovaujanti R. Baškienė.
Ji pastebi, kad penkiamečio Matuko nužudymas 2017 metų pradžioje ir vis besikartojantis tėvų smurtas prieš vaikus paskatino greičiau priimti vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, Seimas vieningai priėmė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (už šį įstatymą balsavo 116 iš 116 užsiregistravusių Seimo narių).
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
„Tada ir dabar akcentavome, kad pozityvios tėvystės ugdymas, įvairiapusė pagalba, parama ir pagarba šeimai, nesitaikstymas su smurtu ir bausmėmis turi tapti mūsų gyvenimo norma, o įstatymo įgyvendinimas turi būti atsakingas ir grindžiamas protingumo kriterijais“, – sako R. Baškienė.
Ji apgailestavo, kad konkretūs pavyzdžiai (ypač Kaune) parodė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo spragas. „Jos jau dabar skubiai taisomos. Kviečiame ir vertiname kiekvieną pasiūlymą ir pagalbą šalinant įstatymo įgyvendinimo trūkumus, nes kuriamos sąmokslo teorijos, visuomenės priešinimas, grasinimas Seimo nariams ar vaikų teisių srityje dirbantiems pareigūnams nėra tinkamas kelias“, – mano R. Baškienė.
Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti D. Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.
Vilniaus apygardos prokuratūroje ketvirtadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo grasinimo nužudyti ir šmeižimo. Sprendimas pradėti šį ikiteisminį tyrimą priimtas išnagrinėjus Seimo narės Dovilės Šakalienės ir kitų Seimo narių pareiškimus. Juose teigiama, kad pastarąsias kelias savaites žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skelbiami komentarai, iliustracijos ir pasisakymai, nukreipti prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę, taip pat buvo tiesiogiai grasinama ją nužudyti.
Kai kuriose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose skelbiama Seimo narę D. Šakalienę šmeižianti informacija, kad ji neva, pasinaudodama savo kaip Seimo narės įgaliojimais, grobia vaikus bei pelnosi iš prekybos vaikais.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai, jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros specializuoto skyriaus prokuroras.
Lapkričio 13-ąją 19 Seimo narių kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę D. Šakalienę, primena ELTA.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę D. Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
19 Seimo narių antradienį kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę.
Penkių Seimo frakcijų atstovai pasirašė po kreipimusi, kuriame konstatuojama, kad prieš Seimo narę Dovilę Šakalienę galimai buvo padarytos ir toliau daromos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse (grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, šmeižimas padarius sunkų arba labai sunkų nusikaltimą, grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas).
Prokurorų klausiama, ar yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, šmeižiančius Seimo narę grobiant vaikus bei jais prekiaujant, t. y. darant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, viešai kurstančius su ja susidoroti ir tiesiogiai grasinančius nužudyti ir šiais veiksmais siekiančius neleisti Dovilei Šakalienei vykdyti Seimo narės pareigų.
Seimo narė Dovilė Šakalienė šių metų birželio 7 dieną Spaudos konferencijų salėje pristatė Seimo Jungiamojoje galerijoje eksponuojamą nuotraukų parodą „Išgelbėtų gyvūnų istorijos”.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taigi Lietuvos Respublikos Seimo pereinamojoje galerijoje pradedamas pirmosios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt” parodos „Išgelbėtų gyvūnų istorijos“ atidarymas. Paroda dirbs iki birželio 19-osios, čia bus eksponuojama dvidešimt išgelbėtų augintinių ir jų šeimininkų nuotraukų.
Parodos tikslas – rodyti pavyzdį ir šviesti visuomenę apie tai, kaip galima padėti beglobiams gyvūnams. Parodos globėja – Seimo narė Dovilė Šakalienė. Ekspoziciją taip pat remia ištikimi gyvūnų draugai „Mars Lietuva”. Pasibaigus parodai Lietuvos Respublikos Seime, nuotraukas planuojama eksponuoti ir kitose erdvėse.
