Marius Ivaškevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) vadovui žiniasklaidoje pranešus apie dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus atleidimą iš pareigų, M. Ivaškevičius sako darysiantis viską, kad teatre neliktų ir dabartinio jo vadovo Martyno Budraičio.
„Žinote, aš menkai kol kas orientuojuosi savo teisėse. Bet, taip, M. Budraičiui, kai jis prieš mėnesį man pasiūlė išeiti savo noru, aš pasakiau, kad išeisiu kartu su juo. Paskui šiandien ryte kartu su visa žiniasklaida gavau laišką apie mano etato naikinimą, atleidimą. Nežinau, kaip bus, matyt, man teks išeiti pirmam, bet darysiu viską, kad teatre neliktų ir Martyno“, – LRT televizijai antradienį sakė dramaturgas.
ELTA primena, kad su dabar jau atstatydintu LNDT meno vadovu Oskaru Koršunovu ir dramaturgu M. Ivaškevičiumi į teatrą atėjęs M. Budraitis žiniasklaidoje pranešė, kad, pasikeitus teatro kūrybinės veiklos krypčiai ir pradėjus dirbti naujiems meno vadovams, dramaturgo M. Ivaškevičiaus pareigos tampa perteklinės. Todėl nuspręsta, kad M. Ivaškevičius teatre nebedirbs nuo 2023 m. kovo mėn., antradienį buvo rašoma teatro pranešime žiniasklaidai.
M. Budraitis žurnalistams sakė, kad jis nenorėjęs dirbtinai priversti naujųjų teatro meno vadovų ir M. Ivaškevičiaus dirbti kartu.
„Vis tik Marius su Oskaru yra tikrai toks kūrybinis tandemas, ir tikrai visiems gerai žinomas, ir jie turi savo viziją, savo matymą. Trys nauji meno vadovai atėję, jie taip pat turi savo viziją, ir savo kryptį, ir dabar dirbtinai juos priversti dirbti kartu, tiesiog nematau tokios galimybės“, – teigė generalinis direktorius.
Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija”. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Šeštadienio vakarą Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija”, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi.
Nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį trauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
1920-ųjų pabaigoje Kaune pasirodė afišos, skelbiančiomis, kad „gruodžio mėn. 19 d., lygiai 6.30 val. vakaro Miesto teatre vyks „dramos atidengimas” – „Joninės”, keturių veiksmų Hermano Zudermano (Herman Sudermann) drama. Smulkiomis raidėmis parašyta, kad „dramos vedėjas” ir vyriausias režisierius J. Vaičkus, su gramatinėmis klaidomis, matyt, per skubėjimą, išvardytos spektaklio dalyvių pavardės. Juozo Vaičkaus režisuotos „Joninės” – pirmasis laikinojoje sostinėje veikusios Lietuvos meno kūrėjų draugijos sprendimu įkurtos Dramos vaidyklos spektaklis.
Iš spektaklio, suvaidinto tik kartą, liko tik programa, neišsaugotos fotografijos, rekvizitas.
Prieš šimtmetį įvykusią premjerą primins Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus: tą pačią dieną ir tą pačią – 18.30 val. Vilniaus gatvės praeivius „nukels” į pirmąjį profesionalų dramos spektaklį. Ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos bus rodoma „Joninių” programa, režisieriaus, aktorių fotografijos.
Tais pačiais metais Lietuvos meno kūrėjų draugija įsteigė ir Operos vaidyklą. Pirmojo profesionalaus operos spektaklio – Giuzeppe Verdi „Traviatos” – premjera įvyko 1920 m. gruodžio 31 d. Spektaklį dirigavo Juozas Tallat Kelpša, režisavo Konstantinas Glinskis, pagrindines partijas lietuvių kalba atliko Kipras Petrauskas (Alfredas) ir Adelė Galaunienė (Violeta).
Lietuviškasis „Traviatos” pastatymas sulaukė didžiulės sėkmės. Nuo „Traviatos” premjeros skaičiuojama Lietuvos profesionaliosios operos istorija; šiandien ją tęsia Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras. Apmaudu, kad unikalią 82 metų tradiciją Naujuosius metus pasitikti su „Traviata”, teatras 2002-aisiais nutraukė. Vilniuje šimtą dienų bus rodoma „Įstabioji teatro istorija”. Teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotr.
Muziejininkai, primindami prieš šimtą metų sukurtą „Traviatą”, parengė istorinių fotografijų, afišų rinkinį. Ir šią ant Salomėjos Nėries gimnazijos sienos išdidintą medžiagą, pamatys tie, kas šeštadienio vakarą eidamas Vilniaus gatve, prie muziejaus sulėtins žingsnį.
1920 m. savo veiklą pradėjusios Dramos ir Operos vaidyklos po kurio laiko buvo sujungtos į Valstybės teatrą. Vėliau dramos ir operos trupės išsiskyrė, tapo savarankiškais teatrais.
Šimtą dienų galėsime saugiu atstumu vaikščioti po miestą, ant didžiulių reklaminių skydų matydami teatro korifėjų, garsių kūrėjų fotografijas, eskizus, spektaklių akimirkas įamžinusius kadrus.
Šis projektas, anot Teatro, muzikos ir kino muziejaus darbuotojų, nebūtų įvykęs be lauko reklamos kompanijos „JCDecaux Lietuva”.
