Vahanas Chačaturianas. Armėnijos prezidentas. Vikipedija.org foto
Saulius Kizelavičius
Šiandien norėčiau tarti keletą žodžių apie Armėnijos prezidentą Vahaną Chačaturianą. Tai – penktasis Armėnijos prezidentas. V. Chačaturianas prezidentauja dar tik keletą mėnesių – jis buvo inauguruotas šių metų kovo 13 dieną.
Tačiau šis Armėnijos politikas jau spėjo padaryti akivaizdžią kvailystę. Apsijuokė viso pasaulio akyse. Jo poelgiu pasipiktino milijonai žmonių visame pasaulyje.
Kuo gi jis pasižymėjo? Omenyje turiu akibrokštą Vestminsterio salėje prie Karalienės Elžbietos II karsto. 1000 metų senumo pastate draudžiama naudoti bet kokius fotoaparatus, bet kokias filmavimo kameras. Ypač tai buvo aktualu Karalienės Elžbietos II laidotuvių metu. Visiems įeinantiems į Vestminsterio abatiją duotas griežtas instruktažas – jokių fotografijų, jokių vadinamųjų „asmenukių“.
Be abejo, su elgesio taisyklėmis buvo supažindintas ir Armėnijos prezidentas. Tačiau palydėtas prie VIP alėjos, nuo kurios atsiveria vaizdas į Monarchės karstą, jis nusispjovė į griežtas padorumo taisykles. Armėnijos prezidentas paprašė savo pagalbininko, kad šis mobiliuoju telefonu įamžintų jį prie karsto (kita versija – neuždraudė padėjėjui fotografuoti). Taigi Armėnijos prezidentas leido sau nusifotografuoti prie Anglijos ąžuolinio karsto su vėliavomis. Taip jis įžeidė šviesų Karalienės Elžbietos II atminimą. Tuo pačiu buvo įžeisti milijonai Karalienę Elbietą II mylinčių ir gerbiančių britų, Jungtinėn Karalystėn atvykusių svečių iš viso pasaulio.
Apie šį Armėnijos prezidento netaktą pirmasis prabilo britų leidinys thesun.co.uk, apie šį akibrokštą rašė viso pasaulio spauda.
Belieka iškelti retorišką klausimą – jei Armėnijos prezidentas V. Chačaturianas taip įžūliai elgiasi viešai, viso Pasaulio akivaizdoje, kokių bjaurasčių jis gali iškrėsti tuomet, kai bus mažiau matomas?
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Seimas po pateikimo pritarė Žvalgybos įstatymo pataisoms, numatančioms didesnius žvalgybos pareigūnų atlyginimus, naują patarėjo pareigybę, draudimą filmuoti ir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas.
Už projektą balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 4, susilaikė 25 parlamentarai.
Patarėjo pareigybė
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.
Projekto rengėjai pažymi, kad žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijoms kyla problema, kad vadovaujamas pareigas ėjusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui.
Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama galimybė, pasibaigus žvalgybos institucijos direktoriaus ar direktoriaus pavaduotojų skyrimo į pareigas laikotarpiui, sudaryti galimybę jiems toliau tarnauti žvalgybos institucijoje, t. y. priimti juos į tarnybą netaikant Žvalgybos įstatyme nustatytų amžiaus apribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.
Siūlo didesnius atlyginimus
Įstatymo projekte numatoma ne tik iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus į Žvalgybos įstatymą, tačiau ir juos nustatyti tokius, kurie atitiktų žvalgybos pareigūnų tarnybos specifiką. Pažymima, kad tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą.
Žvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Slaptai.lt nuotr.
„Atsižvelgiant į tai, kad žvalgybos pareigūnams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, lyginant su kitais valstybės pareigūnais, bei įtvirtinamas specialus tarnybos režimas, t. y. nenormuotas tarnybos laikas, neteisinga ir nepagrįsta, kad žvalgybos pareigūnų atlyginimai šiuo metu yra mažesni už kitose institucijose (tokiose kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Vadovybės apsaugos tarnyba) tarnaujančių pareigūnų tarnybinius atlyginimus“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Siekiant užtikrinti laipsnišką žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemos tobulinimą, Įstatymo projektu žvalgybos pareigūnų pareiginių algų koeficientus siūloma keisti trimis etapais: nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. sausio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 1 d.
Be to, siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, Žvalgybos įstatyme numatant priemokas: už darbą, kai esant žvalgybos pareigūno sutikimui, raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas; už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti didesnę priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą. Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo.
Draudimas filmuotiir fotografuoti žvalgybos institucijų teritorijas
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti draudimą asmenims filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, įskaitant jose esančius statinius, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių teritorijų, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba jei turimas žvalgybos institucijos vadovo išduotas leidimas.
Siūloma, kad žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš kurių draudžiama vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius, įsakymu, kuris bus skelbiamas teisės aktų registre, tvirtins žvalgybos institucijos vadovas, o patenkančių į karines teritorijas – krašto apsaugos ministras.
Atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į konkrečią teritoriją, bet ir skrisdami jos prieigose, siūloma nustatyti, kad bepiločių orlaivių skrydžiai taip pat draudžiami 200 metrų spinduliu aplink žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, o patenkančių į karines teritorijas – kaip nurodyta karinių teritorijų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šnipai, žvalgyba, kontržvalgyba. Slaptai.lt nuotr.
Atitinkamai Žvalgybos įstatymas papildomas nuostata, suteikiančia teisę panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą prieš bepilotį orlaivį, jei jo skrydis vykdomas nesilaikant nustatyto draudimo. Taip pat Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) siūloma nustatyti baudas už neteisėtą žvalgybos institucijų valdomų ir naudojamų teritorijų, įskaitant jose esančius statinius, filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir neteisėtą bepiločių orlaivių skrydžių vykdymą, taip pat galimybę konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones.
ANK pakeitimo projektu taip pat siūloma suteikti teisę Valstybės saugumo departamentui pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus minėtų pažeidimų atveju.
Skaičiuojama, kad įstatymo projektui įgyvendinti Valstybės saugumo departamentui (VSD ) bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2022 m. papildomai reikės apie 2,2 mln. eurų, o 2023 m. – apie 1,2 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – 2 mln. eurų, lyginant su 2023 m.
Tuo tarpu Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos įstatymo projekto įgyvendinimui reikės – 2022 m. apie 1,85 mln. eurų, 2023 m. – apie 0,73 mln. eurų, lyginant su 2022 m., 2024 m. – papildomai 1,6 mln. eurų, lyginant su 2023 m. tačiau planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš Krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų.
