Žuvinto pelkės. Vytauto Visocko nuotr.
Žuvinto biosferos rezervato direktoriaus Arūno Pranaičio atžvilgiu yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, informavo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Ministro teigimu, klaidingi A. Pranaičio pranešimai viešojoje erdvėje, esą Žuvinto rezervate ministro įsakymu leidžiama medžioti vandens paukščius, galėjo rodyti jo nekompetenciją arba priešrinkimines nuostatas.
„Tenka apgailestauti, kad direkcijos vadovas suklaidino visuomenę. Pirma žinia buvo iš jo ir jo kolegų – ar tai demonstruoja nekompetenciją, ar politines pažiūras, kaip priešrinkiminį žingsnį, įvertins jo vadovybė, kuri pradėjo tyrimą“, – LRT radijui pirmadienį sakė K. Mažeika.
A. Pranaičio elgesį vertins Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT). Kartu ministras pabrėžė, kad medžioklė Žuvinto rezervate negalima. Žuvinto vandenys. Vytauto Visocko nuotr.
„Tikrai medžioklė negalima, draudžiama, kaip ir buvo iki šiol. Galiu kaip pavyzdį pasakyti – parduotuvės nuostatose nėra parašyta, kad alkoholį draudžiama arba galima prekiauti „nuo tada iki tada“. Tai yra aukštesnės galios teisės aktai, kurie reglamentuoja bendrą veiklą. Tai čia yra panašus pavyzdys ir tikrai negalime savaip interpretuoti. Tokie sprendimai net nebuvo diskutuoti“, – kalbėjo aplinkos ministras.
K. Mažeikos teigimu, draudimas medžioti paukščius Žuvinto rezervate bus perrašytas Medžioklės taisyklių projekte, kad būtų galima paprasčiau suprasti situaciją.
„Panašu, kad reikės parašyti, jei tolio lygio asmenims kyla abejonių. Tačiau žmonėms, kurie užsiima ta veikla – medžiotojams – tokių interpretacijų nekyla ir turbūt nekils, nes tai yra rezervatas, saugoma teritorija, kur ta veikla draudžiama ir visi tai supranta“, – teigė ministras. Žuvintas. Vytauto Visocko nuotr.
„Yra VSTT, kuriai jis (A. Pranaitis – ELTA) pavaldus. Jie turi išsiaiškinti, ar tie veiksmai, kurie buvo atlikti, buvo pagal jo kompetenciją“, – pridūrė K. Mažeika.
ELTA primena, kad penktadienį Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis susitiko su aplinkos viceministre Ligita Valaityte.
Ministrė Eltai paaiškino, kad yra du Vyriausybės nutarimai, kuriais remiantis vandens paukščių medžioklė Žuvinto biosferos rezervate yra draudžiama. Kartu ji paragino medžiotojus nesikliauti pasklidusia klaidinga Žuvinto rezervato direktoriaus interpretacija.
Žuvinte. Vytauto Visocko nuotr.
Tuo metu Žuvinto biosferos rezervato direktorius A. Pranaitis pripažino, kad susitikimo metu buvo prieita prie bendros išvados, jog tam tikri teisės aktai visgi draudžia vandens paukščių medžioklę Žuvinte.
„Iš principo išsiaiškinome viena, kad kai kurie teisės akto reikalavimai vis tiktai galioja Žuvinto biosferos rezervatui tiek, kad jie nėra tiesiogiai susieti su medžioklės taisyklėmis. Tai yra probleminis dalykas“, – sakė jis.
A. Pranaitis Eltai teigė, kad pagrindinė nesusikalbėjimo su Aplinkos ministerija priežastis yra painiava ir neaiškumas teisės aktuose.
Pavasaris Lietuvos miške. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikosi pozicijos, kad į Punios šilo gamtinio rezervato plėtrą turėtų būti žiūrima kompleksiškai.
„Turi būti kompleksiškai įvertinta, koks tas poveikis būtų, jeigu rezervatas būtų plečiamas ir kad toks žingsnis neatsilieptų neigiamai, kad iš vienos pusės ir saugotume gamtą, bet ir žmonėms nesudarytume sunkumų”, – trečiadienį po Prezidento ir laikinojo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos susitikimo sakė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Tuo metu K. Mažeika sakė, kad iki spalio Punios šile turėtų būti atšauktos visos medžioklės, kurios buvo užsakytos.
„Medžioklės sezonas prasideda nuo spalio 15 dienos, tai iki to laiko turi būti atšauktos visos medžioklės, kurias per sistemą užsako privatūs medžiotojai”, – sakė K. Mažeika.
Anot jo, iki gruodžio 1 dienos taip pat turi būti parengtas apsaugos tikslų projektas bei įvertintos Punios šilo botaninio zoologinio draustinio teritorijos buveinės, kad būtų galima jas apsaugoti.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
K. Mažeika trečiadienį pavedė Valstybinių miškų urėdijai nevykdyti plynųjų sanitarinių miško kirtimų Punios šile.
Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pavesta iki šių metų gruodžio 1 dienos peržiūrėti Punios šilo apsaugos tikslus.
Kaip ELTA jau rašė, daugiau nei šimtas gamtos apsaugos, meno, kultūros ir kitų sričių atstovų kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami gelbėti Punios šilą, kurio likimui, jų teigimu, šiuo metu grėsmę kelia K. Mažeikos sprendimai.
Visuomenininkai pabrėžė, kad Nemuno vingyje plytintis Punios šilas yra iki šiol išlaikęs pirmykščių Lietuvos girių bruožus, jame sutinkamos į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos rūšys, šimtai saugotinų miško buveinių. Siekiant apsaugoti šią unikalią vietą, buvo parengtas projektas, kuriuo planuota išplėsti Punios šilo rezervato teritoriją bei apsaugoti ją nuo ūkinių miško kirtimų bei medžioklės veiklos.
Lietuvos miškai. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tačiau dabartinis aplinkos ministras K. Mažeika sustabdė minėto projekto įgyvendinimą, savo sprendimą argumentuodamas tuo, kad tuomet visuomenė neva neturėtų galimybės šioje teritorijoje lankytis, grybauti ir uogauti.
Tuo metu G. Nausėda sakė teigiamai vertinantis iniciatyvas stiprinti gamtai reikšmingų teritorijų, tokių kaip Punios šilas, apsaugą.
Trumpalaikiai interesai žvejoti Maskvai pasirodė svarbesni už aplinkos apsaugą viename iš paskutinių planetos regionų, išsaugojusių pirmapradį pavidalą. Rusija suabejojo Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) įgaliojimais.
Visi planai įsteigti jūrų draustinį Antarktyje pasirodė esą beprasmiški. Vokietijoje Bremerhafero mieste vykusios Antarkties jūrų gyvųjų resursų išsaugojimo komisijos (ANTKOM) derybos žlugo, praneša Akselis Bojanovskis laikraštyje Der Spiegel išspausdintame straipsnyje „Rusija trukdo steigti jūrų draustinį Antarktyje“.
Esu anykštėnas, gyvenu ant žavaus Šventosios kranto. Maniškė Žvejų gatvė, kuria Karalienės liūno, Puntuko brolio link pėdindavo Antanas Vienuolis-Žukauskas, sutemus dabar primena pustuščių namų – vaiduoklių alėją. Tie tuntai vaikų, mano vaikystės laikais besiturškusių Šventojoje, nutūpusių akmenis ir medžius, virto ant pirštų suskaičiuojamais pensininkais, o aš pats praėjusią vasarą mėnraštyje “Pasaulio anykštėnas” aprašiau tokią anekdotinę situaciją:
– Jūs verkiat, kad Anykščiuose nebėra jaunimo. Pažiūrėkit, kiek vien Šventojoje maudosi!
Iš tiesų… Pažiūrėkim, paskaičiuokim, kas gi susirinko vienoje maudykloje. Štai vasaros anykštėnė Indrė, atvažiavusi atostogų pas senelius iš Londono. Štai Ieva ir Martynas, atkakę iš Norvegijos aplankyti tėvų. Štai kaimynų dukra, parlėkusi iš Ispanijos. Štai Viltė su dukrele, vyrą laikinai palikusi Miunchene… Tikrai, kiek gražaus, sveiko jaunimo dar turime!..
