Lietuvos pozicija dėl situacijos Baltarusijoje rugpjūtį stipriai padidino dezinformacijos srautą. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Per praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenė priešiškoje informacinėje aplinkoje identifikavo 138 unikalius dezinformacijos atvejus gynybos tema. Daugiausiai dezinformacijos skleista apie karą Ukrainoje, taip pat apie Lietuvos-Baltarusijos santykius ir NATO.
Vakarų valstybių, tarp jų ir Lietuvos, parama Ukrainai (karinės technikos perdavimas, karių rengimas) vadinta karo skatinimu, o Aljansas kaltintas tiesiogiai dalyvaujantis kare Ukrainoje, teigia kariuomenė.
„Skleista dezinformacija, neva Baltijos šalys organizavo dronų ataką Pskovo oro uoste, kurios metu buvo apgadinti keturi kariniai orlaiviai IL-76. Dezinformacija siekta įtikinti auditorijas, kad NATO netiesiogiai yra įsitraukusi į karą su Rusija, o tam naudojasi Lietuva, Latvija ir Estija. Išpuolis netgi vadintas casus belli (past. pretekstas karui)“, – rašoma Lietuvos kariuomenės pranešime spaudai.
Taip pat pažymima, kad Kremlius per savo kontroliuojamus šaltinius skleidė teiginius, jog NATO karinė veikla prie Rusijos ir Baltarusijos sienų Baltijos šalyse ir Lenkijoje kelia grėsmę Sąjunginei valstybei. Pasienio punktų uždarymą propagandos ruporai vadino beprecedente, priešiška veikla, rašoma pranešime.
„Šia informacine priedanga siekta pateisinti Rusijos veiksmus, keliančius įtampą visame regione: taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, „Wagner“ samdinių dislokavimą ir veiklą šalyje. Aktyviai vystyti priešiškos propagandos naratyvai apie NATO „puolamuosius tikslus“, tikėtina, ruošiantis komunikacinei kampanijai apie rugsėjį vyksiančias ne vienerias bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas“, – akcentuojama išplatintame pranešime. Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautas pernai išaugo 18 proc. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Kariuomenės analitikų vertinimu, priešiškos šalys, skleisdamos dezinformaciją, siekė įtikinti vidines savo auditorijas remti Kremliaus politiką tiek Baltijos šalių, tiek santykių su NATO kontekste. Tuo tarpu Vakarų šalių auditorijas siekta įtikinti, kad Lietuva ir Lenkija imasi agresyvių veiksmų prieš Baltarusiją, o bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos yra gynybinio pobūdžio atsakas į NATO keliamą grėsmę.
Lietuvos kariuomenė pažymi, kad Kremlius, didindamas informacinį spaudimą Lietuvai ir skleisdamas dezinformaciją, siekė konkrečių efektų – kad nebūtų uždaryti Lenkijos ir Lietuvos pasienio punktai su Baltarusija. Taip pat, kad būtų priimti klaidingi sprendimai šalies viduje dėl hiperbolizuotos „Wagner“ grėsmės, pablogėtų transatlantiniai santykiai, sumažėtų visuomenės pasitikėjimas Lietuvos kariuomene ir NATO.
Vienas svarbiausių Kremliaus siekiamų efektų pastaruosius pusantrų metų – sumažėjusi Vakarų šalių ir jų gyventojų parama Ukrainai, akcentuojama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Kyrylas Budanovas. YOUTUBE.com
Kyjivas, rugsėjo 1 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas penktadienį pareiškė, kad dronų ataka prieš Rusijos oro uostą, per kurią buvo apgadinti keli transporto lėktuvai, buvo įvykdyta iš Rusijos teritorijos.
„Dronai, kuriais buvo atakuojama Pskovo oro bazė „Kresty“, buvo paleisti iš Rusijos“, – socialiniame tinkle parašė Kyrylas Budanovas, pridurdamas, kad „per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76“.
Pasak „Ukrinform“, K. Budanovas komentare „The War Zone“ sakė: „Mes dirbame iš Rusijos teritorijos“, tačiau nenurodė nei naudojamų kovinių dronų skaičiaus, nei tipo. Taip pat jis neatskleidė, kas konkrečiai įvykdė ataką – Ukrainos žvalgybos agentai ar Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovaujami partizanai.
Rusijos karinis transporto orlaivis
Kartu K. Budanovas patvirtino, kad per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76. „Du buvo sunaikinti, o du – smarkiai apgadinti“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, į šiuos orlaivius buvo taikytasi specialiai, nes Rusija juos naudojo kariniams kroviniams ir desantiniam personalui gabenti.
K. Budanovas atskleidė keletą smūgio detalių: taikiniais tapo degalų bakai ir svarbi sparno lonžerono detalė, esanti IL-76 viršutinėje dalyje.
Kaip pranešta anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo karinį aerodromą Pskovo srityje ir išvedė iš rikiuotės keturis Rusijos transporto lėktuvus Il-76.
Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Rusijos sostinę Maskvą, mero Sergejaus Sobianino duomenimis, vėl mėginta atakuoti dronais. Oro gynyba numušė du bepiločius, trečiadienio rytą pranešė jis „Telegram“ tinkle.
Rusijos gynybos ministerijos teigimu, žmonės nenukentėjo, nepadaryta ir žalos. Ministerija Maskvoje atsakomybę dėl atakos suvertė „Kyjivo režimui“.
Liepos pabaigoje/rugpjūčio pradžioje per tris dienas du kartus dronais buvo atakuotas dangoraižių kvartalas Maskvos Sityje. Milijoninis miestas jau ir prieš tai keliskart tapo bepiločių taikiniu.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 4 d. (ELTA). Vašingtonas paneigė Rusijos mestus kaltinimus, kad Jungtinės Valstijos yra susijusios su pastarąja dronų ataka prieš Kremlių.
CNN cituoja JAV Nacionalinės saugumo tarybos komunikacijos direktorių Johną Kirby‘į, kuris šiuos Maskvos tvirtinimus pavadino „absurdiškais“. Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
J. Kirby‘io pastabos paskelbtos po to, kai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad trečiadienį tariamai Ukrainos surengtą dronų ataką, kurios taikinyje atsidūrė Kremlius, neva suplanavo JAV.
„Sprendimai dėl tokių veiksmų, tokių teroristinių atakų priimami ne Kyjive, o Vašingtone. Kyjivas tik daro tai, kas jam liepiama“, – tvirtino D. Peskovas, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų.
Ukraina savo ruožtu taip pat griežtai neigia atsakomybę dėl šio incidento.
Kyjivas: dronų ataka Kryme – pasiruošimo kontrpuolimui dalis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 30 d. (dpa-ELTA). Ukrainos kariuomenės teigimu, šeštadienį Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje įvykdyta dronų ataka buvo pasirengimo planuojamam kontrpuolimui dalis.
„Priešo logistikos sunaikinimas yra vienas iš parengiamųjų elementų galingiems mūsų gynybos pajėgų veiksmams, apie kuriuos jau seniai kalbame“, – sekmadienį televizijai sakė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų atstovė spaudai.
„Taip ruošiamasi plataus masto puolimui, kurio visi laukia“, – teigė Natalija Gumeniuk.
Po bepiločio orlaivio smūgio ankstų šeštadienio rytą Krymo uostamiestyje Sevastopolyje užsidegė didelis Rusijos degalų sandėlis. Maskva pranešė, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra. Civiliniai objektai taip pat nenukentėjo.
Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad buvo sunaikinta 10 naftos rezervuarų. Kijevas neprisiėmė atsakomybės už šį išpuolį, tačiau karinė žvalgyba teigia, kad tokių sprogimų dar bus.
Iranas. Nacionalinė vėliava
Teheranas, sausio 30 d. (dpa-ELTA). Po savaitgalį surengtos dronų atakos prieš karinį objektą netoli Ishafano didmiesčio Iranas išsikvietė Ukrainos reikalų patikėtinį.
To priežastimi Užsienio reikalų ministerija nurodė prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo pasisakymus bei vyriausybės Kyjive „kerštingus veiksmus“, pirmadienį pranešė Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
V. Zelenskio patarėjas Mychailas Podoliakas sekmadienį po atakos tvitreyje rašė: „Karo logika yra negailestinga ir baisi. Ji išrašo griežtas sąskaitas autoriams ir jų bendrininkams. (…) Ukraina jus įspėjo“.
Irano režimas yra pripažinęs, kad tiekė dronus Rusijai, tačiau tai esą darė dar prieš invaziją.
Naktį į sekmadienį, Irano duomenimis, keliais nedideliais bepiločiais atakuota Gynybos ministerijos gamykla netoli Isfahano Vidurio Irane. Tris dronus esą numušė oro gynyba. Per ataką niekas nenukentėjo. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
Irano užsienio reikalų ministras Husseinas Amirabdollahianas išpuolį pavadino „bailia ataka“, kuri neturės jokių padarinių jo šalies branduoliniams tyrimams. „Wall Street Journal“, remdamasis „su operacija“ susipažinusiais asmenimis, rašo, kad su ataka susijęs Izraelis.
Izraelio kariuomenė, kaip įprasta, pranešimo nekomentavo.
