dronų atakos

SkaitomiausiosŽvalgyba

Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Londonas, rugpjūčio 20 d. (Ukrinform-ELTA). Dronų ir raketų atakų akivaizdoje Rusijos oro pajėgų vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš vakarinės Rusijos dalies.
 
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai savo naujausioje, sekmadienį platformoje X (buvusiame tviteryje) paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
 
„Rusijos oro pajėgų (VKS) vadovybė veikiausiai patiria didelį spaudimą pagerinti oro gynybą virš Vakarų Rusijos. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo pavojų, kurie skverbiasi giliai į Rusijos vidų“, – sakoma suvestinėje.
 
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Spaudimas veikiausiai tenka VKS štabo viršininkui generolui pulkininkui Viktorui Afzalovui; VKS vyriausiasis vadas generolas Sergejus Surovikinas tebėra nuošalyje, įtariama, kad jis buvo sulaikytas dėl grupuotės „Wagner“ maišto, surengto 2023 m. birželį“, – priduria ministerija.
Bepilotė skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Suvestinėje taip pat tvirtinama, kad smūgiai Rusijos gilumoje turi strateginę svarbą, nes Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas beveik neabejotinai įsiveržė į Ukrainą manydamas, kad tai neturės praktiškai jokio tiesioginio poveikio rusams.
 
„Bepilotės skraidyklės reguliariai smogia Maskvai. Negana to, daugėja pranešimų apie „SA-5 GAMMON“ raketų smūgius Rusijai. Šis sovietinis 7,5 tonos sveriantis, 11 metrų ilgio ginklas nebevaidina su oro gynyba susijusio vaidmens Ukrainos inventoriuje. Tačiau dabar jis, regis, pasitelkiamas kaip antžeminė puolamoji balistinė raketa“, – pažymima suvestinėje.
 
Lina Linkevičiūtė (UKRINFORM)
 
2023.08.21; 00:30
Trumposios naujienos

Vladimiro Putino fizionomija

Maskva, gruodžio 6 d. (ELTA). Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas dėl spėjamų Ukrainos dronų atakų prieš aerodromus Rusijoje sušaukė savo šalies Saugumo Tarybos posėdį. Aukšti saugumo institucijų atstovai su V. Putinu tarėsi, kaip garantuoti šalies „vidaus saugumą“ po to, kai Maskva atakas įvertino kaip grėsmę, pranešė Kremlius.
 
V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams, be to, sakė, jog institucijos imsis „būtinų“ priemonių, kad apsaugotų šalį nuo ukrainiečių atakų. „Žinoma, kad Ukrainos režimo atvirai skelbiamas kursas tęsti tokius teroristinius veiksmus kelia pavojų“, – pažymėjo D. Peskovas.
 
Prieš tai dronas, rusų duomenimis, atakavo aerodromą su Ukraina besiribojančiame Kursko regione.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.07; 06:28
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė savo pirmtako Baracko Obamos nustatytą politiką, reikalaujančią JAV žvalgybos pareigūnus viešai paskelbti apie civilių žūtis per dronų atakas už aktyvių karo zonų ribų, informuoja BBC.

Prezidentas D. Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo atšaukiamas B. Obamos prezidentavimo laiku nustatytas nurodymas. Ši politika pradėta įgyvendinti 2016 metais, tuomečiam prezidentui B. Obamai sulaukus spaudimo užtikrinti didesnį skaidrumą.

Nurodymas buvo taikomas Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), kuri vykdė dronų atakas tokiose šalyse, kaip Afganistanas, Pakistanas ir Somalis. Po rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių JAV vis dažniau vykdė dronų atakas prieš teroristų taikinius.

CŽV vadovas turėjo pateikti metines suvestines apie JAV dronų atakas ir jų metu žuvusiųjų skaičių. 

Anot D. Trumpo administracijos, toks nurodymas yra „nereikalingas“.

Per pirmus dvejus D. Trumpo prezidentavimo metus įvykdytos 2 243 dronų atakos. Palyginimui, per aštuonerius B. Obamos prezidentavimo metus įvykdytų dronų atakų skaičius siekė 1 878. 

Tiriamosios žurnalistikos biuro duomenimis, nuo 2004 metų JAV įvykdė 6 786 dronų atakas, kurių metu žuvo 12 105 žmonės. Tarp aukų buvo 1 725 civiliai. 

Žmogaus teisių grupės sukritikavo D. Trumpo sprendimą, teigdamos, kad tai leis CŽV vykdyti bepiločių atakas be atsakomybės.

Neringa Šarmavičiūtė (ELTA)
 
2019.03.08; 05:00