dujų tranzitas

Trumposios naujienos

Turkish flag

Ankara, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Turkijos valdžia po „grūdų koridoriaus“ siūlys atidaryti ir „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą per savo teritoriją, kad padėtų sureguliuoti krizę, kurią sukėlė dujų tiekimo iš Rusijos ribojimas.
 
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos laikraščiu „Turkiye“.
 
Pasak leidinio, tokį pasiūlymą rugsėjo mėnesį Uzbekistane turinčiame įvykti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime pateiks Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas.
 
Pažymima, kad ši iniciatyva gali apimti ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzitą per Turkijos teritoriją.
 
„Artėjant žiemai dujų krizė Europoje įgaus vis platesnį mastą, todėl didės tikimybė, kad Turkijos idėja dėl galimo „energetikos koridoriaus“ bus įgyvendinta. Manoma, kad visi šie klausimai bus svarstomi Šanchajaus penketo susitikime“, – rašo „Turkiye“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.09; 15:30
Aktualijos

SGD terminalo laivas – saugykla „Independence”. Eimanto Chachlovo („Vakarų ekspresas”) Eltos nuotr.

Siekdama visiškos energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų, reaguodama į Rusijos energetinį šantažą Europoje bei sukeltą karą Ukrainoje, Lietuva visiškai atsisakė rusiškų dujų: Lietuvos dujų perdavimo sistema nuo šio mėnesio pradžios veikia be rusiškų dujų importo.
 
Anot Energetikos ministerijos pranešimo, tai patvirtina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid” duomenys, kurie rodo, kad balandžio 2 d. rusiškų dujų importas Lietuvos poreikiams per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo lygus 0 MWh.
 
Visas Lietuvos dujų poreikis patenkinamas per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Oficialiai skelbiami suskystintųjų gamtinių dujų terminalo operatorės „Klaipėdos naftos” suplanuoti grafikai nurodo, kad kas mėnesį terminalą pasieks po tris didelius suskystintų gamtinių dujų krovinius, kurių, planuojama, užteks visiems klientams. Ateinančiam laikotarpiui klientai yra pateikę užsakymus dujų transportavimui tik iš terminalo. Esant poreikiui, dujos taip pat gali būti pristatomos į Lietuvą per dujų jungtį su Latvija, o nuo gegužės 1 d. – ir per dujų jungtį su Lenkija.
 
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad tai lūžio taškas Lietuvos energetinės nepriklausomybės istorijoje: „Esame pirmoji ES valstybė tarp „Gazprom” tiekimo šalių, užsitikrinusi nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo, ir tai – daugiametės nuoseklios energetikos politikos bei laiku atliktų infrastruktūrinių sprendimų rezultatas”.
 
Šiomis aplinkybėmis Rusijos reikalavimas atsiskaityti už dujas rubliais netenka prasmės, kadangi Lietuva rusiškų dujų nebeužsakinėja ir atsiskaitymų už jas nebeplanuoja. Reaguodama į tai, Rusijos dujų tiekimo įmonė „Gazprom” informavo „Amber Grid”, jog nebenumato importuoti dujų iš Rusijos per Lietuvos-Baltarusijos jungtį.
 
Dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu nei buvo įprasta techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.03; 08:10
Trumposios naujienos

Karikatūristų taikinyje – Aliaksandras Lukašenka. Vilnius. Lukiškių aikštė. Karikatūristų paroda po atviru dangumi. Slaptai.lt nuotr.

Paryžius, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja „blefu“ pavadino baltarusių diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos grasinimus Europos Sąjungai (ES) naujų sankcijų atvejų užsukti dujų sklendes. Toks žingsnis Baltarusijai „pakenktų labiau“ nei ES, sakė ji ketvirtadienį agentūrai AFP.
Sviatlana Cichanouskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
S. Cichanouskaja ragino ES valstybes nenusileisti ginče su Baltarusija ir tiesiogiai nesiderėti su „neteisėtu“ vadovu Minske.
 
A. Lukašenka ketvirtadienį pagrasino ES sustabdyti dujų tranzitą į Europą. „Mes šildome Europą, o jie mums grasina, – sakė diktatorius, turėdamas omenyje tarptautinį dujotiekį „Jamalas – Europa“, kuris eina per Baltarusiją ir kuriuo rusiškos dujos teka į Europą. – O kas bus, jei mes nutrauksime dujų tiekimą?“
 
Po Baltarusijos saugumo pajėgų smurtinių veiksmų prieš antivyriausybinių protestų dalyvius po ginčytino A. Lukašenkos perrinkimo praėjusiais metais Briuselis paskelbė Minskui virtinę sankcijų. Šiuo metu dėl migrantų krizės ruošiamasi griežtinti baudžiamąsias priemones.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.12; 06:00
Trumposios naujienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Vokietija nesitraukia nuo vamzdyno „Nord Stream 2“ projekto, leisiančio Rusijai tiekti dujas Europai apeinant Ukrainą, nepaisant agresyvių Rusijos veiksmų Azovo jūroje, Berlyne pranešė vyriausybės atstovas, kurį cituoja „Reuters“.

Jungtinių Valstijų ir kitų šalių dujotiekio projekto kritika ypač sustiprėjo po to, kai sekmadienį Rusija pagrobė tris Ukrainos laivus netoli Krymo pusiasalio. Kritikų teigimu, dujotiekis padidins Vokietijos ir visos Europos priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių.

„Vokietija atsižvelgia į išsakomą kritiką, tačiau ekonominio „Nord Stream 2“ projekto rėmuose niekas nesikeičia“, – tikino Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas.

S. Seibertas pridūrė, kad Vokietija siekia užtikrinti, jog Ukraina liktų tranzitine dujų importo iš Rusijos šalimi. Ukrainos ambasadorius Vokietijoje ne kartą yra raginęs sustabdyti „Nord Stream 2“ projekto vykdymą.

Jungtinės Valstijos taip pat ragina sąjungininkus Europoje svarstyti griežtesnes sankcijas Rusijai dėl šalies karinių veiksmų Ukrainoje, teigė JAV specialusis įgaliotinis Ukrainos deryboms Kurtas Volkeris.

Tačiau Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas tikino, kad kalbos apie griežtesnes sankcijas Rusijai yra pernelyg skubotos.

„Sankcijos yra teisinis instrumentas, turintis tam tikras pasekmes, o tai reiškia, kad sankcijų įvedimą reikia atidžiai ir atsargiai apsvarstyti“, – tikino ministerijos atstovas.

Keli aukšto rango Europos politikai antradienį paragino įvesti naujas sankcijas Rusijai, siekiant ją nubausti už trijų Ukrainos laivų pagrobimą Azovo jūroje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.30; 06:32