Per savo šimtametę veiklą Vytauto Didžiojo karo muziejus (įsteigtas 1921 m. vasario 16 d. Kaune) išgyveno pakilius kūrybos periodus ir sunkius okupacijų laikus. Per jo veiklos metus muziejaus rinkinius praturtino istorinės vertybės, atskleidžiančios ne tik karybos tradicijas, bet ir turtingą Lietuvos praeitį. Šiuo metu, kaip praneša Vytauto Didžiojo karo muziejus, vien tik numizmatikos rinkinyje saugoma ir tiriama 39 tūkstančiai numizmatikos, faleristikos bei bonistikus eksponatų. Tarp jų – ir reta auksinė moneta – dvigubas dukatas (it. Doppio Ducato), nukaltas 1509–1522 metų laikotarpiu Šiaurės Italijoje, Feraros kunigaikštystėje (kalyklos meistras Paulo Zerbinato). XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Feraros kunigaikštystė tapo tarptautiniu kultūros centru, garsėjančiu architektūra, muzika, literatūra ir vizualiaisiais menais.
Monetos averse pavaizduotas profiliu pasisukęs į kairę 3-iasis Feraros kunigaikštis Alfonsas I d,Este su šarvais. Aplinkui, ties monetos kraštine, lotyniškai parašyta „Kas yra Dievo“. Įdomus faktas, kad kunigaikščio pirmoji žmona buvo Ana Marija Sforca (1476–1497) – Bonos Sforcos teta. Bona Sforca Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene tapo 1518 metų balandžio 18-ąją, kai, palikusi Šiaurės Italiją, ištekėjo už karaliaus ir didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo. Po dvejų metų ji pagimdė sūnų Žygimantą Augustą. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, primena muziejininkai, driekėsi platus Bonos Sforcos asmeninių valdų tinklas su dvarais, kaimais, miesteliais bei savivaldžiais miestais. Šiose žemėse įvykdytos reikšmingos ūkio reformos. Tad žinant Bonos Sforcos ryšius ir monetos kalybos datą, galima spėti, kad dvigubas auksinis dukatas į Lietuvos teritoriją pateko atvykus Bonai Sforcai. Monetos viršutinėje dalyje išmušta kiaurymė ir įverta grandelė. Tikėtina, kad moneta naudota kaip asmens papuošalas.
Anot Muziejaus fondų saugotojo Edvino Vaidoto, kaip ši moneta pateko į Lietuvos teritoriją, iš tiesų yra mįslė. Į Vytauto Didžiojo karo muziejų ji buvo pristatyta 1967-aisiais. Moneta rasta XIX a. išartuose Plemborto dvaro (Raseinių r.) laukuose. Šis dvaras pirmą kartą Raseinių žemės teismo knygose minimas 1586-aisiais. Tuomet jis priklausė Žemaitijos kaštelionui Mikalojui Tolvaišai, vėliau – jo sūnui Adomui. 1642 metais dvarą, kaip Joanos Tolvaišytės kraičio dalį, perėmė Minsko ir Žemaitijos kaštelionas Jonas Alfonsas Lackis, paskui – įtakinga vengrų kilmės Eperješų giminė. 1775 metais dvarą įsigijo Žemaitijos tijūnas Stanislovas Daugirdas, o nuo 1891-ųjų dvare šeimininkavo archeologas, muziejininkas ir dailininkas Tadas Daugirdas. Plemborgo dvaras Daugirdų giminei priklausė iki pat Antrojo pasaulinio karo.
1967-aisiais išskirtinė vertybė – dvigubas auksinis dukatas – pateko į Kauno valstybinio istorijos muziejaus (nuo 1990 metų – Vytauto Didžiojo karo muziejus) rinkinius. Muziejui šią retą monetą, norėdamas, kad ji būtų prieinama visuomenei, padovanojo poetas, filosofas ir kovotojas už Lietuvos laisvę Mindaugas Tomonis (1940–1975), turėjęs nedidelę numizmatikos kolekciją.
Deja, likimas jam nebuvo malonus. Dirbdamas Paminklų konservavimo institute, M. Tomonis 1974 metais viešai atsisakė vykti į Kryžkalnį ištirti paminklo sovietinei armijai būklės. Negana to, savo rašytame pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o visų svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Po to, kai M. Tomonis atsisakė vykti į karinius SSSR kariuomenės mokymus, o Ateizmo muziejaus lankytojų knygoje parašė du ilgus tekstus, kuriuose atvirai pasmerkė sovietinę ateizmo propagandą, jis, kaip tuo metu buvo įprasta susidoroti „su netinkamais žmonėmis“, du kartus buvo priverstinai „gydomas“ psichiatrinėje ligoninėje.
1975 metų lapkričio 5 dieną ant geležinkelio bėgių rastas mįslingai žuvusio M. Tomonio kūnas, tragišką kovotojo už laisvę, dovanojusio retą vertybę – dvigubą dukatą, istoriją priminė Vytauto Didžiojo karo istorijos muziejaus atstovė Dovilė Andrijauskaitė.
Informacijos šaltinis – ELTA
2021.08.02; 08:15
