Visi žinome paprotį sutikti svečius su duona ir druska. Mūsų laikais šioms apeigoms teikiama vaišingumo reikšmė. O juk seniau čia įžvelgdavo visai ką kitą: apginti šeimininkus nuo svečių piktų užmačių, jeigu tie ką nors negero sugalvotų. Įteikiant svečiams duoną ir druską, reikėdavo šeimininkams patiems paragauti, kad parodytų, jog jie džiaugiasi svečiais ir linki jiems gero.
Staptelėkime atskirai prie duonos ir druskos. Druska – unikalus gamtos produktas, žmonijos istorijoje užėmęs išties garbingą vietą. Druska buvo žinoma žmonėms dar priešistoriniais laikais. Archeologiniai tyrimai rodo, kad Vakarų Europoje druska buvo kasama jau bronzos amžiuje. /3000-1200 m.pr.m.e./. Ilgainiui ji įgijo ir simbolinės prasmės. Nuo žilos senovės dalijimasis druska – vienu būtiniausių, brangiausių, gal net šventu daiktu – reiškia draugystę ir ištikimybę.
