Prancūzijos vadovas. EPA – ELTA nuotr.
Į Lietuvą oficialaus vizito atvykęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas teigia, kad Europa turi veikti ryžtingai ir neleisti, kad pasaulį valdytų dvipolis, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija. E. Macronas akcentuoja būtinybę siekti, kad atsirastų trečiasis galios polis – Europa, kuri, pasak jo, galėtų užtikrinti taiką pasaulyje.
„Turime veikti vieningai, taikiai, bet taip pat labai ryžtingai, nes negalime pritarti tam, kad pasaulį valdytų dvipolis – JAV ir Kinija. Čia turime būti labai vieningi. Jeigu nebūsime vieningi, tiesiog mums teliks pasirinkti ar Kiniją, ar JAV, ar vienos, ar kitos investicijas“, – antradienį Vilniaus universitete (VU) surengtoje diskusijoje studentams kalbėjo E. Macronas.
„Mes turime parengti bendrą strategiją, numatyti Europos nepriklausomumą, suverenumą, kad nepriklausytume nei nuo Kinijos, nei nuo JAV, net jeigu JAV yra mūsų strateginės partnerės“, – pridūrė jis.
Prancūzijos prezidentas mano, kad Europa gali tapti trečiuoju galios poliu, užtikrinančiu pasaulyje taiką. Ar Europa neišbarstys savo saugumo ir gerbūvio? Slaptai.lt nuotr.
„Turime kurti kelią, kuris leistų sukurti trečiąjį polį, tai mūsų atsakomybė siekiant taikos pasaulyje. Jeigu kursis dvipolis, tai atsiras įtampos, tačiau jeigu centre atsiras Europa, trečiasis polis su savo vertybėmis, tai viskas bus gerai“, – akcentavo Prancūzijos vadovas.
E. Macronas mano, kad su Kinija Europos santykiai turėtų būti koordinuoti ir europietiški.
„Labai ilgą laiką mes laikėmės oportunistiškos programos Kinijos požiūriu. Mes laikėme ją rinka, ji investavo pas mus, bet mes neturėjome pakankamos Europos suverenumo strategijos. Taigi, buvo daug dvišalių prekybos susitarimų, o po 2008–2010 metų krizės Europa padarė keletą klaidų – leido Kinijai investuoti į strategines sritis, ypač Pietų Europoje, ir neatsižvelgė į tai, kad tos sritys yra labai strateginės, tai leido tam naujajam „Šilko keliui“ pasiekti tas šalis“, – sakė E. Macronas. Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Jeigu mes tikime suverenia Europa, tai reiškia mes tikime vieninga Europa santykiuose su Kinija. Aš manau, kad mes turime pasiekti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės kalbėtųsi su Kinija laikydamos bendros darbotvarkės“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
E. Macronas taip pat akcentavo, kad dabar yra rengiamas susitarimas dėl Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų.
„Tai bus vienas svarbiausių susitarimų. Šis susitarimas leis nustatyti vienodas žaidimo taisykles Kinijai ir Europos Sąjungai. Dabar Kinija laikosi tokios dvipusės politikos, ji tarsi yra besivystanti šalis pasaulio ekonomika, ir yra iškraipoma tam tikra prasme konkurencija, pavyzdžiui, kalbant apie intelektualinę nuosavybę“, – teigė Prancūzijos prezidentas.
„Taigi, mūsų tikslas yra gerinti prekybos galimybes su Kinija, svarbu tai, kad Kinijai reikia atvirumo, ir tai užtikrins jos vidaus stabilumą“, – pridūrė jis.
Žvelgiant į perspektyvą, visus metus netylantys ginčai dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną ateityje gali keli kelti šypseną…
Dauguma Europos valstybių savo sostinėms ypatingą statusą yra pripažinusios atskiru įstatymu. Sostinė atstovauja valstybei, atlieka daug specifinių funkcijų. Tai išskirtinis miestas, kuris atstovauja visai šaliai. Čia veikia svarbiausios šalies institucijos, užsienio šalių diplomatinės tarnybos. Su tūkstančiais reikalų atvyksta žmonės iš visos Lietuvos… Tai miestas, kuriame sprendimų teisė neturėtų būti palikta vien tik savivaldybės tarybai.
Seimo narė Rasa Budbergytė drauge su kolega Linu Balsiu šių metų pradžioje pasiūlė rezoliucijos „Dėl Lietuvos Respublikos sostinės įstatymo“ projektą. Birželio mėnesį devyni parlamentarai užregistravo naują šio teisės akto projektą. Juo siūloma Vyriausybei iki gruodžio mėnesio parengti ir Seimui pateikti Sostinės įstatymo projektą. Beje, tarp rezoliucijos iniciatorių yra ir naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič.
Manytina, jog į rudens sesiją susirinkęs Seimas šįkart nesiryš atmesti rezoliucijos. Idėja dėl specialaus Vilniaus statuso brandinama, visuomenininkų yra remiama jau daug metų, tačiau šią vasarą ji tapo ypač aktuali – tam turėjo įtakos dėl istorinės atminties vertinimo kilę skandalai.
Požeminis Vilniaus metro – dar tik maketuose ir vizijose. Slaptai.lt
Specialų statusą suteikti Vilniaus miestui kaip Lietuvos sostinei rekomenduojama Europos Tarybos Europos vietos ir regionų valdžios kongreso pernai lapkritį paskelbtoje ataskaitoje „Vietos demokratija Lietuvoje“. Kiekvienam yra suprantama, kad Vilniaus miestas – ilgaamžė istorinė daugiakultūrė sostinė – turi išskirtinę reikšmę. Galiausiai juk šiandien Vilniuje gyvena penktadalis visų Lietuvos gyventojų.
Įstatymu teisiškai būtų padalytos sostinės valdymo funkcijos tarp centrinės valdžios (Seimo, Vyriausybės, Prezidento) ir vilniečių išsirinktos miesto tarybos. Įvairios valstybinės bei jas aptarnaujančios įstaigos yra kuriamos visų šalies mokėtojų lėšomis, tad žmonės turi teisę dalyti įtaką sostinės gyvenimui.
Juozas Zykus. Vilniaus metro sąjūdžio vadovas. Slaptai.lt nuotr.
Piliečių asociacijos „Metro sąjūdis“ vadovas Juozas Zykus svarsto, jog Sostinės įstatymas atvertų galimybę pagaliau įgyvendinti dvimiesčio idėją. Jos autoriui VGTU prof. emeritui Jurgiui Vanagui už darbų ciklą „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: didžiųjų miestų urbanistinės sandaros modeliavimas“ (1969-2003) 2004-aisiais buvo skirta Lietuvos mokslo premija. Tačiau vizija, kuri siūlo rimtą postūmį realiam regiono suklestėjimui, kurį laiką tarsi buvo primiršta – laukia valandos, kada bus pradėta įgyvendinti. Galimybių studija patvirtina, jog tokią galimybę sudarytų Vilniaus metropolitenas.
Prof. J. Vanago teigimu, Vilniaus metropolitenas „būtų pirmas žingsnis įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano įstatymo nuostatą – sujungti Vilnių ir Kauną greitojo transporto sistema, taip sukuriant Vilniaus ir Kauno urbanistinį dipolį (Euro City). Tai sudarytų pagrindą atsirasti europinių institucijų ir kitų darinių šioje, apie milijoną gyventojų turinčioje, jungtinėje zonoje bei tiesiogiai prisijungti prie plėtojamo Europos urbanistinio karkaso“.
„Metro sąjūdžio“ vertinimu, pastačius metro, nuo Vilniaus centro iki Karmėlavos galima būtų nukakti per pusvalandį. Lieka tik pajuokauti, kad dabar dėl Žemės ūkio ministerijos perkėlimo keliamas ažiotažas, įgyvendinus dvimiesčio idėją, kels šypseną, nes sostinės Pilaitėje gyvenantis Žemės ūkio ministerijos darbuotojas greičiau pasieks vakarinį Kauno pakraštį nei dabartinį ministerijos pastatą Vilniaus centre.
Spūstis gatvėse įveiksime tik tada, kai pastatysime metro. Slaptai.lt nuotr.
Beje, metropoliteno perspektyvą pripažįsta ir naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Nuo 2012 m. jis yra Seimo parlamentinės metro idėjos paramos grupės pirmininko pavaduotojas, praėjusių metų lapkritį priimto Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo signataras.
