Prie Norvegijos krantų dreifavęs Nyderlandų laivas nutemptas į uostą. EPA-ELTA nuotr.
Ketvirtadienį Norvegijos pakrančių apsauga pranešė, kad naftą ir dyzeliną gabenęs ir pirmadienį sugedęs prie Norvegijos krantų Nyderlandų laivas „Eemslift Hendrika“ nutemptas į Olesiundo uostą.
„Laivas „Eemslift Hendrika“ yra Olesiundo uoste, operacija baigta 17 val. vietos laiku“, – sakoma pranešime.
Anksčiau dėl blogų oro sąlygų laivo buvimo rajone nutempimo darbai buvo atidėti iki ketvirtadienio.
Nelaimės signalą „Eemslift Hendrika“ pasiuntė pirmadienį, jo įgula buvo evakuota.
Laive yra apie 350 tonų sunkiosios naftos ir maždaug 50 tonų dyzelino. Norvegijos vyriausiosios gelbėjimo tarnybos pareigūnai antradienį būgštavo, kad smarkiai pakrypęs laivas gali apvirsti, o jo gabenami degalai – išsilieti į jūrą.
Lietuvoje po šventinių vištų, ančių ir kitų patiekalų kepimo likę riebalai dažniausiai būna išmetami. Tuo tarpu suomiai riebalų likučius tradiciškai atiduoda perdirbimui į tvarius degalus, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tvarius degalus gaminti iš riebalų atliekų ir kitų atsinaujinančių žaliavų – atsakingas ir perspektyvus sprendimas. Degalų sektoriuje diegiami žiedinės ekonomikos sprendimai padeda kurti papildomą vertę visuomenei ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo tikslų“, – sako „Neste Lietuva“ generalinis direktorius Ringaudas Steikūnas.
Toks dyzelinas iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų gaminamas naudojant „Neste“ patentuotą NEXBTL technologiją – hidrinant augalinį aliejų ar gyvulinės kilmės riebalus. Iš maisto aliejų atliekų pagamintas dyzelinas gali būti pilamas į bet kurio dyzelinu varomo automobilio baką, taip pat gali būti tradicinio dyzelino sudėtinė dalis.
Lietuvoje po šventinius stalus puošusių vištų, ančių ir kitų patiekalų kepimo likę riebalai dažniausiai būna išmetami. Tuo tarpu Suomijos gyventojai tokius šventinių patiekalų riebalų likučius tradiciškai atiduoda perdirbti į tvarius degalus.
„Ketvirtus metus iš eilės vykstanti akcija įrodo, kaip žiedinės ekonomikos principai prigijo Suomijos žmonių mąstyme. Ši iniciatyva tapo žiemos švenčių tradicijų dalimi Suomijos namų ūkiuose ir parodo bendradarbiavimo galią, kuri ypač reikalinga, jei norime, kad žiedinė ekonomika iš tiesų veiktų“, – sako akciją Suomijoje inicijavusios korporacijos „Neste“ atstovas Larsas Peteris Lindforsas.
Dalyvauti akcijoje paprasta – šventiniu laikotarpiu maisto riebalų likučius galima palikti tam skirtuose specialiuose atliekų konteineriuose, kurie pastatyti 218 vietų visoje Suomijoje. Surinkimo punktai įrengti dalyje „Neste“ degalinių, prie partnerių parduotuvių ir atliekų rūšiavimo konteinerių. Į juos suomiai pristato panaudotus riebalus, supiltus į, pavyzdžiui, tuščias pieno pakuotes.
Per akciją surinkti kumpio, anties, vištos, kalakuto, žuvies ir kiti po šventinių patiekalų kepimo likę riebalų likučiai vienoje pažangiausių Europoje Porvoo gamykloje panaudojami gaminant tvarų dyzeliną „Neste MY Renewable Diesel“.
Alternatyvūs Suomijos korporacijos sukurti degalai iš tvarių žaliavų yra vienas efektyviausių būdų sumažinti anglies dvideginio (CO2) išmetimą transporto sektoriuje, nes iš atliekų pagamintas dyzelinas sukuria vidutiniškai iki 50–90 proc. mažesnę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją, lyginant su įprastu iš naftos pagamintu dyzelinu. Tvarūs degalai pasižymi itin aukštu cetaniniu skaičiumi, kuris, kaip nurodoma Pasaulinėje degalų chartijoje, nulemia greitesnį variklio užvedimą bei tylesnį jo darbą.
Praėjusiais metais po švenčių likusių maisto riebalų atidavimo akcijoje Suomijoje dalyvavo 185 tūkst. šalies namų ūkių, šiemet tikimasi 200 tūkst. dalyvių. Per pastaruosius tris šventinius sezonus buvo surinkta ir perdirbta daugiau nei 100 tūkst. kilogramų panaudotų maisto riebalų. Iš tokio kiekio pagaminto tvaraus dyzelino pakaktų 36 kartus apvažiuoti aplink pasaulį.
Suomijos korporacija „Neste“ yra didžiausia dyzelino iš atsinaujinančių šaltinių gamintoja pasaulyje. Įvairios atliekos bei tokie maisto pramonės likučiai, kaip gyvulinės kilmės ir žuvies riebalai ar naudotas kepimo aliejus, sudaro apie 80 proc. visų kompanijos naudojamų atsinaujinančių žaliavų, naudojamų tvarių degalų gamybai. Korporacija taip pat investuoja į tyrimus, kurie leistų gaminti degalus iš tokių žiedinės ekonomikos atliekų kaip plastiko likučiai, miško pramonės liekanos ar net dumbliai.
Valdantieji nepasiduoda ir ketina naująjį taršių automobilių mokestį įvesti kartu su 2020 metų biudžetu. „Regitros“ duomenys rodo, kad pagal naujausią Seimo narės Agnės Širinskienės pasiūlymą, mokestį skaičiuoti tektų apie 475 tūkst. transporto priemonių.
Lapkričio pradžioje Seimo nariai Valius Ąžuolas ir A. Širinskienė užregistravo naują Motorinių transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio įstatymo projektą, kuriame numatyta apmokestinti tik pirmą kartą registruojamus automobilius.
„Pagrindiniai projekto tikslai – formuoti visuomenės įpročius renkantis motorines transporto priemones, atkreipti dėmesį į jų sukeliamą poveikį aplinkai bei klimato kaitai ir skatinti rinktis mažiau taršų transportą, didinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, taip mažinant poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, klimato kaitai“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Projektas iš karto susilaukė kritikos tiek dėl senų automobilių taršos neapmokestinimo, tiek dėl neapgalvotų pasekmių prekybai automobiliais ir verslui Lietuvoje.
„Nei gamybos metai, nei variklio galingumas, nei transmisijos tipas čia, anot vyriausybės profesionalų, nieko nereiškia. Įdomu, kaip tokį pavyzdį vertintų Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, mokslininkai arba save gerbiantys ir automobilių specifiką išmanantys ekspertai?“ – klausia Matas Buzelis, rinkos ekspertas ir transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas.
Tik niekas nepastebėjo, kad mokestis už naujos transporto priemonės įsigijimą pagal jos galimą taršą mažai ką turi bendro su tarša dar ir tokiu kampu.
Juk kiekvienam aišku, kad terši tiek, kiek nuvažiuoji kilometrų, su stovėjimo sankryžose ar kamščiuose neišjungiant variklio pliusine paklaida. Na, dar nuo vidutinio greičio priklauso tarša. Ir, kaip jau buvo minėta, priklauso nuo automobilio gamybos metų, variklio galingumo, transmisijos tipo.
Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Priėmus tokį Seimo narių sprendimą juo greičiausiai susirūpintų ne tik Europos automobilių gamintojų asociacija, Europos Komisija, bet ir mūsų Konstitucinis teismas dėl tokios sprendimo logikos.
Jei būtų fiksuojami nuvažiuoti kilometrai, automobilio tipas ir gamybos metai, pavyzdžiui, per techninę apžiūrą, po kurios jie automatiškai patektų į Mokesčių inspekciją, kuri pagal tuos duomenis taip pat automatiškai nustatytų mokestį už taršą, dar suprasčiau.
O priėmus Seimo narių pasiūlymą, turėtume tiesiog labai keistą vienkartinį naujo kilnojamojo turto mokestį.
Kova su miestų oro užterštumu įvairiose šalyse buvo atliekama ir seniau, bet tik žmonių sveikatos apsaugojimo nuo nuodingų dujų prasme. Ir tik dabar Pasaulis kartu su Lietuva suprato, kad visgi yra ta globalinė klimato kaitos problema, kad reikia su ja kovoti, skatinant gyventojus persėsti į mažiausiai aplinką teršiančias moderniausias transporto priemones, ypač į modernų viešąjį transportą ir t.t., stabdant globalinį atšilimą.
Bet tik ne tokiu Seimo narių siūlomu būdu.
P.S. Turiu seną, bet gerame stovyje, dyzelinį. Tad šis mano straipsnis būtų kaip ir prieš save.
