Žvejys. Neris ties Vilniumi. Slaptai.lt nuotr.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) praneša, kad gauti pirminiai tyrimų rezultatai iš šeštadienį Vilniuje atliekų perdirbimo įmonės UAB „Ecoservice“ teritorijoje kilusio gaisro metu paimtų paviršinių nuotekų mėginių.
Pasak AAD, išleistuve į Neries upę buvo nustatyti skendinčių medžiagų – nuotekose pakibusių mineralinių ar organinių medžiagų dalelių – didžiausios momentinės koncentracijos viršijimai. Tyrimų rezultatas – 103 mg/l, normatyvas – 50 mg/l, nurodo departamentas.
Kaip pabrėžiama AAD pranešime žiniasklaidai, prie padidėjusios taršos galėjo prisidėti ir tarša nuo aplinkinių teritorijų, nes šiuo išleistuvu į Neries upę yra išleidžiamos paviršinės nuotekos ne tik nuo įmonės, bet ir nuo aplinkinių teritorijų, todėl šios taršos nereikėtų sieti vien su gaisru.
Pagal kitų tirtų parametrų – cheminio deguonies suvartojimo, bendrojo azoto, bendrojo fosforo, naftos produktų, sunkiųjų metalų: vario, chromo, nikelio – gautus tyrimų rezultatus, padidėjusi tarša į aplinką nebuvo užfiksuota. Neris. Žvejys. Slaptai.lt nuotr.
Neries vandens kokybės pokyčių žemiau paviršinių nuotekų išleistuvo taip pat kol kas nebuvo nustatyta, praneša departamentas. AAD atkreipia dėmesį, kad pagal turimus tyrimų rezultatus, kol kas tai yra tik pirminis situacijos vertinimas. Yra laukiami prioritetinių ir prioritetinių pavojingųjų medžiagų, dalies sunkiųjų metalų tyrimų rezultatai, ekotoksiškumo įvertinimas. Galutines išvadas apie į aplinką patekusius teršalus departamentas galės pateikti tik turėdamas ir kompleksiškai įvertinęs visus tyrimų rezultatus.
Papildomai AAD kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą ir Aplinkos apsaugos agentūrą, kurių prašoma atlikti aplinkinių teritorijų paviršinio grunto užterštumo tyrimus bei identifikuoti kitas teritorijas, kurios galėjo būti paveiktos kilusio gaisro taršos, pažymima pranešime.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savaitgalį Vilniuje, prie Gariūnų, kilusio gaisro įmonėje „Ecoservice“.
„Dėl gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.
Minimame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodoma, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
ELTA primena, kad šeštadienį ryte Vilniuje, Gariūnų gatvėje, atliekų rūšiavimo centre „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras, kurį ugniagesiai gesino iki sekmadienio popietės.
Gesinant gaisrą, buvo uždaryta Gariūnų gatvė, aplinkiniai gyventojai įspėti apie galimą oro taršą.
Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovė Edita Zdanevičienė, pirmadienį „Ecoservice“ teritorijoje tęsiami baigiamieji gaisravietės tvarkymo darbai, dar šeši ugniagesių ekipažai budėjo vietoje, siekdami įsitikinti, kad nekils naujų gaisro židinių.
Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į rūšiavimą kapinėse, o atliekų kiekis, išvežamas Vėlinių savaitę, keliais kartais viršija net mėnesio normą, sako atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius Saulius Budrevičius.
„Labai skatiname gyventojus rūšiuoti. (…) Gyventojams reikėtų galbūt daugiau edukuotis, kad reikia atsakingai rūšiuoti. Žmonės, matydami konteinerius, prideda ir gėlių vainikų, ir tvarkymo atliekų. Pasigendame tvarkos, o prie kiekvieno konteinerio pastatyti po darbuotoją nelabai išeina. Statome stiklo konteinerius, žvakučių stiklinius indelius po Vėlinių surenkame atskirai ir vežame tą stiklą perdirbimui“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
Jo teigimu, nors ir gyventojų sąmoningumas didėja, tačiau kapinėse nelabai kas rūpinasi rūšiavimo kultūra.
„Iš esmės gyventojų sąmoningumas didėja, bet kapinės tokia pakankamai specifinė vieta, kur žmonės, apsitvarkydami kapus, surenka lapus ar spyglius, kažkokias gėlytes nuvytusias, sumeta į vieną maišelį ir nuneša į vieną konteinerį. Niekas ten nesirūpina rūšiavimo kultūra, nepaisant to, kad stovi atskiri konteineriai. Tik nedidelė dalis žmonių atsakingai pasižiūri į šį procesą, žvakutes, kurios yra stikle, sugeba išrūšiuoti. Kai sumaišai stiklą su plastiku, išrūšiuoti tampa labai sudėtinga. Negalėčiau pasidžiaugti labai dideliais rezultatais, bet, nepaisant to, skatiname gyventojus, kurie lankys kapus Vėlinių metu, atkreipti dėmesį į tai“, – teigė „Ecoservice“ vadovas.
Pasak S. Budrevičiaus, vien per Vėlinių savaitę kapinėse susikaupia trijų mėnesių atliekų kiekis.
„Jeigu būtų standartinis rugsėjo mėnuo, per kurį išvežame, tarkime, toną (atliekų. – ELTA), tai per tą Vėlinių savaitę išvežame trijų rugsėjų kiekį“, – Eltai sakė S. Budrevičius.
Didesniu pajėgumu, pasak jo, Vėlinių laikotarpiu atliekos vežamos tris kartus dažniau negu standartiniu laikotarpiu.
