Broliai Kenedžiai

Stefan Wagner / Der Spiegel

„Ar tai buvo Kenedžių giminės prakeiksmas? 1969 metais Amerikos senatoriaus Edvardo Kenedžio automobilyje paslaptingai žuvo jauna mergina. Teorijos apie tai, kas tada atsitiko Čiapakvidiko saloje, sklando iki šiol“, – rašo Štefanas Vagneris leidinyje Der Spiegel.

„Masačiusetsas, 1969 metų liepos 18 vakaras: 23:15 Edvardas „Tedas“ Kenedis išvažiuoja iš vakarėlio mažoje Čiapakvidiko salelėje. Kartu su jauna rinkimų štabo bendradarbe Meri Džo Kopečne senatorius dingsta naktyje savo „oldsmobiliu“ (senu automobiliu?). Netrukus limuzinas krenta nuo vienajuosčio medinio tilto ir nugrimzta vandenyje“, – pasakoja žurnalistas.

„Kenedis išsikapanojo ir nuplaukė į krantą, – tęsia Vagneris. – Nors ir stengėsi, jam nepavyko išgelbėti merginos, kuri liko už užrakintų durelių. Ji paskendo. Kenedis grįžo į vakarėlį ir pranešė apie nelaimingą atsitikimą tik po dešimties valandų“.

„Per keletą dienų nesutapimai apie įvykį ir sunkiai suvokiamas Kenedžio elgesys išbujojo iki skandalo. Kildavo gandų, kartais net absurdiškų teorijų: ar Kenedis buvo girtas? Kodėl jis laukė dešimt valandų, kol pranešė apie nelaimingą atsitikimą? Meri Džo Kopečne buvo nėščia ir ją reikėjo pašalinti?“ – svarsto autorius.

Meri Džo Kopečnė

Šioje istorijoje daug kas neaišku ir prieštaringa, pabrėžia Vagneris. „Pasak Kenedžio, po bergždžių bandymų išgelbėti merginą jis grįžo atgal, kur vyko vakarėlis. Kodėl jis nesikreipė į šeimininkus to namo, kuris tik už 150 metrų nuo tilto, lieka mįslė. (…) Į policijos skyrių Kenedis nuvyko tik po to, kai sužinojo, kad apie 9 valandą naras ištraukė iš automobilio Kepečnės lavoną“, – sakoma straipsnyje.

„Labiausiai demaskuoja naro tvirtinimas: Džonas Fararas pareiškė, kad, sprendžiant iš žuvusiosios kūno padėties, Kopečne nuskendo neišsyk. Prieš uždusdama, mergina keletą valandų buvo gyva dėka susidariusio oro burbulo. Protokole cituojami jo žodžiai: „Aš ją būčiau ištraukęs per 25 minutes po skambučio. Bet niekas neskambino“, – perduoda Der Spiegel.

„Spaudimas Kenedžiui stiprėjo, Kenedžių klanas paleido savo viešųjų ryšių mašiną ir stengėsi nemačia spausti žiniasklaidą bei justiciją, – pažymi Vagneris. – Praėjus savaitei po nelaimingo atsitikimo Kenedis teisme pripažino savo kaltę, kad neteisėtai paliko įvykio vietą. Teisėjas skyrė jam dviejų mėnesių liktinę bausmę.

„Tą vakarą Kenedis kalbėjo prieš televizijos kameras ir pareiškė milijoninei publikai, kad jis vairuodamas automobilį nebuvo girtas. (…) Pasak politiko, po nelaimingo atsitikimo jį užplūdo gausybė emocijų. (…) Jam net buvo atėjusi į galvą mintis, girdi, ar „nepersekioja prakeiksmas visų Kenedžių“. „Apskaičiavimas pasiteisino, – rašo žurnalistas. – Visuomenė stojo jo pusėn, nereikalavo, kad senatorius atsistatydintų, o po pusmečio jis buvo patvirtintas pareigoms, surinkęs 62 procentus balsų. Ir vis dėlto išeiti į pačią didžiausią sceną jam nepasisekė, prezidento posto jis neužėmė“.

Tiesą apie vasaros naktį, kuri pakeitė visą jo gyvenimą, Edvardas Kenedis nusinešė į kapą 2009 metais.

Informacijos šaltinis: Der Spiegel

2018.09.24; 07:17

czv_pilka

Užsienio žvalgybos priežiūros teismas slapta teisminė institucija. Ji Amerikos teismų sistemoje –  unikali.

Kai kurie teisininkai net vadina ją nelemtai išgarsėjusių Anglijos karališkųjų Žvaigždžių rūmų šių laikų analogu.

Idėja įsteigti slaptą teismą kilo per parlamentinius tyrimus, kai buvo nagrinėjami piktnaudžiavimai, susiję su neteisėtu piliečių telefonų pasiklausymu. Slaptojo teismo įkūrėju laikomas senatorius Edvardas Kenedis, kuris 1976 metais suteikė jam įstatyminę bazę vadinamuoju Aktu dėl užsienio žvalgybos priežiūros (1978 metais jis įgijo valstybės įstatymo statusą).

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Užsienio žvalgybos priežiūros teismas”