Krašto apsaugos ministerijoje penktadienį vykusiame Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje aptarti Nacionalinės kibernetinio saugumo strategijos klausimai, pokyčiai valstybės kibernetinio saugumo srityje ir vykdomos kibernetinio saugumo stiprinimo iniciatyvos nacionaliniu bei tarptautiniu mastu.
Tarybai pirmininkaujantis krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza susirinkusiems pristatė rugpjūtį Vyriausybės patvirtintą Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją ir jos įgyvendinimui reikalingą tarpinstitucinio veiklos plano parengimą.
„Strategija – pirmas žingsnis, kuriuo penkerių metų laikotarpiui nustatome svarbiausias nacionalinės kibernetinio saugumo politikos viešajame ir privačiame sektoriuose kryptis, o jų realizavimui ir nuoseklaus veiklos plano parengimui būtinos sutelktos valstybės, verslo ir mokslo institucijų pastangos“, – sakė viceministras E. Kerza.
Pasak viceministro, Krašto apsaugos ministerija per artimiausią mėnesį planuoja parengti darbų planą artimiausiems trejiems metams ir laukia konkrečių pasiūlymų iš viešojo ir privataus sektorių atstovų bei mokslo ir studijų institucijų.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai Kibernetinio saugumo tarybos nuolatiniams nariams ir kviestiniams svečiams iš viešojo ir privataus sektorių taip pat pristatė tolesnius planus formuojant kibernetinio saugumo politiką.
Įgyvendindama pavestas gynybos funkcijas kibernetinėje erdvėje, Krašto apsaugos ministerija Vyriausybės pavedimu rengia Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projektą ir kuria valstybės valdomo elektroninių ryšių tinklo ir juo teikiamų standartizuotų paslaugų, skirtų viešajam sektoriui, modelį. Toks modelis būtų kuriamas išnaudojant jau esamą valstybės valdomų tinklų infrastruktūrą, kuriam galėtų priklausyti tik pačios svarbiausios valstybės įstaigos. Aptarti konkretūs kriterijai, kuriuos atitinkančios institucijos taptų šio tinklo dalimi.
Europos Sąjungos Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) Kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto vykdytojai posėdžio dalyvius supažindino su šiais metais pasiektu proveržiu siekiant sukurti ES Kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Lietuvos inicijuotas projektas yra daugiausiai įgyvendinimo link pažengęs iš visų 17-os PESCO rėmuose patvirtintų projektų.
„Šiuo metu su kitomis projekte dalyvaujančiomis ES šalimis vertiname teisinius tokių pajėgų veikimo aspektus, finansavimo galimybes iš ES priemonių ir tikimės įtvirtinti įsipareigojimus susitarimo memorandumu 2019 metais“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius Jonas Skardinskas.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) atstovai tarybos nariams taip pat papasakojo apie šių metų rudenį įvyksiančias jau trečiąsias nacionalines kibernetinio saugumo pratybas „Kibernetinis skydas 2018“, kurios bus vykdomos kartu su Lietuvos kariuomenės organizuojamomis pratybomis „Gintarinė migla 2018“.
Tarybos posėdyje taip pat kalbėta apie kitus svarbius šių metų įvykius – Lietuvoje šiais metais vykusias didžiausias NATO ryšių pratybas „Steadfast Cobalt“, pasirašytą Vyriausybinio saugumo programą su „Microsoft“ korporacija, taip pat ministerijos, NKSC ir didžiausių Lietuvos interneto žiniasklaidos atstovų pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą.
Kibernetinio saugumo taryba yra nuolatinė kolegiali institucija, analizuojanti kibernetinio saugumo užtikrinimo būklę Lietuvos Respublikoje ir teikianti pasiūlymus kibernetinio saugumo dalyviams dėl šios būklės gerinimo.
Kibernetinio saugumo taryba susideda iš įvairių valstybės institucijų, formuojančių ir įgyvendinančių kibernetinio saugumo politiką, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytojus atstovaujančių institucijų, IT verslo subjektų, mokslo ir studijų institucijų atstovų. Posėdžiuose svečių teisėmis dalyvauti taip pat kviečiami kiti kompetentingi informacinių ryšių ir technologijų bei kibernetinio saugumo specialistai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.09.01; 05:00
