Prezidentas Gitanas Nausėda ateinančią savaitę rengia susitikimą, kurio metu ketinama aptarti gaisro Alytuje metu išryškėjusias ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo problemas.
Prezidentūra praneša, kad pasitarime dalyvaus ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
Prezidento vertinimu, rašoma išplatintame pranešime, Alytuje siaučiant gaisrui ir kilus pavojui žmonių sveikatai, labiausiai trūko sisteminio pasirengimo reaguoti į susidariusią ekstremalią situaciją bei sklandaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
Šalies vadovas mato būtinybę taisyti įstatymų bazę, mažinant formalių kliūčių teikti gyventojams savalaikę pagalbą, bei imtis spręsti techninio aprūpinimo klausimus.
Pagrindinis tikslas, pasak prezidento, yra užtikrinti sklandų įvairių žinybų darbą likviduojant ekstremaliųjų situacijų padarinius ir užtikrinant gyventojų saugumą. Tik tokiu būdu galima atkurti ir sustiprinti susvyravusį piliečių pasitikėjimą ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema.
Vidaus reikalų ministerijoje posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) nutarė siūlyti Vyriausybei patvirtinti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima sudaryti sąrašą tų įstaigų, kurioms reikalinga turėti slėptuves operacijų valdymo centrams.
Požeminių bunkerių įrengimas brangiai kainuoja
„Vienos slėptuvės įrengimas kainuoja nuo 300 tūkst. iki 500 tūkst. eurų, todėl būtina numatyti optimalų ir tikrai reikalingą slėptuvių skaičių. Vyriausybei bus teikiamos kelios alternatyvos, nurodant ir tokių sprendimų kainą“, – aiškina VESK pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Praėjusiais metais Lietuvoje buvo užfiksuotos 659 ekstremalios situacijos ir 11 ekstremalių įvykių. Šiuo metu Lietuvoje yra 85 žinybinės slėptuvės – jos priklauso savivaldybėms, tiesiogiai valstybei, kitoms institucijoms. Didžioji dalis jų yra apleistos ir nenaudojamos arba pritaikytos kitai veiklai.
„Ekstremalios situacijos atveju, slėptuvės būtų skirtos operacijų centrams įkurti, užtikrinti pajėgų valdymą bei situacijos kontrolę. Šios slėptuvės galėtų būti panaudotos ir karybos tikslais“, – sako ministras E. Misiūnas. Jis taip pat pažymi, jog tam, kad išlaikyti slėptuvę būtų pigiau, institucijos galėtų ir kooperuotis tarpusavyje.
Lietuva, kaip ir kitos NATO šalys, yra įsipareigojusi stiprinti atsparumą didinat civilinį pasirengimą ypatingos svarbos sektoriuose, siekiant apsisaugoti ne tik nuo karinių, bet ir nuo nekarinių, hibridinių grėsmių.
Dėl optimalaus slėptuvių skaičiaus turės apsispręsti Vyriausybė.
VESK posėdyje taip pat pritarta civilinės saugos 2016 m. būklės ataskaitai. Atsižvelgiant į ją, savivaldybėms ir kitoms institucijoms nurodyta peržiūrėti ir aktualizuoti savo prevencinius planus, rekomenduota interneto svetainėse įdėti nuorodas į civilinės saugos tinklapį lt72.lt.
Savivaldybių taip pat prašoma periodiškai atlikti civilinės saugos pratybas ir efektyviau panaudoti gyventojų švietimui skirtas lėšas.
Kovo 6 d. Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) aptartas Lietuvos Respublikos rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016–2017 metų programos įgyvendinimas 2016 m. Susitikime dalyvavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Ekstremaliųjų situacijų ir patrulių skyriaus vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas ir VRK atstovai.
Šią programą įgyvendinančių institucijų nuomone, labai svarbu ugdyti rinkėjų sąmoningumą ir skatinti jų sąžiningumą, nes stiprėjant pilietiškumui daugėja ir pozityvių permainų politinėje erdvėje.
VRK pirmininko pavaduotojos Elenos Masnevaitės teigimu, šios, prieš politinę korupciją nukreiptos, programos įgyvendinimas yra puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris padeda užtikrinti didesnį politinių veiklos ir rinkimų procesų skaidrumą, pilietinį sąmoningumą ir politinį sąžiningumą.
Per susitikimą institucijų atstovai kaip itin problemines sritis įvardijo politinių partijų neteisėto finansavimo klausimus, nepažymėtos politinės reklamos sklaidą ir akcentavo, kad labai svarbi programos dalis – teisės aktų pakeitimai, kurie bus inicijuoti šiais metais.
Kalbėdami apie artėjančius rinkimus, institucijų atstovai vienareikšmiškai pritarė, kad būtina įtvirtinti atitinkamas Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas, susijusias su neteisėtu politinių partijų finansavimu (Lietuvoje už politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo, politinės reklamos skleidimo pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė). Taip pat būtinos BK pataisos dėl rinkėjų papirkimo sudėties (172 str.) koregavimo.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Krašto apsaugos ministerija parengė ir spalio 28 d. visuomenei pristatė jau trečiąjį leidinį pilietinio pasipriešinimo tematika po 2014 m. Rusijos pradėtos agresijos prieš Ukrainą.
Pirmieji du leidiniai šia tema buvo skirti nesmurtinės gynybos tematikai ir praktinėms rekomendacijoms bei patarimams dėl veiksmų ekstremalių situacijų metu ar prasidėjus karui.
„Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“
Naujajame leidinyje „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pabrėžiama ankstesniuose leidiniuose neaprėpta itin svarbi tema – aktyvus piliečių, atsidūrusių agresoriaus okupuotoje teritorijoje, pasipriešinimas.
„Matydami didelį visuomenės susidomėjimą ir norą aktyviai prisidėti prie šalies gynybos, esame įsipareigoję tęsti tolesnį visuomenės supažindinimą su galimybėmis aktyviai priešintis potencialiam agresoriui bei būdais, kaip išgyventi karo sąlygomis. Naujasis leidinys atspindi šį mūsų įsipareigojimą, kurį davėme mūsų visuomenei dar pristatydami pirmuosius leidinius pilietinio pasipriešinimo tema“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Knygelę Krašto apsaugos ministerijoje pristatė ministras J. Olekas drauge su leidinio atsakinguoju redaktoriumi Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktoriumi dr. Karoliu Aleksa ir vienu iš jos rengėjų Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Informacinių operacijų skyriaus viršininku majoru Linu Idzeliu.
Naujajame leidinyje aptariami galimi potencialaus agresoriaus veikimo būdai, pateikiami argumentai, kokiems potencialaus agresoriaus veiksmams reikia būti pasiruošus.
Skaitytojai čia taip pat galės susipažinti su dalyvavimo šalies ginkluotoje gynyboje principais renkantis tiesioginę ginkluotą kovą, o taip pat ir kitais pasipriešinimo būdais, kai kovojama ne tiesiogiai ginklu, kt. Ypač daug dėmesio knygelėje skirta išgyvenimo temai.
Knygelės autoriai pabrėžia, kad joje pateikti patarimai, pvz., dėl išgyvenimo, yra naudingi visiems šalies gyventojams net ir taikos metu.
Leidinys parengtas bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene ir Lietuvos šaulių sąjunga.
Taip ginklavosi senovės lietuvių kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Naujoji knygelė išleista 30 000 egz. tiražu. Kaip ir ankstesnių leidinių didžiausia naujojo leidinio tiražo dalis bus perduota platinimui Krašto apsaugos savanorių pajėgų Karo prievolės komplektavimo skyriams ir poskyriams, po keletą jos vienetų gaus visų bendrojo ir profesinio ugdymo įstaigos, viešosios ir aukštųjų mokyklų bei kolegijų bibliotekos, savivaldybės. Taip pat parengta ir elektroninė leidinio versija.
Knygelės „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“ pristatymas surengtas Krašto apsaugos ministerijos Juodojoje salėje penktadienį, spalio 28 d., 13.00 val.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Krašto apsaugos ministerija atnaujino šių metų pavasarį išleistą ir daug dėmesio visuomenėje sulaukusį leidinį „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui“. Sutrumpintas ir šmaikščiomis iliustracijomis papildytas leidinys gruodžio buvo pristatytas Krašto apsaugos ministerijoje.
Šalies pasirengimas reaguoti į kilusius įvykius ir susidariusias ekstremaliąsias situacijas – tai strategija, sudaranti prielaidas aktyviai apsaugai nuo gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų.
Aktualijų portalas Slaptai.lt pradeda skelbti 2014-aisiais metais Krašto apsaugos ministerijos išleistą knygą „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ (atsakingasis redaktorius – Dr. Karolis Aleksa).
Redakcijos slaptai.lt manymu, šiandien, kai Ukrainoje – tokia nerami padėtis, mums tiesiog būtina žinoti, kaip elgtis karo atveju.
Ši KAM knyga sudaryta iš skyrių: Krašto apsaugos ministro Juozo Olekos įžanginis žodis; Valstybė taikos ir karo metu; Civilinė sauga taikos ir karo metu; Pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu; Piliečių vaidmuo ginant šalį; Praktiniai patarimai gyventojams, kaip elgtis nelaimių ir karo atveju; Redaktoriaus baigiamasis žodis.
