energijos ištekliai

Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, sausio 20 d. (dpa-ELTA). Moldovos parlamentas ketvirtadienį paskelbė 60 dienų nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, kilus ginčui dėl apmokėjimo su Rusijos valstybės kontroliuojama dujų bendrove „Gazprom“.
 
Nepaprastosios padėties paskelbimas suteikia Vyriausybei daugiau galių spręsti, kaip energijos ištekliai turi būti perkami, paskirstomi ir, jei reikia, normuojami.
 
Moldovos problemos su „Gazprom“ tęsiasi jau seniai, bet vėl paaštrėjo po to, kai Rusijos įmonė neseniai padidino dujų kainą 30 procentų, o tai sukėlė įtampą vienos skurdžiausių Europos šalių finansams.
 
Moldovos įmonės „Moldovagaz“ ir „Gazprom“ sutarties sąlygose nurodyta, kad Moldova turi iš anksto sumokėti pusę savo mėnesio sąskaitos.
Ketvirtadienį Moldova dar turėjo sumokėti visus 63 mln. dolerių, kuriuos, pasak „Gazprom“, ji yra skolinga, o tai kelia grėsmę dujų tiekimui į šalį žiemos viduryje.
 
Panašus ginčas dėl kainų kilo spalį ir paskatino Moldovą paskelbti nepaprastąją padėtį. „Gazprom“ ir vyriausybė galiausiai pasiekė susitarimą, kuriuo buvo pratęsta Rusijos gamtinių dujų tiekimo sutartis.
 
Maskva ne kartą buvo kritikuojama už tai, kad Kremliui simpatizuojančioms šalims atsidėkoja žemomis dujų kainomis. Derybose su Moldova, kuri nuo praėjusių metų valdžios pasikeitimo laikosi provakarietiško kurso, kritikai nujaučia ir politines Rusijos motyvacijas.
 
2020 metais, valdant promaskvietiškai vyriausybei, Kišiniovas už dujas mokėjo žymiai mažiau, – tiesa, ir tarptautinės rinkos kainos buvo daug mažesnės.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.21; 00:30
Trumposios naujienos

Klausimų vis daugiau

Berlynas, sausio 14 d. (ELTA). Europos Sąjungos šalys nėra tvirtai nusprendusios, kaip konkrečiai reaguoti į galimą eskalaciją dėl Ukrainos, kadangi ekonominės sankcijos gali tapti tolesnio energijos išteklių kainų augimo priežastimi.
 
Tai penktadienį paskelbtame straipsnyje, skirtame Vakarų ir Rusijos deryboms dėl saugumo Europoje, rašo Vokietijos savaitraštis „Spiegel“.
 
„Taip pat neaišku, ar europiečiai ryšis imtis griežtų ekonominių sankcijų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą atveju, nes tokios sankcijos dar labiau padidintų energijos išteklių kainas Europoje“, – teigia publikacijos autoriai Markusas Beckeris ir Matthias Gebaueris. O „Nord Stream 2“ tikriausiai būtų pasmerktas, pažymi jie.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ne kartą sakė, kad ES šalys poveikio Rusijai klausimu yra vieningos.
 
„Putino provokacijos negailestingai atskleidė Vakarų aljanso silpnybes. Lieka atviras klausimas, kiek toli eitų JAV ir europiečiai, kad apgintų tokias NATO nares kaip Estija ar Lietuva, jau nekalbant apie aljansui nepriklausančias šalis, pavyzdžiui, Ukrainą“, – pabrėžia apžvalgininkai.
 
Anot jų, „NATO jau kelias savaites spėlioja“, kam Rusijai reikėjo telkti savo kariuomenę Ukrainos pasienyje.
 
Autoriai taip pat konstatuoja, kad Ukrainos ir Sakartvelo stojimas į NATO netolimoje ateityje beveik neįmanomas dėl teritorinių konfliktų, Rusija grįžo į tarptautinę areną kaip supervalstybė, o europiečiai atlieka tik statistų vaidmenį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.15; 07:02
Trumposios naujienos

Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos ir JAV valstybės sekretoriaus M. Pompeo susitikimas. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Valstijos pasirengusios visiškai aprūpinti Baltarusiją energijos ištekliais konkurencingomis kainomis. Tai šeštadienį po derybų su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Makejumi pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.
 
„Mūsų energijos išteklių gamintojai pasirengę aprūpinti jus 100 procentų konkurencingomis kainomis“, – sakė M. Pompeo.
 
Šitaip, pabrėžė jis, „JAV nori padėti Baltarusijai sukurti savo suverenią valstybę“. „Mes – didžiausi energijos išteklių gamintojai pasaulyje, ir jums tereikia kreiptis į mus“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius.
 
Rusijos naftos tiekimo į Baltarusiją sutartys baigė galioti 2019 metų gruodžio 31 d. Nuo to laiko šalys veda derybas dėl jų pratęsimo, bet negali susitarti dėl kainos. A. Lukašenka vyriausybei davė nurodymą ieškoti alternatyvių naftos šaltinių.
 
Maždaug 86 tūkstančius tonų naftos, kurią Baltarusija pirko Norvegijoje, sausio 23 d. į Klaipėdą atplukdė Norvegijos tanklaivis „Breiviken“.
 
Toliau nafta užsakovui gabenama geležinkeliu. Visos partijos transportavimas truks maždaug dvi savaites. Pastarąjį kartą nafta į Baltarusiją tranzitu per Lietuvą buvo gabenama 2017 metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.02; 00:02
zilinskas_2
Politinės intrigos

Rusija siekia diskredituoti mūsų Ignalinos atominės elektrinės uždarymą, o taip pat pasinaudoti mūsų infrastruktūra savo atominei elektrinei, statomai Kaliningrade, teigė Seimo narys Rokas Žilinskas LTV laidoje „Įžvalgos“, kurią veda Virginijus Savukynas.

– Pradėkime nuo energetinio saugumo arba energetinės nepriklausomybės. Kas tai yra? Kaip galėtumėte paaiškinti tas sąvokas?

– Vertėtų pradėtų nuo seniai, it poteriai, išmoktos tezės. Mes esame visiškai priklausomi nuo vienintelio išorinio energijos išteklių šaltinio. Niekam ne paslaptis, kas tas vienintelis tiekėjas.

Continue reading „Rokas Žilinskas: “Rusija nori pasinaudoti mūsų infrastruktūra”” →