Erdoganas

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas susitiko su ES vadovu dėl Švedijos siekio įstoti į NATO. EPA-ELTA nuotr.

Po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pirmadienį Vilniuje, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, surengto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono susitikimo NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
 
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
 
J.  Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
 
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
 
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
 
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
 
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
 
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.11; 07:15
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento rinkimuose šiuo metu pirmauja dabartinis valstybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nepaisant to, tai tik pirminiai rezultatai, dar neleidžiantys spręsti apie balsavimo baigtį ir galintys visiškai pasikeisti.
 
Suskaičiavus 34,4 proc. balsų, R. T. Erdoganas yra priekyje. Jo kandidatūrą kol kas palaikė 53,2 proc. rinkėjų. Tuo metu opozicijos lyderis Kemalas Kilicdaroglu yra surinkęs 40,9 proc. balsų. Kaip teigiama, didžioji dalis iki šiol suskaičiuotų balsų buvo atiduoti R. T. Erdoganą gausiai palaikančiose Turkijos vietovėse šalies šiaurėje ir rytuose.
 
K. Kilicdaroglu vadovaujamos Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Faikas Oztrakas nurodė, kad opozicijos atlikti vidiniai skaičiavimai esą parodė „teigiamus“ rezultatus. „Mūsų pačių duomenimis, regime teigiamą vaizdą, – tvirtino atstovas. – Pateiksime skaičiavimus, kai atidarytų balsadėžių skaičius pasieks reikšmingą lygį.“
 
Opozicijai atstovaujantis Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris yra laikomas potencialiu kandidatu į viceprezidento postą, jei rinkimus laimėtų K. Kilicdaroglu, paragino Turkijos žmones netikėti šalies oficialios valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ skelbiamais duomenimis. „Mes visiškai netikime „Anadolu“, – pareiškė E. Imamoglu.
 
Sekmadienį Turkijoje surengti rinkimai laikomi labai svarbiais. Šalies piliečiai juose turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie ilgiausiai valdžioje esantį Turkijos lyderį.
 
Daugelis priešrinkiminių apklausų rodė nežymų K. Kilicdaroglu pranašumą ir nedidelį nutolimą nuo 50 proc. balsų ribos, kurią peržengus būtų išvengta antro prezidento rinkimų rato gegužės 28 d.
 
Turkijos žmonės sekmadienį be valstybės vadovo taip pat rinko parlamentą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.05.15; 06:30
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Stambulas, kovo 21 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančioji partija ir jos sąjungininkai nacionalistai pateikė Aukščiausiajai rinkimų tarybai prašymą, kad dabartinis šalies vadovas galėtų siekti perrinkimo per rinkimus gegužės 14 dieną. Tai atgaivino karštas diskusijas, ar Konstitucija leidžia R. T. Erdoganui kandidatuoti trečiajai kadencijai.
 
„Teisiškai R. T. Erdoganui neįmanoma vėl būti kandidatu“, – antradienį sakė opozicijos politikas Idrisas Sahinas ir pridūrė, kad jo partija DEVA apskųs R. T. Erdogano kandidatūrą. Pagal Turkijos Konstituciją prezidento kadencija trunka penkerius metus, o prezidentas gali būti renkamas daugiausiai dviem kadencijoms.
 
Pirmą kartą R. T. Erdoganas buvo išrinktas prezidentu 2014 m.; jis buvo perrinktas 2018-aisiais. R. T. Erdoganas tvirtina, kad gali kandidatuoti trečią kartą, nes dviejų kadencijų taisyklė buvo įvesta 2017 m., tad pirmoji jo kadencija nėra skaičiuojama.
 
Daugelis stebėtojų gegužės rinkimus laiko vienais kritiškiausių per pastarąją Turkijos istoriją. Beveik 20 metų valdančiam R. T. Erdoganui teks varžytis šaliai patiriant didžiausias per pastaruosius dešimtmečius ekonomines problemas, jas dar labiau paaštrino praėjusį mėnesį įvykęs žemės drebėjimas.
 
Svarbiausias  R. T. Erdogano varžovas yra pagrindinis opozicinės Respublikonų liaudies partijos lyderis Kemalis Kiliçdaroglu. Jį remia dar penkios opozicinės partijos ir galimai kurdus ginanti partija, o tai atgaivino viltis nuversti R. T. Erdoganą. Rinkimų taryba paskelbs galutinį oficialų kandidatų į prezidentus sąrašą kovo 31 dieną.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.03.22; 07:34
Trumposios naujienos

Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.

Helsinkis, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Turkija, pasak Suomijos prezidento Saulio Niinistö,  priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio tapti NATO nare. Jis priėmė kvietimą penktadienį atvykti į Turkiją, kad dalyvautų paskelbiant šį sprendimą, trečiadienį Helsinkyje pareiškė S. Niinistö.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki šiol priešinosi Švedijos ir Suomijos siekiamai narystei Aljanse, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad Ankara pirmiausiai pritars Suomijos stojimui.
 
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

„Turkai tikisi, kad aš dalyvausiu, kai jie skelbs sprendimą, – kalbėjo S. Niinistö. – Žinoma, kad priėmiau kvietimą ir būsiu ten, kad išgirsčiau jų ketinimus“.
 
Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusią gegužę atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Kol kas „taip“ dar nėra tarusi Turkija ir Vengrija.
 
Pastaruoju metu būta signalų, kad Šiaurės šalių siekis kartu įstoti į NATO gali nepavykti. Turkija ypač turi prieštaravimų dėl Švedijos narystės ir reikalauja iš vyriausybės Stokholme griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus šalyje, kuriuos Ankara vadina „teroristais“.
 
Gegužės 14 dieną Turkijoje vyks prezidento ir parlamento rikimais. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas trečiadienį lankydamasis Berlyne sakė, kad tikisi greito savo šalies stojimo paraiškos ratifikavimo po rinkimų Turkijoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.16; 06:00
Trumposios naujienos

Turkish vėliava

Ankara, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Turkija atšaukė Švedijos gynybos ministro vizitą dėl Stokholme planuojamo protesto prieš Turkiją, praneša AFP.
 
„Švedijos gynybos ministro Palo Jonsono sausio 27 d. vizitas į Turkiją prarado savo svarbą ir prasmę, todėl mes jį atšaukiame“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusis Akaras.
 
Švedijos ministras turėjo lankytis Ankaroje, kad įtikintų Turkiją pritarti jo šalies narystei NATO.
 
Tačiau Ankarą supykdė tai, kad šeštadienį Stokholme leista protestuoti kraštutinių dešiniųjų pažiūrų danų ir švedų politikui Rasmusui Paludanui. Protesto metu jis žadėjo sudeginti Koraną, o pernai po jo pasisakymų Švedijoje kilo riaušės.
 
Penktadienį į Turkijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Švedijos ambasadorius ir Ankara griežtai pasmerkė Stokholme planuojamą protestą kaip „provokaciją ir neapykantos nusikaltimą”.
 
Tai antras kartas per daugiau nei savaitę, kai Švedijos ambasadorius iškviečiamas į Užsienio reikalų ministeriją. Praeitą savaitę Ankara išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad kurdų grupė Stokholme iškėlė Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą vaizduojančią iškamšą, kuri buvo pririšta už kojų ir pakabinta žemyn galva.
 
Švedijai ir Suomijai reikia Turkijos pritarimo, kad galėtų įstoti į NATO. Abi šalys nusprendė siekti narystės šioje organizacijoje po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo didelio masto karą.
 
Ankara teigia, kad progresas NATO narystės ratifikavimo klausimu priklauso nuo to, ar Švedija išduos terorizmu kaltinamu asmenis, kuriuos Turkija įtaria prisidėjus prie 2016 m. nepavykusio perversmo prieš R. T. Erdoganą.
 
Karolis Broga (AFP)
 
2023.01.22; 05:30
Gordijo mazgas

Ekremas Imamoglu. EPA – ELTA foto

Stambulas, gruodžio 14 d. (dpa-ELTA). Stambulo teismas trečiadienį skyrė politinį draudimą ir dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę miesto merui Ekremui Imamoglu už tai, kad 2019 m. kalboje įžeidė Turkijos rinkimų pareigūnus.
 
Teismo sprendimas nėra galutinis, laukiama, kol jį patvirtins Aukščiausiasis Apeliacinis Teismas, dpa sakė E. Imamoglu advokatas Kemalis Polatas. Jei sprendimas bus patvirtintas, E. Imamoglu turės pasitraukti iš mero pareigų, o tai reiškia, kad jį pakeis asmuo iš prezidento Recepo Tayyipo Erdogano valdančiosios partijos, dominuojančios miesto taryboje.
 
„Šis sprendimas įrodo, kad Turkijoje nebėra teisingumo“, – sakė E. Imamoglu šimtams šalininkų prie savivaldybės pastato viename Stambulo rajone. „Nei nusimenu, nei pasiduodu (…) Mes priversime tuos, kurie mėgina mus nuteisti, gailėtis prie balsadėžių“, – pridūrė E. Imamoglu. Jis turėjo galvoje visuotinius ir prezidento rinkimus, planuojamus 2023 m. viduryje. „Vyriausybe, atsistatydink!”, –  skandavo susirinkę žmonės.
 
Opozicinių partijų lyderiai ir užsienio stebėtojai teismo procesą pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.
 
Pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas E. Imamoglu laikomas potencialiu R. T. Erdogano varžovu, galinčiu mesti iššūkį jo 20 metų valdymui per birželį planuojamus rinkimus. Naujausios apklausos rodo, kad populiarus E. Imamoglu nugalės R. T. Erdoganą. 2019 m. jis laimėjo vietos rinkimus ir nutraukė 25 metus trukusį R. T. Erdogano ir jo konservatyvių islamo pirmtakų dominavimą didžiausiame Turkijos didmiestyje ir finansų sostinėje.
 
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.

E. Imamoglu buvo apkaltintas „kvailiais“ išvadinęs Aukščiausiosios rinkimų tarybos (YSK) narius 2019 m. lapkritį pasakytoje kalboje. Vidaus reikalų ministras Süleymanas Soylu viešai apkaltino E. Imamoglu „apšmeižus“ rinkimų komisiją. E. Imamoglu kaltinimus neigia.
 
Atvirai R. T. Erdoganą kritikuojantis E. Imamoglu įveikė varžovą iš R. T. Erdogano valdančiosios partijos, o YSK anuliavus rezultatą, 2019 m. birželį laimėjo dar didesniu skirtumu.
 
„Jis (Erdoganas) bus kandidatas į prezidentus paskutinį kartą, nes pralaimės“, – sakė E. Imamoglu, jo pastabas transliavo televizija, likus kelioms valandoms iki trečiadienio teismo sprendimo.
 
Neaišku, ar nuosprendis E. Imamoglu bus paliktas galioti ir kada tai bus nuspręsta.
 
R. T. Erdogano vyriausybė prieš svarbius rinkimus yra pakeitusi kurdų merus šalies pietryčiuose. Stebėtojų manymu, prezidentas gali vėl griebtis panašios taktikos.
 
Pačiam R. T. Erdoganui 1999 m., kai buvo Stambulo meru, irgi buvo uždrausta dalyvauti politikoje ir jis buvo pasodintas į kalėjimą. Po kelerių metų jis grįžo kaip  ministras pirmininkas, didžiule persvara laimėjęs rinkimus. Gali būti, kad trečiadienio sprendimas padidins E. Imamoglu, kaip „aukos“, populiarumą ir jis po dviejų dešimtmečių tai pakartos, teigė transliuotojas „Halk TV“.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.12.15; 11:24
Trumposios naujienos

Turkish flag

Ankara, rugpjūčio 9 d. (ELTA). Turkijos valdžia po „grūdų koridoriaus“ siūlys atidaryti ir „energetikos koridorių“ dujų tranzitui į Europą per savo teritoriją, kad padėtų sureguliuoti krizę, kurią sukėlė dujų tiekimo iš Rusijos ribojimas.
 
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos laikraščiu „Turkiye“.
 
Pasak leidinio, tokį pasiūlymą rugsėjo mėnesį Uzbekistane turinčiame įvykti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos viršūnių susitikime pateiks Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas.
 
Pažymima, kad ši iniciatyva gali apimti ir suskystintųjų gamtinių dujų tranzitą per Turkijos teritoriją.
 
„Artėjant žiemai dujų krizė Europoje įgaus vis platesnį mastą, todėl didės tikimybė, kad Turkijos idėja dėl galimo „energetikos koridoriaus“ bus įgyvendinta. Manoma, kad visi šie klausimai bus svarstomi Šanchajaus penketo susitikime“, – rašo „Turkiye“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.09; 15:30
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas ir V. Putinas Sočyje. EPA-ELTA nuotr.

Sočis, Rusija, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paskelbė pareiškimą, kuriame įsipareigojo stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, be kita ko, ir energetikos bei prekybos srityse.
 
„Nepaisant dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių, lyderiai dar kartą patvirtino bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime. V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitarė intensyvinti prekybą ir skatinti ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą, pridūrė Kremlius.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.08.06; 00:30
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas ketvirtadienį pareiškė, kad Švedija žadėjo Ankarai išduoti 73 žmones, susijusius su teroristine veikla.
 
„Mes vedame derybas su Švedija dėl 60 teroristų ekstradicijos. Dabar jų skaičius padidintas iki 73. Mes stebėsime, ar jie (Švedija) įvykdys savo pažadą“, – sakė Turkijos valstybės vadovas per spaudos konferenciją, skirtą NATO viršūnių susitikimo Madride rezultatams.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.07.01; 06:00
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.

Ankara, birželio 9 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos kitais metais vyksiančiuose rinkimuose. „Leiskite man tai pasakyti. R. Tayyipas Erdoganas yra Liaudies aljanso kandidatas“, – pareiškė jis ketvirtadienį mitinge Izmire, turėdamas omenyje aljansą tarp jo Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ir dešiniosios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP).
 
R. T. Erdoganas paneigė gandus, kad jis siekia pirmalaikių rinkimų. Prezidento rinkimai, kaip ir numatyta, vyks 2023 metų birželio 24-ąją, sakė jis.
 
Kas bus R. T. Erdogano varžovai, kol kas nežinoma. Opozicinė Liaudies respublikonų partija (CHP) dar nėra nominavusi savo kandidato.
 
Turkiją šiuo metu yra ištikusi didelė ekonominė krizė. Infliacija siekia 73,5 proc. ir yra didžiausia nuo 1998 metų. Be to, smarkiai nuvertėjo nacionalinė valiuta lira.
 
Kritikai dėl problemų kaltina neįprastą R. T. Erdogano ekonominę politiką. Turkijos centrinis bankas, nepaisant šuoliuojančios infliacijos šalyje, neseniai vėl paliko nepakitusią pagrindinę palūkanų normą. R. T. Erdoganas yra aukštų palūkanų, kurios laikomos veiksminga kovos su infliacija priemone, priešininkas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.06.10; 02:00
Gordijo mazgas

Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Stokholmas, birželio 6 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas pareiškė, kad Švedijos premjerė Magdalena Andersson turi atleisti iš pareigų gynybos ministrą Peterį Hultqvistą.
 
Tai savaitgalį pranešė portalas „Expressen“, remdamasis savo šaltiniais.
 
Leidinio žiniomis, Erdoğanas priminė Švedijos vyriausybei prieš dešimtmetį pasakytą Hultqvisto kalbą, kurioje jis teigiamai atsiliepė apie Kurdistano darbininkų partiją (PKK) ir kalinamą jos lyderį Abdullah`ą Öcalaną.
 
2011 metais Hultqvistas, tuo metu – Socialdemokratų partijai atstovaujantis parlamento narys, apsilankė renginyje Burlengės mieste, skirtame PKK 33-iosioms metinėms. Tada jis teigė dalyvavęs renginyje, kad paremtų kurdus.
 
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema

„Turkija nori, kad Hultqvistas būtų pašalintas iš gynybos ministro posto“, – sakė „Expressen“ šaltinis. Anot jo, šis klausimas buvo keliamas per Švedijos ir Turkijos vyriausybių atstovų pokalbius.
 
Kaip jau buvo pranešta, Turkija prieštarauja Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. Ankara savo poziciją aiškina palankiu Švedijos požiūriu į kurdus ir Turkijos opoziciją, taip pat jos draudimu parduoti ginklų Turkijai.
 
Turkija taip pat tvirtina esą radusi Švedijoje pagamintų ginklų pas PKK kovotojus, ką Švedija neigia.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.06; 13:04
Trumposios naujienos

Turkish flag

Niujorkas, birželio 3 d. (AFP-ELTA). Turkija pranešė Jungtinėms Tautoms, kad jos prezidento nurodymu nuo šiol ji nori būti vadinama „Türkiye“ visomis kalbomis, ketvirtadienį paskelbė JT.
 
„Pakeitimai yra neatidėliotini“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu sakė JT vadovo atstovas žiniasklaidai Stephane‘as Dujarricas.
 
Jis pažymėjo, kad oficialus Ankaros laiškas su prašymu pakeisti pavadinimą JT būstinėje Niujorke buvo gautas trečiadienį.
 
Diena anksčiau Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavasoglu tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje jis pasirašo laišką, adresuotą JT Generaliniam Sekretoriui Antonio Guterresui.
 
„Laišku, kurį šiandien nusiunčiau JT generaliniam sekretoriui, mes oficialiai skelbiame savo šalies pavadinimą užsienio kalbomis Jungtinėse Tautose kaip „Türkiye“, – rašė jis, pridėdamas umliautą virš „u“ raidės.
 
Jis pridūrė, kad šis pokytis užbaigs Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano, kuris šaliai vadovauja jau beveik du dešimtmečius, pradėtą iniciatyvą „didinti mūsų šalies prekės ženklo vertę“.
 
Per pastaruosius kelerius metus šalis siekė pakeisti savo produktų ženklinimą iš „made in Turkey“ į „made in Türkiye“.
 
Be to, kad JT nomenklatūra atitiktų turkų kalbos rašybą, atnaujinimas taip pat padėtų atskirti šalį nuo to paties pavadinimo paukščio anglų kalba.
 
„Pavadinimo keitimas kai kam gali atrodyti kvailas, tačiau Erdoganui tenka gynėjo, tarptautinės pagarbos šaliai saugotojo vaidmuo“, – Džordžtauno universiteto profesorių Mustafą Aksakalą citavo „The New York Times“.
 
Laikraštis taip pat pažymėjo, kad šis žingsnis žengiamas prieš kitais metais vyksiančius prezidento rinkimus ir valstybės įkūrimo po Osmanų imperijos žlugimo šimtmetį.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.04; 09:31
Gordijo mazgasSkaitomiausios

R. T. Erdoganas ragina NATO sąjungininkes gerbti susirūpinimą dėl Suomijos ir Švedijos. EPA-ELTA nuotr.

Ankara, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, pagrasinęs blokuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO, trečiadienį paragino Aljanso nares „gerbti“ Ankaros susirūpinimą dėl dviejų šalių, kurias Turkija kaltina globojant teroristus.
 
„Vienintelis mūsų lūkestis iš NATO sąjungininkių yra (…) pirmiausia suprasti mūsų jautrumą, gerbti jį ir galiausiai palaikyti“, – savo partijos įstatymų leidėjams parlamente sakė R. T. Erdoganas.
 
Suomija ir Švedija trečiadienį pateikė bendrą paraišką stoti į NATO, Rusijos invazijai į Ukrainą privertus iš naujo įvertinti saugumą Europoje. R. T. Erdoganas apkaltino Stokholmą suteikus saugų prieglobstį uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara ir jos Vakarų sąjungininkės laiko teroristine grupuote, nariams.
 
„Prašėme išduoti 30 teroristų, bet jie atsisakė tai padaryti“, – sakė jis. „Negalite siųsti mums atgal teroristų ir tada prašyti mūsų paramos jūsų narystei NATO (…) Negalime pasakyti „taip“, kad iš šios organizacijos būtų atimtas saugumas“, – pridūrė jis.
 
Švedija nuo 2019 m. taip pat taiko ginklų pardavimo Turkijai embargą dėl Ankaros invazijos į Siriją. „Jautriai reaguojame į savo sienų apsaugą nuo teroristinių organizacijų atakų“, – sakė R. T. Erdoganas, paraginęs NATO sąjungininkes paremti Turkijos „teisėtas“ operacijas Sirijoje arba bent jau nestoti joms skersai kelio.
 
Turkijos lyderis taip pat sakė, kad jam nerūpi Švedijos ar Suomijos delegacijų prašymas atvykti į Ankarą konsultacijoms. „Jie nori atvykti pirmadienį. Nėra reikalo vargintis“, – sakė jis.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas: Rusija ir Ukraina abi turi „teisėtų interesų“. EPA-ELTA nuotr.

Stambulas, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasakė Rusijos ir Ukrainos delegacijoms, antradienį ketinančioms atnaujinti pokalbius akis į akį, kad „abi šalys turi teisėtų interesų“.
 
Derybos prasidėjo Dolmabahce rūmuose Stambule, siekiant užbaigti karą, per kurį žuvo maždaug 20 tūkst. žmonių, daugiau nei 10 milijonų buvo priversti palikti savo namus.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.29; 13:24
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, kovo 22 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį paprašė Europos Sąjungos atnaujinti derybas, kad Turkija galiausiai taptų ES nare. Tai padaryta viršūnių susitikimo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą išvakarėse.
 
Turkijos prezidento komentarai skelbiami tuo metu, kai karas Ukrainoje leidžia Ankarai sugrįžti į tarptautinę areną siūlant savo, kaip tarpininkės, paslaugas. „Tikimės, kad ES greitai atvers narystės derybų skyrius ir pradės derybas dėl muitų sąjungos, nepasiduodama ciniškiems skaičiavimams“, – sakė R. T. Erdoganas po derybų su atvykusiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte.
 
2005 m. prasidėjusios derybos dėl Turkijos narystės 27 valstybių ES pastaraisiais metais įstrigo, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai – ES kaltina Turkiją tolstant nuo teisinės valstybės ir kitų vertybių, kuriomis vadovaujasi blokas. Turkijos ir ES santykiai smarkiai pablogėjo po mėginimo įvykdyti perversmą 2016 metų liepą. ES ne kartą kritikavo susidorojimą ir išpuolius prieš žodžio laisvę, prasidėjusius po nepavykusio pučo, kai buvo suimta dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant žurnalistus. 2016 metų kovą ES ir Turkija susitarė dėl milijardų eurų, kuriuos Turkija gauna mainais į grąžinamų migrantų priėmimą, taip pat dėl vizų liberalizavimo turkams, kuris dar netaikomas.
Turkijos kariai
 
ES valstybių ir vyriausybių vadovai trečiadienį susirinks Briuselyje į viršūnių susitikimą, skirtą Rusijos invazijos į Ukrainą padariniams.
 
Ketvirtadienį NATO taip pat rengia nepaprastą viršūnių susitikimą dėl Ukrainos. Turkijos prezidentas pastarąją pusantros savaitės vedė derybas su keturiais ES lyderiais ir NATO. Kyjivo sąjungininkė ir NATO narė Turkija nuo pat Ukrainos krizės pradžios bando tarpininkauti Rusijai ir Ukrainai, bet atsisako paremti Vakarų sankcijas Rusijai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.03.23; 06:30
Trumposios naujienos

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, vasario 25 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį apkaltino NATO ir Europos Sąjungą neužimant „ryžtingos pozicijos“ dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
 
„NATO turėjo žengti ryžtingesnį žingsnį“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas, kurio šalis yra šio karinio aljanso narė.
 
„ES ir kitos provakarietiškos (institucijos) šiuo metu nesugeba užimti rimtos ir ryžtingos pozicijos. Jos visos tik dalija Ukrainai daug patarimų“.
 
Turkija palaiko draugiškus ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina, ir laiko save neutralia tarpininke sprendžiant krizę.
 
R. T. Erdoganas savo pastabas išsakė artėjant penktadienį numatytam virtualiam NATO viršūnių susitikimui, kuriame planuojama imtis papildomų veiksmų.
 
Vienas diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „aljanso rytiniame flange bus dislokuotos papildomos gynybinės sausumos ir oro pajėgos, taip pat bus imtasi papildomų priemonių jūroje“.
 
R. T. Erdoganas perspėjo, kad viršūnių susitikimas „neturėtų virsti patarimų ir pasmerkimų rinkiniu“.
 
„Tikiuosi, kad šiandieninis NATO viršūnių susitikimas parodys ryžtingesnį požiūrį“, – sakė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.02.26; 08:00
Trumposios naujienos

Turkijos prezidento R. T. Erdogano COVID-19 testas buvo teigiamas. EPA-ELTA nuotr.

Ankara, vasario 5 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pareiškė, kad jam nustatytas teigiamas COVID-19 testas, tačiau sunkių simptomų jis nepatiria.
 
„Pajutę lengvus simptomus, mano žmona ir aš atlikome COVID-19 testus, ir jų rezultatai buvo teigiami. Laimei, užsikrėtėme lengva forma ir sužinojome, kad tai – omikron atmaina“, – tviteryje pranešė prezidentas.
 
„Mes toliau einame pareigas. Tęsime savo darbą iš namų. Tikimės jūsų maldų“, – pridūrė 67 metų R.T. Erdoganas.
 
„Duok Dieve, kartu su ponu Tayyipu įveiksime šią infekciją“, – tviteryje parašė jo 66 metų žmona Emine Erdogan.
 
Trečiąją vakcinos dozę Turkijos prezidentas gavo praėjusių metų birželį. Nuo pandemijos pradžios Turkijoje užregistruota apie 12 milijonų užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir beveik 90 tūkst. mirčių. Turkija reikalauja, kad žmonės, kurių testas yra teigiamas, izoliuotųsi septynias dienas. Tačiau, jei penktą dieną jų testas neigiamas, jie gali išeiti iš karantino.
 
Pastarosiomis savaitėmis kasdienis susirgimų skaičius šalyje išaugo iki daugiau nei 100 tūkst., tai pareigūnai priskiria labai užkrečiamai omikron atmainai. Kaukės plačiai naudojamos Turkijoje, tačiau nėra jokių apribojimų, mokyklos ir universitetai vis dar veikia, gyvenimas tęsiasi įprastai be komendanto valandos.
 
Naujausi oficialūs šeštadienio duomenys rodo, kad 52,5 mln. iš 85 mln. Turkijos gyventojų yra paskiepyti antrąja vakcinos doze. Daugiau nei 25 mln. turkų jau gavę ir trečiąją dozę, o pareigūnai ir toliau ragina piliečius skiepytis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.02.06; 06:11
Atsargiai

Twitter. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, lapkričio 3 d. (AFP-ELTA). Turkijos kibernetinė policija trečiadienį pradėjo teisinį tyrimą dėl „nepagrįstų“ įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose spėliojama apie prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sveikatą.
 
Savo pareiškime policija nurodė tirianti 30 žmonių, kurie naudojo arba pakartotinai paskelbė grotažymę #olmus (#heisdead), kuri tapo populiariausia tema Turkijos tviteryje.
 
Pabrėždamas vyriausybės jautrumą tokiems įrašams, R. T. Erdogano komunikacijos direktorius Fahrettinas Altunas trečiadienį paskelbė trumpą filmuką, kuriame matyti, kaip Turkijos lyderis išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina turkio spalvos kilimu. „Pasitikėk draugais, bijok priešų“, – parašė F. Altunas.
 
Gandai apie 67 metų R. T. Erdogano sveikatą sklando jau daugelį metų, o vienas iš jo gydytojų 2011 metais paneigė, kad Turkijos lyderis serga vėžiu. Tais pačiais metais R. T. Erdoganui buvo atlikta laparoskopinė virškinimo trakto operacija ir nuo to laiko jis vaikšto dar atsargiau.
 
R. T. Erdoganas sekmadienį susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu Romoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo kuluaruose. Tada jis atšaukė savo planuotą dalyvavimą COP26 klimato konferencijoje Glazge, motyvuodamas ginču dėl saugumo protokolo.
 
Panašu, kad naujausią spėlionių bangą paskatino R. T. Erdogano nedalyvavimas savo valdančiosios partijos, kuri trečiadienį minėjo 19-ąsias atėjimo į valdžią metines, ceremonijoje. Oficiali naujienų agentūra „Anadolu“ vėliau paskelbė filmuotą medžiagą, kaip R. T. Erdoganas – iš pradžių stovintis, paskui sėdintis tyloje – susitiko sostinėje Ankaroje su Bagdadu Amreyevu, vadovaujančiu tiurkų kalba kalbančių Vidurio Azijos valstybių tarybai. Jo biuras nurodė, kad R. T. Erdoganas taip pat priims diplomatinius įgaliojimus iš naujos ambasadorių grupės Turkijoje.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2021.11.04; 03:00
Trumposios naujienos

Politinės diskusijos

Berlynas, spalio 24 d. (dpa-ELTA). Turkijos prezidentui Recepui Tayypui Erdoganui pagrasinus išsiųsti dešimties šalių ambasadorius, JAV, Prancūzija ir kitos valstybės sekmadienį tarėsi, kaip reaguoti į šį pareiškimą.
 
R. T. Erdoganas šeštadienį paskelbė nurodęs Užsienio reikalų ministerijai dešimt ambasadorių paskelbti „nepageidaujamais asmenimis“. Toks žingsnis paprastai reiškia diplomatų išsiuntimą.
 
Ambasadoriai Turkijos prezidento nemalonę užsitraukė, kai savaitės pradžioje pareikalavo paleisti iš kalėjimo turkų verslininką ir kultūros puoselėtoją Osmaną Kavalą. Jis nuo 2017 metų kalinamas Stambule, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas jau 2019-aisiais nurodė jį paleisti.
 
O. Kavalas kaltinamas rėmęs antivyriausybinius protestus Stambule 2013 metais ir kurstęs perversmą. Be to, jis kaltinamas „politiniu ir kariniu šnipinėjimu“, susijusiu su 2016-ųjų puču. Kritikai kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
 
JAV valstybės departamentas, komentuodamas R. T. Erdogano pareiškimą, sekmadienį teigė, kad dabar tikisi „aiškumo iš Turkijos užsienio reikalų ministerijos“. Vokietijos užsienio reikalų ministerija pareiškė: „Mes išgirdome Turkijos prezidento R. T. Erdogano pasisakymą ir šiuo metu dėl jo intensyviai konsultuojamės su kitomis devyniomis šalimis“.
 
Akys dabar nukreiptos į Turkijos užsienio reikalų ministrą Mevlütą Cavusoglu, kuris šiuo metu yra Pietų Korėjoje. Jei jis įgyvendins prezidento nurodymą, tai bus drastiškas žingsnis, smarkiai aptemdysiantis NATO partnerės Turkijos santykius su ES bei JAV – ir tai likus savaitei iki G20 viršūnių susitikimo. Čia R. T. Erdoganas tikisi dvišalio susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.25; 10:25
Gordijo mazgas

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį sakė, kad šią savaitę per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarė bendradarbiavimo su Rusija gynybos pramonės srityje stiprinimą.
 
Trečiadienį Juodosios jūros kurorte Sočyje R. T. Erdoganas ir V. Putinas surengė pirmąsias per 18 mėnesių tiesiogines derybas, kurių darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų buvo Sirijos konfliktas.
 
„Turėjome progą aptarti, kokių veiksmų galėtume imtis dėl lėktuvų variklių, karinių lėktuvų“, – grįžęs į Turkiją žurnalistams sakė Turkijos vadovas.
 
„Kita sritis, kurioje galime kartu žengti keletą žingsnių, yra laivų statyba. Jei Dievas panorės, imsimės bendrų žingsnių net dėl povandeninių laivų“, – transliuotojas NTV citavo jo žodžius.
 
Jo žodžiai tikrai sukels susirūpinimą Vakaruose, ypač JAV, nes Vašingtonas praėjusiais metais Turkijai pritaikė sankcijas dėl to, kad ji už daug milijardų dolerių įsigijo Rusijoje pagamintą oro gynybos sistemą S-400.
 
JAV taip pat pašalino Turkiją iš F-35 programos, pagal kurią Vakarų sąjungininkės gamina naujos kartos naikintuvo dalis ir užsitikrina išankstinio jo pirkimo teises.
 
Ankara tikėjosi gauti net 100 šių „nematomų“ naikintuvų, o jų gamyboje turėjo dalyvauti keli Turkijos tiekėjai.
 
R. T. Erdoganas dar kartą patvirtino Turkijos įsipareigojimą įsigyti S-400 ir pažadėjo, kad Ankara „nežengs nė žingsnio atgal“, tačiau paragino JAV arba atiduoti Turkijos užsakytus lėktuvus, arba grąžinti sumokėtus 1,4 mlrd. dolerių.
 
Turkijos ir JAV santykiai yra įtempti, o R. T. Erdoganas praėjusią savaitę pripažino, kad jo asmeniniai ryšiai su JAV prezidentu Joe Bidenu „neprasidėjo gerai“.
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
 
R. T. Erdoganas taip pat sakė pasiūlęs Rusijai bendradarbiauti su Turkija statant dar dvi atomines elektrines, o Rusijos pusė sutikusi.
 
Pirmąją Turkijos atominę jėgainę šalies pietinėje pakrantėje stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosatom“ ir tikimasi, kad ji pradės veikti 2023 metais, kai bus minimas Turkijos, kaip po Osmanų imperijos iširimo susikūrusios respublikos, šimtmetis.
 
Nepaisant šiltų R. T. Erdogano žodžių, Turkijos ir Rusijos santykiai yra sudėtingi, nes abi šalys stovi priešingose tokių konfliktų, kaip Libijos ir Sirijos, pusėse.
 
R. T. Erdoganas pateikė tik miglotus komentarus apie jųdviejų pokalbius dėl šiaurės vakarų Sirijos, kur pastarosiomis savaitėmis režimo pajėgos ir Maskva suintensyvino oro antskrydžius. „Daugiausia dėmesio skyrėme poreikiui kartu imtis veiksmų šiuo klausimu“, – sakė R. T. Erdoganas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.01; 00:30