Endriu E.Kramer / The New York Times
Europos stebėtojai dirba tarsi pagal „bankų tvarkaraštį“, būtent todėl didžioji karo dalis Ukrainoje lieka jų nepastebėta.
Rytų Ukrainos Avdejevkos miesto gyventojai pradeda savo „vakarinius ritualus,“ pasakoja „The New York Times“ žurnalistas Endriu E.Kramer.
„Kareiviai žaliais drabužiais dedasi kaukes ir užtaiso ginklus, o stebėtojai baltais drabužiais – Europos organizacijos atstovai, kuri stebi, ar laikomasi ugnies nutraukimo režimo, kiša užrašų knygeles į kišenes, sėdasi į mašinas ir išvažiuoja. O paskui prasideda kariniai veiksmai,“ – teigiama straipsnyje.
Pasak autoriaus, Avdejevka – neramiausias „karštasis taškas“ kontrolinėje linijoje, skiriančioje Ukrainos armiją ir separatistus, kuriuos palaiko Rusija.
Tai, kad Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai patruliuoja toje teritorijoje tik dienos metu (dirba pagal vadinamąjį „bankų tvarkaraštį,“ kaip teigiama straipsnyje) ir jie neturi pakankamai įgaliojimų, karo nutraukimui mažai tepadeda, mano E.E.Kramer.
Žurnalistas tvirtina: „Kiekvieną kartą išvažiuojant patruliuoti, kada kiekvienos pusės kariniai vadai prieštarauja stebėtojų atvykimui, stebėtojai apsisuka ir išvyksta, neužduodami jokių nepatogių klausimų. Kada aš neseniai lydėjau vieną patrulį, stebėtojus lydėjo Ukrainos armijos medicinos sesuo.“
ESBO misijos įgaliojimai yra silpni, mano autorius. Jis pateikia pavyzdį: „Viena iš pagrindinių stebėtojų grupių, esanti Rusijos – Ukrainos pasienio postuose tiek vienoje, tiek kitoje pusėje, pasidavė rusiškosios pusės spaudimui ir sutiko nenaudoti žiūronų ir … nematytų tai, ko nereikėtų matyti.“
ESBO įgaliojimai – tik stebėti. Įgaliojimai neleidžia imtis jokių taikdariškų pastangų. Kitaip tariant, stebėtojai neprivalo tapti „gyvąja užtvara“, skiriančia kariaujančias puses. Jie paprasčiausiai privalo būti pakankamai arti ,,karštųjų taškų“ tam, kad galėtų stebėti karinius veiksmus.
Misijos vado pavaduotojas Aleksander Chug pranešė, kad prie fronto linijos dislokuota apie 600 ESBO atstovų.
„Pasak A.Chugo, viename šio mėnesio savaitės ataskaitiniame periode buvo užfiksuota du kartus daugiau atvejų, kada prorusiška pusė uždarydavo priėjimus stebėtojams, ir misija mažai ką sugebėdavo padaryti, išskyrus tai, kad galėdavo pranešti apie jai daromus trukdymus,“ – rašoma straipsnyje.
Autorius pabrėžia: tik kai kurie stebėtojai vardan kilnaus tikslo labai rizikuoja.
„Miesteliuose, kur situacija stabilesnė, negu Avdejevkoje, ESBO įkūrė „priešakines patrulines bazes“ viešbučiuose, ji taip pat stato vaizdo kameras, kurios filmuoja nakties metu,“ – teigiama straipsnyje. Neseniai misijoje atsirado autokaravanai, skirti nakvynėms nuošaliose vietovėse.
Bet kol kas ESBO sunku priprasti prie karo bioritmų, nes karas vyksta daugiausiai naktimis, mano autorius.
„Mes juos vadiname nereginčiais kurčnebyliais, – sakė Ukrainos armijos medicinos sesuo, kuri pavadino save ,,Romaška.“ – Jie nieko nežino, jie nieko nemato. Jie per daug yra minkšti.”
Vieną dieną, pasakoja korespondentas, Avdejevkoje korespondentai baigė darbą, kaip įprasta 17 val. Išgirsti triukšmą, įrodantį ugnies nutraukimo pažeidimą, galima ir esant viešbutyje. Sėdėdamas apkase Avdejevkos pakraštyje, žurnalistas sulaukė naktinių mūšių pradžios.
„Pakankamai greitai aplinkui prasidėjo šaudymas. Kulkos, paleistos iš prorusiškos pusės, pataikė į apleistus kaimų namus, kuriuose dieną ilsisi Ukrainos šauktiniai kariai. Joms davė atsaką kulkosvaidis,“ – teigiama straipsnyje.
„Šaudymas darėsi vis intensyvesnis maždaug iki 21 val., kada kažkur iš ukrainietiško užnugario pradėjo šaudyti sunkioji artilerija, kurios nė viena pusė neturėtų naudoti. Ji šaudė į sukilėlių pusės pozicijas, girdėjosi tolimas griausmas,“ — rašoma straipsnyje.
„Kariai sakė, jog koviniai veiksmai vyko įprastu naktiniu ritmu, nors, panašu, ir buvo intensyvesni, negu įprasta. Tą vakarą arti skiriamosios linijos žuvo trys Ukrainos kariai, 16 buvo sužeistų,“ – liudija autorius.
Informacijos šaltinis: „The New York Times“.
2016.08.01; 02:15
