Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.

Darbo vizitu antradienį į Bukareštą išvykęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad dėl eskalacijos baimės NATO Aljansas Ukrainai nesuteikia pakankamai ginklų. Pasak jo, nuolat yra dvejojama.
 
„Neturėtume jaustis turį teisę vertinti Ukrainos progresą be tinkamos savirefleksijos ar mes patys padarėme pakankamai. Eskalacijos baimė iki šiol neleido mums suteikti Ukrainai ginklų, kurie leistų iš tikrųjų laimėti karą“, – dalyvaudamas atviroje ambasadorių suvažiavimo sesijoje „Nuo Baltijos iki Juodosios jūros: saugumo ir junglumo stiprinimas“ sakė G. Landsbergis.
 
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, nepastovumas Rusijoje tik didės, todėl reikia imtis realių veiksmų.
 
„Planai neatbaido vien savo egzistavimu. Sąjungininkų pajėgų sukūrimas, žymiai daugiau karių, dislokuotų prie rytinių NATO sienų net taikos metu, gynybos pramonės atkūrimas – yra tai, ko reikia tikram poveikiui“, – akcentavo G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad G. Landsbergis rugpjūčio 29–30 dienomis su darbo vizitu lankosi Bukarešte, kur su Rumunijos užsienio reikalų ministre vyksta dvišalės politinės konsultacijos tarptautiniais klausimais.
 
Taip pat G. Landsbergis dalyvaus ir metiniame Rumunijos ambasadorių suvažiavime.
 
Raminta Majauskaitė (ELTA)
 
2023.08.30; 08:41

Estijos vėliava. Antroji – Europos Sąjungos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, birželio 22 d. (AFP-ELTA). Estija trečiadienį apkaltino Rusiją, kad prieš kitą savaitę vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ši imasi eskalacinių veiksmų, įskaitant įtariamus imitacinius raketų skrydžius ir oro erdvės pažeidimus.
 
Taip pat buvo užsiminta apie Rusijos grasinimą Lietuvai dėl geležinkelių eismo į Rusijos Kaliningrado eksklavą apribojimo.
 
„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Estijai nėra. Tačiau matome, kad Rusijos Federacija prieš Madrido aukščiausiojo lygio susitikimą intensyvina savo retoriką ir veiksmus“, – agentūrai AFP sakė Estijos gynybos ministerijos atstovas Thomas Mellis.
 
„Rusija grasina Lietuvai dėl prieš kelis mėnesius paskelbtų Europos Sąjungos sankcijų įgyvendinimo, imituoja raketų atakas prieš taikinius Baltijos šalyse, Rusijos Federacijos sraigtasparniai pažeidžia Baltijos šalių sienas – visa tai sutampa laike ir erdvėje, – pridūrė jis. – Toks eskalacinis elgesys dar kartą patvirtina, kad artėjantis NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Madride iš tiesų rengiamas pačiu laiku“.
 
Jis nepateikė jokių detalių apie minėtus imitacinius skrydžius ar oro erdvės pažeidimus.
 
Tačiau Estijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad antradienį išsikvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl „visiškai nepriimtino“ Estijos oro erdvės pažeidimo birželio 18 dieną.
 
„Pažeidimas įvyko pietryčių Estijoje netoli Koidulos kontrolės punkto, kur Rusijos sraigtasparnis be leidimo įskrido į Estijos oro erdvę“, – sakoma ministerijos pranešime.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.06.23; 00:30

Rytų Ukrainoje antradienį nuo priešo ugnies žuvo vienas ukrainiečių karys ir dar keturi buvo sužeisti, skelbė Kijevas.
 
Tai buvo smarkiausias Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų susirėmimas per kelis mėnesius.
 
Kaip skelbia „Ukrinform“, Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti konflikto eskalaciją Donbase.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad šis kraujo praliejimas yra „ciniška provokacija“, kuri pakenkė naujoms pastangoms išspręsti konfliktą. V. Zelenskio teigimu, Kijevas yra įsipareigojęs taikai, bet Ukraina „ryžtingai priešinsis bet kokiai ginkluotai agresijai.“
 
Pasak Ukrainos kariuomenės, vienas Ukrainos karys žuvo ir dar keturi buvo sužeisti, kai pateko į apšaudymą iš ginklų, uždraustų pagal paliaubų susitarimą. Kariuomenė nurodė, kad separatistai atakavo Ukrainos pozicijas šalia Novotoškivkos ir Krymskės kaimų.
 
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu sakė, kad abi pusės patyrė nuostolių, ir pridūrė, kad Maskva „nežino detalių, kas išprovokavo susirėmimus.“
 
Konfliktas tarp Ukrainos karių ir Rusijos remiamų separatistų vyksta nuo 2014 metų. Jis prasidėjo po to, kai Maskva aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Nuo kovų pradžios žuvo daugiau kaip 13 000 žmonių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.19; 07:19