Estijos gynybos ministras

Trumposios naujienos

Talinas, sausio 14 d. (dpa-ELTA). Estija perka iš Pietų Korėjos dar dvylika „K9 Thunder“ tipo savaeigių haubicų. Tai šeštadienį Taline pranešė Estijos investicijų į gynybą centras.
 
36 mln. vertės haubicos šalį turėtų pasiekti iki 2026 metų. „Šiandieninis karas Ukrainoje aiškiai parodo, kokie svarbūs yra netiesioginės ugnies pajėgumai“, – pranešime cituojamas Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras.
 
Atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas, esą priimtas sprendimas aprūpinti Estijos kariuomenę papildomomis haubicomis. Taip Estijos netiesioginės ugnies pajėgumai pakeliami į visiškai naują lygį, sakoma toliau pranešime.
 
Estija jau anksčiau susitarė su Pietų Korėja dėl 24 haubicų tiekimo. Pirmosios artilerijos sistemos į su Rusija besiribojančia šalimi atvyko 2020 metais.
 
Rusijos invazija į Ukrainą Estijoje traktuojama kaip tiesioginis pavojus nacionaliniam saugumui. Dėl to vyriausybė Taline padidino karines išlaidas ir smarkiai apginkluoja kariuomenę.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.01.15; 00:15
Trumposios naujienos

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka. ELTA nuotr.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka naudojasi dabartine situacija šalyje, kad suteiktų Rusijai galimybę įsikišti į ją ir suverstų atsakomybę už valstybės vidaus problemas tariamam priešui.
 
Tai trečiadienį per susitikimą su Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer pareiškė Estijos gynybos ministras Juris Luikas.
 
„Lukašenka, kalbėdamas apie NATO grėsmę, mėgina suteikti Rusijai galimybę įsikišti į įvykius ir suversti atsakomybę už valstybės vidaus problemas priešui fantomui, kurio iš tikrųjų nėra“, – cituoja J. Luiką Estijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
 
Pašnekovai pažymėjo, jog dabar svarbiausias klausimas – kaip paremti Baltarusijos žmonių demokratijos siekius.
 
J. Luikas padėkojo Vokietijai už indėlį į Estijos oro erdvės gynybą. Kitą savaitę į Emario aviacijos bazę prie Talino atskris Vokietijos naikintuvai „Eurofighter“, kurie rotacijos tvarka pakeis Prancūzijos kariškius, informavo Estijos gynybos ministerija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.27; 08:00
Trumposios naujienos

Estijos gynybos ministras Juris Luikas reikalauja ryžtingo Vakarų atsako į aštrėjantį konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos, praneša agentūra „Reuters“.

„Sankcijos yra stipriausias būdas parodyti Rusijai, kad mes tai vertiname rimtai“, – pareiškė J. Luikas interviu „Reuters TV“. Ministras pabrėžė, kad Rusijos įvykdytas trijų Ukrainos karo laivų užgrobimas Kerčės sąsiauryje nėra pavienis incidentas. „Mes manome, kad incidentas labai rimtas. Nes jis iškelia įtampą į visiškai naują lygį“, – kalbėjo J. Luikas. Anot jo, didėja rizika, kad maža krizė gali peraugti į didesnį karinį konfliktą.

„Aš esu šiek tiek sunerimęs, kad mūsų tolerancija tokiems incidentams tapo norma, – sakė J. Luikas. – Kitais atvejais mes sakytume, kad vienas karo laivas apšaudė kitą karo laivą, tačiau dabar kalbama apie „incidentą“.

Kalbinis sušvelninimas tokioje pilkoje zonoje yra „didelė, didelė klaida“, – įspėjo J. Luikas. Esą būtina aiški NATO ir ES žinia. Vakarai yra stiprūs, kai elgiasi „aiškiai ir stipriai“. „Jei mes delsime, neaiškiai siųsime signalus, tada rizika didės“, – mano Estijos gynybos ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pats sakė, kad Rusija yra konflikte su Vakarais. „Aš manau, kad Ukraina yra tik indikatorius, rodantis, kokia rizikinga yra tokia strategija“, – akcentavo J. Luikas. Kiti pavyzdžiai yra rusų pratybos, pirmiausiai vadinamosios staigios pratybos, kurios vyksta netikėtai ir nestebint užsieniui, ir kurios „sunervina visus kaimynus“. Todėl esą labai gerai, kad NATO dislokavo dalinius Rytų Europoje ir Baltijos šalyse. Anot ministro, svarbu, kad Rytuose nuolat būtų karių iš kitų NATO šalių.

J. Luikas, be to, gyrė, kad JAV, o taip pat Europos valstybės suprato, koks pavojus gali būti Rusijos kibernetinės atakos ir sistemingas melagingos informacijos naudojimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.29; 07:06

Trumposios naujienos

Baltijos šalių gynybos ministrai šiandien susitiko Daugpilyje, kur aptarė saugumo ir gynybos klausimus bei sutarė dėl konkrečių priemonių, stiprinant kolektyvinę gynybą.

„Vertiname NATO indėlį į regiono saugumo didinimą ir esame tikri šia partneryste, tačiau turime visomis priemonėmis – tiek gynybos ir saugumo, tiek politinėmis ir finansinėmis – didinti ir mūsų pačių indėlį į kolektyvinę gynybą. Esu tikras, kad Baltijos šalys kartu gali reikšmingai prisidėti prie kolektyvinės gynybos“, – sakė Daugpilyje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Pasak ministro, kylant naujiems saugumo iššūkiams, Baltijos šalims kaip niekada svarbi bendra pozicija kolektyvinės gynybos klausimais. „Tik kalbėdami vienu balsu galime  būti  stipresni ir galime užsitikrinti didesnę sąjungininkų paramą“, – sakė krašto apsaugos ministras.

Susitikime R. Karoblis su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis) ir Estijos gynybos ministru Margusu Tsahkna (Margus Tsahkna) pasveikino, kad pirmą kartą istorijoje Aljanso rytinės sienos yra ne tik žemėlapyje, bet ir nužymėtos kariniais sąjungininkų pajėgumais. Ministrai sutarė, kad Baltijos šalims siekiant toliau stiprinti savo ir viso Aljanso kolektyvinę gynybą dės visas pastangas patiems stiprinant trūkstamus pajėgumus, pirmiausia oro gynybą. Tuo tikslu skirti 2 proc. nuo BVP yra būtina, bet tai tėra patikimos gynybos finansavimo minimumas.

Ministrai patvirtino, kad Baltijos valstybės yra tvirtai įsipareigojusios prisidėti prie efektyvaus karinio atsako prieš visas grėsmes ir pažymėjo savo pasiryžimą stiprinti indėlį kovoje su terorizmu.

Susitikimo metu pasirašytame komunikate šalys padėkojo JAV administracijos siekiui didinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą ir už tvirtą NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėms vadovaujančių ir jose dalyvaujančių šalių įsipareigojimą Baltijos valstybių saugumui.

Informacijos ir nuotraukos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.06.03; 05:50