Prezidentas Gitanas Nausėda ir Estijos vadovė Kersti Kaljulaid. Prezidentūros nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga.
„Estija ir Lietuva visuomet buvo vienmintės, vertybių – laisvės, demokratijos, žmogaus teisių – gynėjos. Baltijos šalių kova už nepriklausomybės atkūrimą – pavyzdys visoms valstybėms, siekiančioms laisvės“, – rašoma prezidento sveikinime.
Estijos nepriklausomybės komitetas šalies nepriklausomybė atkūrimą ir atsiskyrimą nuo Tarybų Sąjungos paskelbė 1991 m. Vėlų rugpjūčio 20-osios vakarą dėl Estijos nepriklausomybės atkūrimo balsavo 70 Estijos delegatų.
Kaip ir Lietuva, pirmą kartą nepriklausomybę Estija paskelbė 1918 m. (vasario 24 d.), tačiau nuo1940 m. šalis vėl buvo okupuota iki 1991 m.
Tai, ko bijo ir stengiasi nutylėti, yra svarbu ir tikra, ir vis daugiau tą žmonių supranta. Todėl Jie nori, kad niekas garsiai kaip nereikia nekalbėtų, viešai kur nereikia nevaikščiotų, kad mylinčių savo kraštą, dar gyvų žmonių niekas nepamatytų. Baimė ir tylėjimas yra tiesos ženklas.
Tarybų Sąjunga drausdavo komunistams dalyvauti mitinguose už Lietuvą, nes tai Maskvai nepatiks. Tėvynės Sąjunga draudžia konservatoriams dalyvauti eitynėse už Lietuvą, nes tai Briuseliui nepatiks. Ir tie, ir šitie patriotiškai nusiteikusius lietuvius laiko ir vadina nacistais.
Kovo 11-osios aikštė, kita stotelė – Lenino prospektas, atsargiai, durys užsidaro.
Išreikšti meilę savo kraštui – ne vien klausytis valdiškų kalbų ir palinguoti žiopčiojančioms žvaigždutėms. Tikra šeima prie šventinio stalo pasitaria, kaip toliau gyvens, kaip įveiks sunkumus, kaip reikia išvengti pavojų ir vienas kitam padėti. Iki ryto už svetimus pinigus lėbauja tik girtuokliai, biudžeto vagys ir paaugliai.
Nemėgau gimtadienių, jubiliejų, valstybinių švenčių, tos gausybės tuščių liaupsių ir dirbtinių šypsenų šaltomis akimis, vyresnybės palengvėjimo atodūsių iškilmėms pasibaigus. Dabar supratau klydęs – ačiū konservatorių Prezidiumui, tai jūs mus prabudinot ir supratom, kad šventei į gatves išeiti reikia.
Feisbukas už keturių metų senumo vieną nepolitkorektišką žodį užblokuotas. Komentarai, žinutės draugams užblokuotos, naujas paskyras masiškai skundžia ir po valandos panaikina, paskutinę, iš kurios bandžiau įtaigiau pakviesti į eitynes – per dvidešimt minučių.
Svarbiausia užčiaupti burnas visiems, kuriuos gali išgirsti. Esame stebimi įdėmiai ir nuolat, sprendžiama ir įvykdoma žaibiškai. Geriausias įrodymas, kad tai daroma aukščiausiu lygmeniu. Tik svetima, užvaldyta valstybė bijo savo žmonių, ateinančių su meile jos pagerbti.
Kai ateina su vėliavomis dešimt – atsiunčia policiją. Kai ateina tūkstantis, su jais nesikalba ir žiūri pasislėpę už užuolaidų. Atėjus dešimčiai tūkstančių jie prabyla, norėdami išsisukti. Šimtas tūkstančių su vėliavomis, nieko nereikia sakyti, tik pastovėti penkiolika minučių – ir jie supras, kad pralaimėjo.
Dabar supratau – atėjo metas ne tik važiuoti į Vilnių ir eiti už Lietuvą, laikas vėl eiti į Lietuvą. Ir nebus mūsų tiek, kiek reikia ir galėtų būti, bet jeigu eisime – mūsų bus vis daugiau. Nes vėl yra Pradžia.
Vakarais prokuratoriaus menėse nedega žibintų, juoko imperatoriaus rūmuose nebegirdėti ir sargyba žiūri, iš kurios pusės suošia medžiai. Argi nejaučiat, kaip kyla vandenys po ledynais, Kalnas bunda ir srovelės nuteka užtvankos šlaitu?
Naktimis girdžiu mylimųjų kvėpavimą, aukštai tamsoj girksi parskrendantys paukščiai ir staiga liepas kieme suvirpina permainų vėjo dvelksmas.
Estija mini Nepriklausomybės šimtmetį. Ta proga šeštadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, vyko vėliavų pakėlimo ceremonija. Lietuvos ir Estijos vėliavas iškilmingai pakėlė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, skambėjo abiejų valstybių himnai.
Nepriklausomybės diena vasario 24-ąją – svarbiausia Estijos valstybinė šventė, kai minimas šalies Nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas.
„Labiau nei geografinis atstumas mus sieja panaši istorija ir kovos už nepriklausomybę, o šiandien – ir tie patys saugumo iššūkiai, – šeštadienį minint Estijos nepriklausomybės šimtmetį sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. – Linkiu visiems estams dar daug šimtmečių gyventi stiprioje ir saugioje valstybėje, o Estijai – išauginti laisvas, išsilavinusias, patriotiškas ir okupacijos nepažįstančias naujas kartas.“
Penktadienis, vasario 24 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visos šalies žmonių vardu pasveikino Estijos vadovę Kersti Kaljulad šalies Nepriklausomybės 99-ųjų metinių proga. Laisvai ir nepriklausomai Estijos valstybei bei visiems Estijos žmonėms Lietuvos vadovė palinkėjo ilgų visokeriopos sėkmės ir klestėjimo metų.
Estijos žemėlapis
Pasak šalies Prezidentės, gerbiame Estiją kaip valstybę, kurios piliečiai ėjo į laisvę tuo pačiu keliu, kaip ir mūsų tauta. Estija – svarbi Lietuvos partnerė ir sąjungininkė Baltijos jūros regione, Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje. Abi šalys sėkmingai dirba drauge gindamos savo piliečių interesus, spręsdamos žemyno ir saugumo iššūkių klausimus bei siekdamos svarbiausių ilgalaikių, nepriklausomybę įtvirtinančių tikslų. Prezidentės teigimu, siekis stiprinti europietiškas valstybes, atviras ir laisvas visuomenes ir toliau išliks vieningu kelrodžiu bendrame abiejų tautų draugystės žygyje.
Lietuvos Prezidentė Estijos vadovei ir visiems šalies žmonėms palinkėjo džiugaus Nepriklausomybės dienos minėjimo.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą nacionalinės šventės – Estijos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkerių metų sukakties – proga.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.
„Šiais metais Estijos žmonės mini labai svarbią ir prasmingą dieną. Jūsų šventė brangi ir Lietuvos žmonėms. Kartu prisimename ir mūsų bendrą – Baltijos valstybių – laisvės ir sėkmės istoriją. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės drąsiai išreiškė savo valią ir visam pasauliui patvirtino laisvės siekį ir ryžtą patiems kurti savo nepriklausomų valstybių likimą“, – savo sveikinimo laiške sakė šalies vadovė.
Prezidentė pabrėžė, kad nuo tų lemtingų metų Lietuvos ir Estijos santykiai išlieka ypatingi – kartu šalys atvėrė kelią laisvoms ir klestinčioms visuomenėms, tapo stipriomis ir atsakingomis Europos ir transatlantinės bendruomenės valstybių šeimos narėmis.
Šalies vadovės teigimu, su savo partneriais ir sąjungininkais Lietuva ir Estija kartu gina bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei prisideda prie didesnio saugumo regione kūrimo.
Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad abi šalys ir toliau išliks artimiausiomis sąjungininkėmis, o jaunoji Lietuvos ir Estijos atsakingų ir išmintingų Europos piliečių karta kartu kurs abiejų šalių ir viso žemyno vienybės, klestėjimo ir sėkmės istoriją.
Estijos sostinė Talinas.
Naudodamasi galimybe, Prezidentė padėkojo Estijos vadovui už principinę poziciją ir asmenines pastangas stiprinti laisvę ir saugumą, o kartu – ir abiejų šalių ir žmonių draugystę.
Nepriklausomai ir laisvai Estijos valstybei ir visai estų tautai šalies vadovė palinkėjo ilgų klestėjimo metų!
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą Estijos nepriklausomybės paskelbimo 98-ųjų metinių proga.
„Estija per pastaruosius dvidešimt penkerius metus nuėjo įspūdingą kelią, jos piliečiams sukūrus stiprią, klestinčią, į ateitį žvelgiančią valstybę. Nėra abejonių, kad tvirčiausias pamatas, kuriuo remiasi Jūsų valstybė, yra jos žmonių pasiryžimas siekti laisvės ir demokratijos“, – savo sveikinimo laiške sakė šalies vadovė.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia žurnalisto Gintaro Visocko pokalbį su rašytoja Birute MASIONIENE. Pokalbio tema – ne itin šilti, ne itin draugiški lietuvių ir estų tarpusavio santykiai.
Interviu skelbtas 1993 metų vasario 23-ąją, Estijos nepriklausomybės dienos išvakarėse. Daugelis pastabų, išdėstytų tame pokalbyje, – vertos dėmesio ir šiandien.
Portalas Slaptai.lt taip pat numatęs paskelbti ir rašytojos Birutės Masionienės interviu, duotą žurnalistui G.Visockui 1992-aisiais metais. Ten irgi daug dėmesio skiriama lietuvių – estų tarpusavio santykių analizei.
