Estijos premjerė

Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Talinas, balandžio 17 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį prisaikdinta naujoji Estijos koalicinė vyriausybė, vadovaujama proukrainietiškos premjerės Kajos Kallas, įveikta paskutinė kliūtis naujajai administracijai pradėti eiti pareigas.
 
1,3 mln. gyventojų turinti šalis, besiribojanti su Rusija, yra Europos Sąjungos ir NATO narė, per pastaruosius metus raginusi tarptautinę bendruomenę suteikti daugiau karinės pagalbos ir padėti Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
 
Vyriausybė pradeda darbą praėjus kiek daugiau nei šešioms savaitėms po parlamento rinkimų, juos laimėjo K. Kallas centro dešinioji Reformų partija. „Kad padėtume Estijai judėti į priekį, reikia sunkių sprendimų, ir mes pasirengę juos priimti“, – sakė K. Kallas, kai pirmadienį šalies prezidentas Alaras Karisas oficialiai ją paskyrė.  
 
Po rinkimų K. Kallas partija sudarė koaliciją su liberalia partija „Estija 200“ ir socialdemokratais. Visos trys partijos drauge laimėjo 60 vietų 101 vietos parlamente. Jos įsipareigojo investuoti į energetinį saugumą, įgyvendinti reformas ekologijos srityje ir modernizuoti mokesčių politiką. „Tikrai norėtume dirbti šį darbą ketverius metus“, – sakė K. Kallas.
 
Naujoji koalicija taip pat planuoja siekti tikslo bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto padidinti išlaidas gynybai. Svarbiausia Reformų partijos varžovė per rinkimus – dešiniųjų EKRE – agitavo prieš tolesnį ginklų tiekimą Ukrainai. Per rinkimus kovo 5 d. EKRE gavo 16 proc. balsų ir užėmė antrą vietą, už Reformų partiją balsavo beveik 32 proc. rinkėjų.
 
Europoje K. Kallas laikoma viena ryžtingiausių Ukrainos rėmėjų kare su Rusija. 2021 m. sausį K. Kallas tapo pirmąja moterimi, vadovavusia Estijos vyriausybei.
 
K. Kallas, advokatė ir buvusio Europos Komisijos nario Siimo Kallaso dukra, sakė, kad Estijos saugumas yra vienas svarbiausių jos vyriausybės rūpesčių.
 
K. Kallas naująjį kabinetą kartu su ja sudaro penkios moterys ir aštuoni vyrai. Reformų partijai priklauso septyni ministrų kabineto nariai, „Eesti 200“ ir Socialdemokratų partija turi po tris.  
 
Užsienio reikalų ministras bus Margusas Tsahkna, ankstesnėse vyriausybėse buvę atsakingas už gynybą (2016–2017 m.) ir socialinius reikalus (2015–2016 m.). Gynybos ministerija lieka Hanno Pevkuro žinioje, o Martas Võrklaevas perims šalies finansų portfelį.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.04.18; 04:00
Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Miunchenas, vasario 19 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijos vadovybei rūpi rusų teisės kitose šalyse, bet ne Rusijoje.
 
Tai sekmadienį kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė Estijos premjerė Kaja Kallas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
 
„Rusija galvoja apie rusų teises bet kurioje šalyje, išskyrus Rusiją“, – sakė ji.
 
Teisinį išsilavinimą turinti K. Kallas taip pat pabrėžė, kad aukščiausia Rusijos vadovybė turėtų atsakyti už savo nusikaltimus ir stoti prieš teismą.
 
„Vyko diskusijos, per kurias girdėjau, kad daug šalių, išskyrus Ukrainą, bijo branduolinės eskalacijos ir teigia, kad nei Putino, nei Lavrovo negalima patraukti atsakomybėn, nes kitaip branduolinė grėsmė taps reali. Bet negali taip būti, kad branduolinį ginklą turinčios šalys yra už įstatymo ribų, nes tada bus šalių, kurios iš tikrųjų darys tai, ką nori. Kalbame ne tik apie karo nusikaltimus, bet ir apie vadovybės nusikaltimus“, – pareiškė Estijos vyriausybės vadovė.
 
Kaip jau buvo pranešta, sekmadienį tęsiasi Miuncheno saugumo konferencija, skirta aktualiausioms Europos ir pasaulio saugumo problemoms.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.20; 05:30
Trumposios naujienos

Šveicarijos prezidentas I. Cassis sveikina Estijos premjerę K. Kallas. EPA-ELTA nuotr.

Talinas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Tai, kad už komunistinio režimo nusikaltimus nebuvo nubausta, yra viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių Europos teritorijoje vėl vyksta niokojamas karas, mano Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
 
Kaip praneša portalas ERR, Estijos vyriausybės vadovė tai pareiškė šeštadienį Šveicarijoje, atsiimdama Europos politinės kultūros premiją. Hanso Ringier fondo skiriamas prestižinis apdovanojimas K. Kallas įteiktas už jos politinę drąsą priešinantis Rusijos agresijai ir už svarbų vaidmenį organizuojant ryžtingą Vakarų šalių atsaką.
 
Savo padėkos kalboje K. Kallas priminė, jog Estija pasinaudojo nedideliu galimybių langu, kad išsivaduotų iš sovietinės okupacijos ir susigrąžintų savo vietą demokratiniame pasaulyje.
 
„Šiandien laisvasis pasaulis turi galimybių langą, kad sustabdytų Rusijos imperializmą. Mes esame didžiulių permainų Vakarų šalių politikoje liudininkai. Bet šie pokyčiai – tik pradžia, jie turi būti nuolatiniai. Agresorius nepakeitė ir neatsisakė savo nusikalstamų tikslų. Tai reiškia, kad mes negalime žengti nė vieno žingsnio atgal. Priešingai, mes turime judėti į priekį“, – pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė.
 
„Putinas tikisi likti nenubaustas. Todėl mes tuo labiau turime daryti visa, kas įmanoma, kad visi asmenys, susiję su agresija prieš Ukrainą ir masiniais nusikaltimais, būtų nubausti“, – pabrėžė K. Kallas.
 
Pasak jos, europiečių taip pat laukia sunkūs laikai, bet to negalima lyginti su kaina, kurią dėl Rusijos agresijos žmonių gyvybėmis moka ukrainiečiai.
 
„Ant kortos pastatytas ne tik vienos suverenios ir narsios Europos tautos likimas. Pavojus gresia visai taisyklėmis grindžiamai tvarkai. Jeigu agresija kur nors atsiperka, tai skatina tęsti ją kitoje vietoje“, – pareiškė K. Kallas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.08; 12:35
Trumposios naujienos

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas. EPA – ELTA foto

Berlynas, vasario 10 d. (ELTA). Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad Vakarų šalys neturėtų daryti nuolaidų Rusijai saugumo klausimais.
 
„Mes turime atminti, kad negalima daryti jokių nuolaidų, netgi nedidelių, kai į tave nukreiptas pistoleto vamzdis“, – pareiškė ji ketvirtadienį per spaudos konferenciją Berlyne.
 
K. Kallas pridūrė, kad „diplomatija ir tikras dialogas“ turės šansų tik užtikrinus „patikimą atgrasymą“.
 
„Bet kuri nesėkmė šiuo požiūriu pasiųs Rusijai vilčių teikiančią žinią ir gali ją paskatinti laikytis analogiškos taktikos ir daryti spaudimą kitur“, – pabrėžė Estijos vyriausybės vadovė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.02.11; 07:20
Aktualijos

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Lietuvos Prezidento kanceliarijos nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos Ministre Pirmininke Kaja Kallas NATO viršūnių susitikime bendravo su JAV Prezidentu Joe Bidenu. Trijų Baltijos šalių vadovams JAV Prezidentas pabrėžė Jungtinių Amerikos Valstijų palaikymą ir pasiryžimą prisidėti prie patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimo, stiprėjant geopolitinei įtampai rytiniame NATO flange.

„Susitikimas buvo išties reikšmingas Baltijos šalims. JAV supranta Baltijos šalims kylančias grėsmes, yra puikiai susipažinusios su agresyvėjančia Rusijos laikysena ir siekiu integruoti Baltarusiją į Rusijos karines struktūras. Išgirdome patikinimą, kad JAV mato mūsų regioną kaip strateginės svarbos Aljansui, kuriame būtina siekti atgrasymo ir gynybos stiprinimo. Esu tikras, kad Prezidentas J. Bidenas būsimame susitikime su Rusijos vadovu V. Putinu perduos aiškią žinutę apie NATO vienybę ir susitelkimą, atsakant į agresyvius ir nedraugiškus Rusijos veiksmus“, – teigė Prezidentas.

Šalies vadovas JAV lyderiui J. Bidenui pabrėžė gyvybiškai reikšmingą JAV karinio buvimo Baltijos šalyse svarbą. Pasak Lietuvos vadovo, JAV dalyvavimas, stiprinant regiono saugumą ir gynybą, yra svariausias Rusijos atgrasymo veiksnys, todėl Baltijos šalys siekia ir sieks dar didesnio JAV įsitraukimo į saugumo ir stabilumo regione užtikrinimą.

„Siekiame, kad JAV pajėgos Lietuvoje ir Baltijos šalyse didėtų, tai būtų geriausia ir reikšmingiausia dėmesio mūsų regiono saugumui išraiška“, – pridūrė šalies vadovas.

Prezidentas patvirtino JAV vadovui Lietuvos įsipareigojimą skirti ne mažiau 2 proc. BVP gynybai ir siekį šį finansavimą padidinti iki 2,5 proc. iki 2030 metų.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Prezidento komunikacijos grupė
 
2021.06.14; 20:02
Aktualijos

Estijos vyriausybė, vadovaujama Kaja Kallas (pirma iš dešinės). EPA – ELTA nuotr.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, nuotoliniu būdu susitikusi su Estijos premjere Kaja Kallas, iškėlė Astravo AE grėsmių klausimą.
 
Pasak I. Šimonytės, ši jėgainė – geopolitinis Rusijos ginklas, nukreiptas prieš Baltijos šalių vienybę. Todėl branduolinės saugos rekomendacijų laikymasis – ne tik Baltijos šalių, bet ir visos Europos Sąjungos atsakomybė. Baltarusijos elektros patekimo į Baltijos šalių rinką prevencija – šių valstybių piliečių sąskaita nefinansuoti Minsko režimo užmojų.
 
Lietuva pasiūlė Latvijai ir Estijai kartu parengti naują prekybos elektra su trečiosiomis šalimis metodiką.
Susitikime taip pat aptartos kovos su pandemija patirtys, bendradarbiavimo prioritetai.
 
„COVID-19 fone bendradarbiavimas tarp trijų Baltijos valstybių tampa dar svarbesnis. Yra daug klausimų, ar vakcinacija vyks, kaip buvo planuota. Taip pat svarbu bendrai kovoti su dezinformacija apie vakcinos saugumą ir veiksmingumą“, – sakė Vyriausybės vadovė. 
 
Pokalbio metu aptarti infrastruktūriniai projektai. Prioritetas, kuris labai svarbus ir nacionaliniam saugumui, – visiškas projekto „Rail Baltic“ įgyvendinimas iki 2026 metų.
 
Pirmasis bendras Baltijos šalių renginys, kuris numatytas kovo pradžioje, – Baltijos Ministrų Taryba (BMT). Šalia tradicinių – energetikos ir transporto prioritetų, yra naujų – žalioji darbotvarkė, skaitmenizavimas.
 
Taip pat svarbus klausimas – kaip galime padėti Baltarusijos žmonėms. Tikimasi bendrų iniciatyvų su Baltijos ir Šiaurės šalimis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.29; 07:00