Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tęsiantis skandalui ir ikiteisminiam tyrimui dėl antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, parlamento vadovybė neatmeta, kad ne pirmą kartą ažiotažą savo pareiškimais sukėlusiam opozicijos atstovui gali grėsti apkalta.
Kaip Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teoriškai yra keletas kelių, kaip R. Žemaitaitis galėtų prarasti Seimo nario mandatą – tam pagrindu gali tapti ir ikiteisminio tyrimo rezultatai, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas.
„Aš matyčiau, jeigu būtų teisėsaugos pripažinta, kad yra rimtesni pažeidimai, aišku, kad apkaltos procedūra, matyt, galėtų būti vienas iš variantų“, – Eltai sakė parlamento konservatorių lyderė.
„Tikrai turi būti vieną kartą labai aiškiai pasakyta – nei Seime, nei plačiojoje visuomenėje tokio pobūdžio pareiškimams neturi būti vietos. Lygiai taip pat, jeigu tai būtų nukreipta prieš bet ką kitą – kurstyti nesantaiką nėra priimtina ir už tokius žodžius kiekvienas žmogus turi atsakyti“, – nurodė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Jai antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentavo, kad teorinė galimybė inicijuoti apkaltą – Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Pasak jos, tai būtų pats griežčiausias politikų sprendimas.
„Etikos komisija teoriškai tokią galimybę turi – priimti sprendimą, įvertinus būtent tą pasisakymą, jo pasekmes, kilusį rezonansą ir tai, kad tai yra dalykas, kurį galime traktuoti kaip neapykantos kurstymą. Ypatingai turint galvoje, kad Holokausto metu Lietuvoje beveik visi žydai buvo fiziškai sunaikinti – tą kontekstą reikia turėti galvoje“, – Eltai aiškino liberalė.
„Tai yra etikos komisijos rankose. Aš savo nuomonę turiu, tačiau aš ją pasilaikysiu sau“, – nurodė ji, klausiama, ar apkalta R. Žemaitaičiui, jos akimis, turėtų būti pradėta.
Trečiadienį Seimo etikos sargai nutarė pradėti tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų „Facebook“. Visgi, kokių išvadų galima tikėtis – neaišku. Tad ir prognozuoti, ar Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti Seimui inicijuoti apkaltą, sunku.
Visgi, panaši situacija buvo susiklosčiusi jau anksčiau, kai komisija pripažino kitą parlamentarą – Petrą Gražulį – pažeidus Seimo statutą ir sulaužius Seimo nario priesaiką, tačiau inicijuoti apkaltos procedūrų nepasiūlė. Po tokio sprendimo iniciatyvos ėmėsi valdantieji, surinkę reikiamą kiekį parašų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Klausiama, ar koalicija imtųsi panašių priemonių, jeigu parlamento Etikos ir procedūrų komisija priimtų analogišką išvadą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmetė tokios galimybės. Visgi, politikė pažymėjo, kad pirmiausiai reikia sulaukti tyrimų rezultatų.
„Žinoma, kad yra įmanoma. Yra kelios procedūros, kaip inicijuoti Seimo nariui apkaltą. Žiūrėsime, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisija. Matysime, ką pasakys ir teisėsaugos institucijos, kokių veiksmų imsis prokuratūra“, – svarstė konservatorė.
Neabejoja, kad politikas retoriką renkasi sąmoningai: tikisi, kad rinkėjai neliks abejingi
Politikės nepuoselėja vilčių, kad po kilusio skandalo ir iš tarptautinės erdvės sulaukiamų vis aštresnių kritikos strėlių R. Žemaitaitis pats nuspręs atsisakyti Seimo nario mandato. V. Čmilytė-Nielsen bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad opozicijos atstovas sąmoningai renkasi tokią retoriką, dėl kurios kiltų skambūs ažiotažai.
„Nutuokiu, kad tam tikra prasme jam tai yra paranku daryti. Galbūt įsivaizduoja, kad taip įgauna daugiau kažkokio matomumo. Liūdniausia būtų, jeigu tai yra nuoširdi jo pozicija. Iš to, kad jis neatsiprašė ir kaip tik dar pagilino, paaštrino minėtą pasisakymą ir temą – tai rodo, kad žmogus tikrai turi iššūkių su gebėjimu sugyventi taikiai visuomenėje“, – kalbėjo Seimo konservatorių seniūnė.
Tuo metu Seimo pirmininkė laikėsi panašios pozicijos ir vylėsi, kad Lietuvoje R. Žemaitaičio laikysenai palankių gyventojų yra mažuma.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad šis Seimo narys pakankamai sąmoningai daro tokius pareiškimus, manydamas (darau tokią prielaidą), kad rezonuos su kažkuria rinkėjų grupe. Bet labai noriu tikėti, kad jis klysta ir Lietuvoje nėra ar beveik nėra žmonių, kuriems tokie pasisakymai būtų priimtini“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, jei etikos komisija jo nenubaus, bent jau jį nubaus rinkėjai“, – apibendrino Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pirmadienį R. Žemaitaitis sukėlė ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką…“ – rašė parlamentaras.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
R. Žemaitaitis sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Seimo narių iniciatyva parlamento Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl netinkamo politiko elgesio, o Vilniaus apylinkės prokuratūra iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
Visgi, nepaisant kilusio skandalo, pats R. Žemaitaitis pareiškė nejaučiantis kaltės dėl savo pasisakymų, todėl ir atsiprašyti neketinąs.
Seimo narys Jurgis Razma. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma Seimo Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį. Konservatorius teigia jau daugiau kaip du mėnesius nesulaukiąs parlamento vadovo atsakymo į klausimus apie šalia Seimo rūmų planuojamą kurti Lankytojų centrą ir su juo susijusios rezoliucijos neteisėtą išbraukimą iš Seimo darbotvarkės.
Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad Seimo valdyba priėmė sprendimą atsilaisvinusiose SEB bankui nuomotose patalpose kurti Lankytojų centrą, Seimo narys J. Razma dar balandžio 29 d. elektroniniu paštu pateikė klausimus Seimo pirmininkui pateikti papildomos informacijos.
Parlamentaras klausė, kokio ploto patalpos tam bus panaudotos, kokios prognozuojamos metinės jų išlaikymo išlaidos? Taip pat klausta, ar buvo nagrinėta galimybė tokį centrą įkurti Seimo rūmuose. Kartu domėtasi, kiek etatų numatoma įsteigti Lankytojų centre bei kokie planuojami bendri metiniai centro išlaikymo kaštai? Teirautasi, kaip šio centro steigimas dera su deklaruojama biudžetinių išlaidų taupymo politika, kas parengė Centro įkūrimo koncepciją, tačiau atsakymai taip ir nebuvo gauti.
Viktoras Pranckietis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys J. Razma taip pat parengė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma šias nenaudojamas patalpas perduoti Turto bankui. Pagal Seimo statuto 92 straipsnio 1 dalį net du kartus buvo surinkti 47 parlamentarų parašai dėl rezoliucijos projekto privalomo įrašymo į artimiausio Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau abu kartus posėdžio pradžioje Lietuvos valstiečių-žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siūlymu Seimas balsų dauguma šį rezoliucijos projektą iš Seimo darbotvarkės išbraukė.
„Tokiu būdu buvo šiurkščiai pažeista Seimo statuto 92 str. 1 dalis, kuri privalomai reikalauja projektą įrašyti į darbotvarkę, o ne į darbotvarkės projektą, net privalomai nurodant jam skirtą svarstymo laiką. Posėdžiui pirmininkavęs Seimo pirmininkas V. Pranckietis privalėjo užtikrinti Seimo statuto laikymąsi ir neteikti balsavimui Statutui prieštaraujančio frakcijos siūlymo išbraukti iš darbotvarkės projektą, dėl kurio surinkti 47 parašai”, – pažymėjo J. Razma.
Parlamentaras J. Razma prašo įvertinti tokį Seimo pirmininko elgesį ir reikalauti atsakyti į pateiktus klausimus bei įvertinus V. Pranckiečio neveikimą reikalauti, kad rezoliucijos projektas būtų ne tik įrašytas į darbotvarkę, bet ir tinkamai apsvarstytas.
Dėl galimo parlamentaro Vytauto Juozapaičio uždarbiavimo Seimo posėdžių metu Seimo narė Agnė Širinskienė kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
Kreipimesi nurodoma, kad šių metų kovo 3 d. Seimo valdyba pritarė V. Juozapaičio kelionei į Rygą birželio 20-21 d. dalyvauti Rygos festivalio iškilmingame koncerte ir susitikimuose su Latvijos kultūros veikėjais. Valdybos sprendime nurodomas tikslas – „stiprinti Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą kultūros srityje”.
„Turimais duomenimis, Seimo narys V. Juozapaitis bendradarbiavimo stiprinimo veikla neapsiribojo ir Rygoje vykusiame koncerte už atlygį atliko baritono partiją. Už koncertą V. Juozapaičiui galimai buvo sumokėta 1100 eurų. V. Juozapaitis šiame koncerte dalyvavo šių metų birželio 21 d., t. y. tada, kai betarpiškai turėjo atlikti savo pareigas Seime: 2017 m. birželio 21 d. Seime vyko Kultūros komiteto posėdis. Jį Rygoje uždarbiaujantis Seimo narys praleido“, – sako A. Širinskienė.
Jos teigimu, tokia situacija, kai Seimo narys darbo laiku, tuo metu, kai vyksta posėdžiai, išvažiuoja į užsienį uždarbiauti, nesirūpina savo tiesioginėmis pareigomis, nenurodo Seimo valdybai tikrųjų išvykos tikslų, yra apgailėtina.
„Žinoma, vieno koncerto metu Seimo narys galimai uždirbo pusę savo mėnesinės algos dydžio atlygį, bet moralinė žala, kuri buvo padaryta tokiu veiksmu, – neišmatuojama. Toks elgesys menkina žmonių pasitikėjimą valstybe, Seimu ir Seimo narių reputacija“, – sako A. Širinskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad išvyka į Rygą nėra vienintelis epizodas, kai Seimo narys V. Juozapaitis užsiima kita, nei Seimo nario, veikla. Pavyzdžiui, anot parlamentarės, yra duomenų, kad jis dalyvauja renginiuose, kurių metu teikia konsultacijas arba veda meistriškumo pamokas. Šie duomenys taip pat buvo pateikti Etikos ir procedūrų komisijos vertinimui.
Pasak A. Širinskienės, Konstitucijos 60-ajame straipsnyje konstatuojama, kad „Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse“.
Seimo narys Vytautas Juozapaitis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Todėl kalbant apie V. Juozapaičio veiklą, jos nuomone, tenka svarstyti, ar jis nepažeidžia Konstitucijos, Konstitucijoje įtvirtintų Seimo nariui keliamų reikalavimų. „Juo labiau, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisija, remdamasis anksčiau paminėtu Konstitucijos straipsniu, iki šiol formavo praktiką, jog panaši veikla (pavyzdžiui, veikla televizijos projektuose, dėstymas universitete) yra nesuderinama su tautos atstovo – Seimo nario pareigomis“, – sako A. Širinskienė.
Nustebęs dėl Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narės, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės kaltinimų, kad Seimo narys prof. Vytautas Juozapaitis neva neteisėtai gavo atlygį už kūrybinę veiklą, parlamentaras pabrėžia, kad jokių įstatymų nepažeidė, o apie dalyvavimą prestižiniame tarptautiniame Rygos festivalyje informavo Seimo valdybą.
„Kvietimas dalyvauti minėtame festivalyje Rygoje, į kurį vykau festivalio vadovybės kvietimu, buvo išsiųstas ne tik man, bet ir Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui dar vasario 24 d. Seimo valdybos sprendimu buvau išleistas atstovauti Lietuvos kultūrai, menui, taip pat Lietuvos Respublikos Seimui“, – pažymėjo prof. V. Juozapaitis.
Jis pabrėžia, kad tiek Konstitucija, tiek Seimo statutas suteikia teisę Seimo nariams užsiimti kūrybine veikla, taip pat garantuoja galimybę už tai gauti atlygį.
Pats V. Juozapaitis šios Seimo kadencijos Etikos ir procedūrų komisijos viename iš pirmųjų posėdžių klausė, ar jis gali užsiimti kūrybine veikla. „Posėdžio metu Seimo Teisės departamento direktorius pabrėžė, kad tokią teisę ir galimybę gauti atlyginimą garantuoja minėti įstatymai, o Seimo narys net neturi pareigos Seimo vadovybės to atsiklausti. Taip pat paaiškino, kad atlygis neturi būti priežastis nedalyvauti kūrybinėje veikloje“, – sako V. Juozapaitis.
Prestižiniame tarptautiniame Rygos festivalyje Karlo Orfo (Carl Orff) kantatoje „Carmina Burana“ jis atliko vieną iš sudėtingiausių baritono partijų. „Dalyvavimas ir gautas atlygis už kelionę, maitinimąsi deklaruota mano viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje. Todėl nesuprantu, kodėl iš tokios visiškai paprastos situacijos bandoma sukurpti vos ne kriminalinę istoriją“, – stebėjosi prof. V. Juozapaitis. Jis pridūrė, kad tai daro valdančiosios koalicijos Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkė, „kurios veikimas panašus į tendencingą puolimą dėl kritikos galimai neskaidriai valdančiųjų veiklai“.
Operos solistas prof. Vytautas Juozapaitis yra Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vyčio Kryžiaus ordino karininko kryžiaus kavalierius.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Šešėlinės Vyriausybės užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis stebisi, kodėl Andriaus Kubiliaus įtraukimas į Ukrainos reformų tarybą sukėlė vaikišką parlamentaro M. Zasčiurinsko reakciją – kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
„Vardinis Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos kvietimas Lietuvos opozicijos lyderiui – tai ne tik A. Kubiliaus asmeninių gebėjimų tarptautinis pripažinimas, bet ir visos Lietuvos užsienio politikos įvertinimas, kuriuo tiek opozicija, tiek valdantieji turi didžiuotis ir palaikyti“, – teigia A. Ažubalis.
