Europa. Slaptai.lt nuotr.

Briuselis, spalio 29 d. (dpa-ELTA). Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas, kurias jai skyrė Europos Teisingumo Teismas (ETT). „Mes turime labai efektyvų mechanizmą“, – penktadienį sakė institucijos atstovas. Prieš tai Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“.
 
Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų, sakė atstovas. Pinigai tada patenka į ES biudžetą.
 
ETT trečiadienį nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nepaisė ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas. Jau rugsėjį teismas dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą.
 
Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobras ketvirtadienį pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“. Lenkijos valstybė esą „negali pasiduoti savivalei“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.30; 06:20

Europos Komisija (EK) kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą (ETT), kurio prašo įvesti laikinąsias priemones, kuriomis būtų stabdomi Lenkijos Aukščiausiojo Teismo (AT) drausminės institucijos įgaliojimai.
 
„Prašymas yra pateiktas pagal dabar vykstančią pažeidimų procedūrą dėl naujų Lenkijos teisėjų drausmės taisyklių“, – sakoma EK pranešime spaudai.
 
Ginčas kilo dėl pastaraisiais metais Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos priimtų teisėjų drausminių taisyklių.
Spalį Komisija padavė Lenkiją į Europos Teisingumo Teismą, nes naujosios taisyklės esą neapsaugo teisėjų nuo politikų įtakos.
 
EK ypač abejoja naujai įkurtos Aukščiausiojo Teismo drausminės institucijos nepriklausomybe, nes šios institucijos nariai yra renkami teismų institucijos, kurią skiria parlamentas.
 
Nuo 2015 m., kai PiS atėjo į valdžią, Briuselis ginčijasi su Varšuva dėl šios partijos vykdomų teismų reformų.
 
2018-ųjų pabaigoje ETT patvirtintos laikinosios priemonės padėjo atkurti kelių Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų įgaliojimus po to, kai dėl PiS reformos jie buvo priversti išeiti į pensiją.
 
Tuo tarpu Lenkijos parlamentas svarsto dar vieną drausminių taisyklių paketą, kuris būtų taikomas teisėjams ir prokurorams. Šį įstatymo projektą kritikuoja daug teisės ekspertų tiek Lenkijoje, tiek ir užsienyje. Dėl šių reformų į gatves protestuoti ne kartą išėjo tūkstančiai lenkų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.15; 03:00
temide__________

Gegužės 12 d. Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismas paskelbė, lad Lietuvoje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis nepažeidžia Europos Sąjungos teisės. 

ES teisė nedraudžia atsisakyti pakeisti civilinės būklės aktų įrašuose įrašytus vardus ir pavardes, jei toks atsisakymas negali suinteresuotiesiems asmenims sukelti rimtų nepatogumų.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) pažymi, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo dėmenų, kurį saugo ES pagrindinių teisių chartija ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

Continue reading „Rašydama pavardes lietuviškais rašmenimis Lietuva ES teisės nepažeidžia”