Litai. ELTA nuotr.
Šių metų birželio 25 d. sukako 30 metų, kuomet po daugiau nei penkiasdešimt metų pertraukos į apyvartą buvo išleistas litas. Visgi šią nacionalinę Lietuvos valiutą nuo 2015 metų pakeitė euras, o jo įvedimui šalyje vis dar netrūksta skepticizmo.
Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras ir Lietuvos savarankiškos pinigų ir kredito sistemos sukūrimo grupės vadovas Vladas Terleckasteigia, kad prieš priimant eurą buvo nusiteikęs prieš šią valiutą. Jis akcentavo, kad daugelis Europos Sąjungos (ES) valstybių dar vis neturi euro.
„Nelaukiau euro, o buvau prieš jį. Ir čia kiek yra valstybių, kurios yra Europos Sąjungos narės ir neprisiėmė šio modelio ir neįsivedė euro, pasiliko prie nacionalinės valiutos. Tai čia reiktų ieškoti atsakymų, aš to nesiimu“, – diskusijos „Litui – 30: nepriklausomos pinigų sistemos atkūrimas, reikšmė ir poveikis Lietuvai ir jos ekonomikai“ metu teigė V. Terleckas.
Nors Nepriklausomybės akto signataras ir lito komiteto narys Vilius Baldišis laikosi kiek nuolankesnės nuomonės euro atžvilgiu, jo teigimu Lietuva šią valiutą įsivedė per anksti. Visgi, anot jo, stebint kokia linkme juda ES, tai buvo geriausias galimas žingsnis.
„Prieš įvedant eurą galvojau, kad per anksti ir galvojau, kad pas mus yra intelektinio potencialo vykdyti savarankišką pinigų politiką. Bet pasirodo, kad tikrai to mes neturime. O dabar, kadangi mes atsisakome, kuo toliau tuo daugiau, savo suvereniteto ir nepriklausomybės, ne tik pinigų srityje, tai tas euras kaip ir gerai yra, nieko mes negalime turėti geresnio“, – sakė V. Baldiškis.
Ekspremjeras Aleksandras Abišala aiškino, kad tam, jog šalis būtų galėjusi išsaugoti litą, Lietuvai reikėjo 10 kartų didesnės ekonomikos ir didesnio kiekio specialistų, kurie galėtų vykdyti pinigų politiką. Taip pat, anot jo, Europos Centrinis Bankas (ECB) gerai vykdo politiką, tad euras atnešė naudos. Lobis. Dėžėje – centai. Slaptai.lt foto
„Jeigu mes būtume buvę 10 kartų didesnė ekonomika, kaip kad yra Lenkija, gal tada būtų galima ir rizikuoti. Bet nepanašu, kad Lenkijai labai gerai sekėsi visame tame tvarkytis. Bet kokioje žmonių masėje, protingų žmonių skaičius yra proporcingai toks pats, tai reiškia, kad toks procentas. Tarkime, kad Europos Centrinis Bankas turi didesnį pasirinkimą protingų žmonių, kurie gali daryti politiką, negu Lietuvos Centrinis Bankas galėtų daryti savarankiškai. Čia tik statistika“, – aiškino A. Abišala.
„Nežiūrint į skirtumus, nežiūrint į rizikas dėl tos rizikos su graikais ir italais, su kuriais šiaip susitvarko. Nežiūrint į mūsų nuostolius dėl to, kad reikia apie anuos galvoti, nei apie mus. Vis dėl to, aš manau, kad euras padarė gerą darbą“, – pridėjo jis.
Tuo metu 1993 metais Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininku buvęs Romualdas Visokavičius tikino, kad Lietuva vėlavo priimti eurą, ir tai buvo galima padaryti dar 2007 metais. Vienintelis šio valiutų keitimo aspektas, anot jo, tai laikas, kurio prireikė, kol kainos ir atlyginimai eurais prilygo skaičiams, kuriuos siekė esant litui.
„Norėčiau pasakyti, kad mes vėlavome su eurais. Ir labai gaila buvo litus paleisti, bet galima buvo turėti eurus dar 2007 metais, bet mes vėlavome dėl vieno rodiklio, vienos nakties reikėjo tam, kad būtų galima eurą įvesti. Bet, dabar palyginti tai, kas nebuvo padaryta, kada įvedinėjo vietoje lito eurus ir buvo žmonėms pažadėta, kad bus atitinkami santykiai. Šiandieną euras yra toks pat, koks buvo litai, o įvedimo metu jis buvo vertesnis trimis kartais“, – komentavo R. Visokavičius.
Buvo prarastas tautinis simbolis
Tuo metu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius Zenonas Norkus paminėjo, kad litas buvo svarbus savo tautinio simbolio statusu, kuris buvo prarastas.
„Vienu tautiniu simboliu mažiau, o čia jau nuo 20 amžiaus. Kiekviena tauta turi savo pinigus. Turi himną, turi vėliavą, turi tuos pinigus. Ir va, vienu simboliu mažiau. Bet galima pragyventi šitai. (…) Tai ten yra, Balkanuose, kur spontaniškai išsileido eurą, nors yra dideli patriotai, didžiuojasi istorija“, – samprotavo Z. Norkus. Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
Visgi dabartinis LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad Lietuvoje pagaminti eurai išlaiko nacionalinio simbolio statusą. Taip pat, anot jo, jeigu euras būtų buvęs priimtas dar 2007 metais, Lietuva būtų galėjusi lengviau pergyventi 2008-2009 metų ekonominę krizę.
„Bet valiuta nėra vien dėl simbolikos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ir euro valiutoje kitoje pusėje yra Lietuvos simboliai. Euras yra mūsų nacionalinė valiuta ir mūsų sistemos dalis, kuri išlaiko visą simboliką. Valiuta yra priemonė, priemonė pakelti šalies gerovę. Ir šioje vietoje galvojau, nors praeities žinoma neatsuksi, apie tai, kas būtų, jeigu būtų pavykę 2007 metais pavykę įvesti eurą. Aš manau, kad ir visos pasekmės ekonominės krizės, mūsų šaliai būtų visiškai kitokios ir mažesnės“, – aiškino jis.
„Euras yra mūsų sėkmės įrodymas. Tai, kad mes tapome Euro zonos dalimi yra įrodymas to, kokią pažangą mes padarėme“, – tikino jis.
Šiandien ministrų kabinetas apsvarstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno, kurio vadovaujamas komitetas atlieka parlamentinį tyrimą dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009–2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius ir viešųjų finansų būklę, (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas) pateiktą informaciją.
Siekiant tinkamai apginti Lietuvos Respublikos piliečių, 2008-2009 metais turėjusių paimtas paskolas būstui įsigyti litais, interesus, Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su keliais prašymais.
Generalinės prokuratūros prašoma objektyviai, išsamiai ir visapusiškai įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo VILIBOR indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Prašoma įvertinti, ar valstybės institucijos pagal kompetenciją ėmėsi tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų sektoriaus priežiūra ir pašalintos prielaidos galimiems teisės aktų pažeidimams. Siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai priimti visi reikiami sprendimai, lemiantys valstybės teisėtų interesų pažeidimo pašalinimą, o nustačius nusikalstamos veikos požymių, teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl išaugusio VILIBOR rodiklio nukentėjusių asmenų skaičius yra ženklus, o šiems asmenims galimai padaryta žala yra reikšminga, Vyriausybė paprašė Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo, tokiu būdu apginant visuomenės interesus ir valstybės pamatines vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
16-metė pabėgėlė iš Irako rado Berlyno metropolitene 14 tūkstančių eurų ir grąžino juos teisėtai savininkei, praneša „Deutsche Welle“.
78 metų amžiaus Vokietijos sostinės gyventoja pamiršo rankinę su pinigais metro traukinyje rugsėjo 15-osios vakarą. Jos pasigedusi moteris iškart kreipėsi į metropoliteno darbuotojus, bet šie niekuo negalėjo jai padėti.
Tačiau jau po dviejų dienų į policijos nuovadą kartu su motina atėjo 16-metė irakietė, gyvenanti pabėgėlių priėmimo centre. Ji įteikė pareigūnams vagone rastą rankinę. Visi pinigai buvo vietoje.
Dabar pabėgėlių šeimos už gerą darbą laukia pelnytas apdovanojimas. Pagal Vokietijos įstatymus, už rastų pinigų arba vertingų daiktų grąžinimą savininkui radėjas turi gauti 3 procentų radinio vertės dydžio atlygį. Jeigu radinys aptinkamas visuomeniniame transporte, atlygis būna perpus mažesnis. Tad mergina gali tikėtis 210 eurų.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis baigė ikiteisminį tyrimą ir Vilniaus apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje trys Latvijos piliečiai kaltinami neteisėtu grynųjų pinigų gabenimu.
2015 m. rugpjūčio mėn. 15 d. Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Kauno apylinkėse sulaikė krovininį vilkiką, kurio vairuotojas į Latviją vežėsi beveik 700 tūkst. eurų.
Vairuotojas, Latvijos pilietis A. J., pareigūnams sakė, kad vilkikas tuščias, o jis pats tiesiog grįžtąs namo į Latviją. Tačiau detaliai patikrinus vilkiką „Scania“, kabinoje rasta šimtai tūkstančių eurų įvairiomis kupiūromis. Į juodus plastikinius maišelius supakuoti pinigai buvo išslapstyti įvairiausiose kabinos vietose – po sėdyne, lentynoje, taip pat vairuotojo asmeniniame krepšyje, tarp drabužių. Pinigų buvo pridėta į kavinuką, automagnetolos dėžę, tarp šaldytuve esančių maisto produktų, net į virtuvinį puodą. Iš viso pareigūnai vilkiko kabinoje aptiko 682 tūkst. eurų, kurių kilmės A. J. negalėjo paaiškinti, kaip ir to, kodėl mėgino juos vežtis slapta.
Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorų atlikto ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad 682 tūkst. eurų vilkiko vairuotojui 2015 m. rugpjūtį Rygoje perdavė Latvijos pilietis G. T. Jis, veikdamas organizuotoje grupėje ir siekdamas padaryti sunkų nusikaltimą, įtariama, organizavo neteisėtą, nepateikiant muitinės kontrolei, grynųjų pinigų pinigų gabenimą per Lietuvą. Į šią nusikalstamą veiką G. T. įtraukė dar vieną Latvijos pilietį U. M., kuriam pavedė užtikrinti saugų ir nekliudomą grynųjų pinigų gabenimą Lietuvos teritorijoje, lydint ir saugant neteisėtai grynuosius pinigus gabenantį vilkiką „Scania“.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, asmuo, įvežantis į Lietuvą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar išvežantis iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos šalis grynuosius pinigus, kurių suma viršija 10 tūkst. eurų ar ją atitinkančią suma kita užsienio valiuta, muitinės pareikalavimu privalo deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, užpildydamas Grynųjų pinigų deklaraciją.
Planas neteisėtai gabenti grynuosius pinigus per Lietuvą žlugo muitinės pareigūnams sustabdžius vilkiką patikrai. Pareigūnams pasiteiravus, ar vairuotojas negabena draudžiamų daiktų, didelės sumos grynųjų pinigų, kurią reikėtų deklaruoti, vilkiką vairavęs A. J. sakė nieko tokio nevežąs. Muitinės pareigūnų atrasti nelegaliai vežti grynieji pinigai ir vilkikas, kuriais jie buvo gabenami, buvo sulaikyti.
Kaltinimai neteisėtą veiklą organizavusiam G. T., vilkiką vairavusiam A. J. bei šią transporto priemonę lydėjusiam U. M. pateikti dėl Muitinės apgaulės (Baudžiamojo kodekso 1991 str. 1 d.) , t. y. dėl įvežimo iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvą daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, jų nepateikiant muitinės kontrolei, bei dėl Bendrininkavimo organizuotoje grupėje (Baudžiamojo kodekso 24 str. 3 d. ir 25 str. 3 d.). Už tai jiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
„Dolerių procentas pasaulinėse valiutos atsargose smunka. Dėl to būgštaujama, kad dolerio kaip pagrindinės pasaulio valiutos valdymui artėja galas“, – rašo Džefas Koksas (Jeff Cox) portalui CNBC.
„Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, palyginus su kitomis valiutomis doleris krito iki žemiausio lygio per pastaruosius 15 metų. Tai rodo, kad vis daugiau šalių linkusios tvarkyti reikalus kita valiuta“, – nurodo Dž..Koksas. Pasak jo, vis stiprėja Japonijos jena, Šveicarijos frankas „ir tai, ką TVF klasifikuoja kaip „kitą valiutą“, pavyzdžiui, Kinijos juanis“.
