Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, birželio 16 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė nusprendė suteikti Ukrainai 12-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – 250 mln. kronų (21,5 mln. eurų). Į jį įeina ir ukrainiečių lakūnų mokymai skraidyti naikintuvais „JAS 39 Gripen“, praneša UNIAN.
Švedijos vyriausybės tinklalapyje pažymima, kad 140 mln. kronų bus pervesta per Didžiosios Britanijos fondą „International Fund for Ukraine“, kurio lėšomis perkama gynybos įranga Ukrainai.
90 mln. kronų skiriama NATO fondui Ukrainai remti. Šis fondas perka karinę techniką, degalus, medicinos įrangą, padeda stiprinti ir modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo institucijas.
Ukraina jau daug mėnesių stengiasi suburti „aviacijos koaliciją“, kad galėtų ginti savo miestus nuo Rusijos atakų. Prie šios koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, JAV, Lenkija, Belgija, Danija, Norvegija, Nyderlandai. Kai kurios šalys teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Pasak ekspertų, Ukraina gali gauti naikintuvų „Eurofighter“ iš kelių šalių ir naikintuvų „JAS 39 Gripen“ iš Švedijos.
EPA – ELTA nuotraukoje – Šveicarijos vėliava
Berlynas, lapkričio 6 d. (dpa-ELTA). Vokietijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkė Marie-Agnes Strack-Zimmermann pareikalavo persvarstyti karinės įrangos tiekimo grandines, nes Šveicarija vetavo tam tikros priešlėktuvinės amunicijos tiekimą Ukrainai.
Vokietija yra priklausoma nuo kitų šalių dėl tam tikros įrangos tiekimo, pavyzdžiui, Šveicarijoje pagamintų šaudmenų priešlėktuviniam tankui „Gepard“, agentūrai dpa sakė M. A. Strack-Zimmermann.
Šveicarija ketvirtadienį antrą kartą blokavo „Gepard“ amunicijos tiekimą Kyjivui, remdamasi savo neutralumu „Rusijos ir Ukrainos santykiuose“.
„Kas iš tiesų nutiktų, jei Vokietija ar kuri nors kita NATO valstybė būtų užpulta, o Šveicarijoje pagaminta amunicija nebūtų pristatoma dėl šio „neutralumo“?“, – kėlė klausimą komiteto pirmininkė.
M. A. Strack-Zimmermann atkreipė dėmesį, kad Bundesveras taip pat iš Šveicarijos įsigyja šaudmenų priešlėktuvinės ginkluotės sistemai „Mantis“, pėstininkų kovos mašinoms „Puma“ ir koviniams lėktuvams „Tornado“ bei „Eurofighter“.
„Nuo vasario 24 dienos pasaulis saugumo politikos požiūriu pasikeitė, todėl Vokietija, užsakydama šaudmenis, turi nedelsdama persvarstyti atitinkamus tiekimo maršrutus ir prireikus juos pakeisti arba pakoreguoti“, – sakė ji.
Šiauliuose dislokuotas Vokietijos valdymo ir pranešimų centras sustiprins Baltijos oro erdvės valdymo stebėseną. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose oficialiai pradėjo veikti Vokietijos karinių oro pajėgų perdislokuojamas Valdymo ir pranešimų centras, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Prie stebėjimo pultų. KAM nuotr.
Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.
Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).
Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter” nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter” – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.
Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.
Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „ Red Hawk”), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.
Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų. Prie kompiuterių. KAM nuotr.
2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.
Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
