Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Ukraina ragina ES įstatymų leidėjus pripažinti V. Putiną „karo nusikaltėliu“. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, kovo 17 d. (AFP-ELTA). Ukrainos gynybos ministras ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos įstatymų leidėjus pripažinti Rusijos prezidentą „karo nusikaltėliu“ ir padidinti ginklų tiekimą kovai su Maskvos pajėgomis. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Toks reikalavimas pareikštas JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį sukėlus Kremliaus įtūžį, kai jis pavadino Rusijos lyderį „karo nusikaltėliu“ dėl jo pajėgų vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.
„Tai ne tik karas. Tai valstybinis teroras. Reguliari agresoriaus armija nuosekliai naikina civilius gyventojus, – ES įstatymų leidėjams per vaizdo ryšį sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. – Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos“.
Putinas senatvėje. Foto montažas
O. Reznikovas atkreipė dėmesį į žiaurų išpuolį pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir teatro susprogdinimą. Jame, kaip pranešė pareigūnai, glaudėsi apie 1 200 moterų ir vaikų. Jis sakė, kad per tris savaites nuo V. Putino invazijos pradžios visoje Ukrainoje sugriauta daugiau nei 400 mokyklų, 110 ligoninių ir 1000 gyvenamųjų namų. Vladimiro Putino fizionomija
Ukrainos pasipriešinimas ir logistikos problemos sustabdė Rusijos puolimą Maskvai siekiant žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad žuvo daugiau nei 14 tūkst. Rusijos kareivių.
Ministras tvirtino, kad su gausesniais priešais susiduriantys Kyjivo kariai galiausiai triumfuos prieš didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą padėti tiekti daugiau ginklų. „Mes laimėsime. Klausimas tik, kokią kainą už tai sumokės Ukrainos žmonės, – sakė O. Reznikovas. – Rusus galima sustabdyti, iškovoti pergalę, bet mums reikia pagalbos“.
Putino fizionomija
Jis paragino „labai greitai“ suteikti daugiau finansinės pagalbos, kad Ukraina galėtų įsigyti techninės įrangos, įskaitant reaktyvinius lėktuvus, šarvuočius, prieštankines ir priešlėktuvines sistemas. 27 valstybių ES jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, yra pasiūlymas skirti dar 500 milijonų.
O. Reznikovas taip pat paragino ES sugriežtinti sankcijas Rusijai ir daryti spaudimą įmonėms, kurios nenutraukė verslo toje šalyje. Jis įnirtingai kritikavo Vakarų atsisakymą nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną taip įsikišant tiesiogiai. „Mes prarasime vis daugiau gyvybių, o Europos šalys vėliau sumokės dar daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, – kalbėjo jis. – Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir anūkai tai supras kaip nusikaltimą Ukrainai“.
Seimo narė Dovilė Šakalienė. ELTA nuotr.
Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas dešimčiai europiečių, tarp kurių ir Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė.
„Šiandien Kinijos Liaudies Respublika paskelbė sankcijas man ir dar 9 ES piliečiams – parlamentarams bei mokslininkams – dėl mūsų kritikos dėl uigūrų genocido ir kitų sistemiškų ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų. Mums ir mūsų šeimų nariams uždrausta atvykti į Kiniją, Honkongą, Makao, o su mumis susijusios institucijos ar įmonės vykdyti verslo su Kinija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Šakalienė.
Politikė akcentuoja, kad žmogiškumas yra neparduodamas, todėl teigia, kad ji ir jos šeima apsieis be kelionių į Kiniją bei verslo su Kinijos komunistų partija.
„Nutraukti milijonų žmonių neteisėtą kaltinimą, kankinimą ir visišką nesiskaitymą su žmogaus teisių principais? Ne, o kam – geriau paskelbti sankcijas 10 ES piliečių, nes ES paskelbė sankcijas žiaurius nusikaltimus žmoniškumui vykdžiusiems Kinijos komunistų partijos nariams“, – ironizavo Seimo narė.
Tarp 10-ies sankcionuojamų asmenų yra Europos parlamento ryšių su Kinija delegacijos vadovas Reinhardas Butikoferis ir Vokietijos tyrėjas Adrianas Zenzas, kurio ataskaitos apie elgesį su uigūrais Kinijos Sindziango regione smarkiai supykdė Pekiną.
Žmogaus teisių gynimo grupių ir ekspertų teigimu, Kinijos Sindziango regione daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų daugiausiai musulmonų mažumos grupių narių yra laikomi auklėjimo stovyklose, kurios labiau primena kalėjimus. Jose jie verčiami atsisakyti savo kultūros ir religijos. Kinija taip pat kaltinama priverstine uigūrų moterų sterilizacija ir priverstiniu darbu.
ELTA primena, kad pirmadienį paskelbta, jog 27 ES šalių užsienio reikalų ministrai Briuselyje nusprendė imtis priemonių prieš asmenis, kuriems tenka atsakomybė už musulmonų mažumos uigūrų engimą Sindziango regione Kinijos užsienio reikalų ministerija sureagavo pareikšdama, kad šalis griežtai nepritaria ir smerkia ES sankcijas, ir pridūrė, kad atsakomosios jos priemonės bus nukreiptos prieš Europos asmenis ir jų šeimas, uždraudžiant atvykti į žemyninę Kinijos dalį, Honkongą ir Makao.
Europarlamentarai įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.
Europos Parlamentas (EP) didžiule balsų dauguma ratifikavo „Brexito“ susitarimą su Londonu, taip pašalindamas paskutinę kliūtį Jungtinės Karalystės (JK) išstojimui iš ES.
Po pusę amžiaus trukusios kartais gana nejaukios narystės ir trejus metus trukusių įtemptų išstojimo derybų Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą penktadienio vidurnaktį Briuselio laiku (šeštadienį 1 val. Lietuvos laiku).
Briuselyje po emocingų debatų vykęs balsavimas baigėsi 621 EP nariams pritarus susitarimui, o 49 – balsavus prieš. Pagal susitarimą, iki metų pabaigos, kol galioja pereinamasis laikotarpis, ES ir JK santykiai smarkiai nesikeis.
Po balsavimo europarlamentarai pradėjo dainuoti tradicinę škotų atsisveikinimo liaudies dainą „Auld Lang Syne“.
Pereinamuoju laikotarpiu britų premjero Boriso Johnsono vyriausybė bandys itin greitai išsiderėti ambicingą laisvosios prekybos susitarimą su 27 Bendrijos narėmis.
„Tik išsiskyrimo agonijoje mes pastebime meilės gylį“, – europarlamentarams sakė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, cituodama britų rašytoją George’ą Eliotą.
„Visada jus mylėsime ir niekada nenutolsime. Tegyvuoja Europa“, – tęsė ji.
Tuo tarpu Prancūzijos užsienio reikalų ministras pareiškė: „Sunkiausia dalis mūsų dar laukia. Dabar pereisime prie esmės.“ Europos Parlamentas įtvirtino „Brexitą“. EPA-ELTA nuotr.
Briuselyje daugelis europarlamentarų tikino balsuojantys už išstojimo susitarimą ne dėl savo simpatijų „Brexitui“, o norėdami išvengti chaotiško išstojimo be jokios sutarties.
Visgi kai kurie parlamentarai išreiškė skausmą ir nusivylimą bei pabrėžė ne tik Jungtinės Karalystės vaidmenį plėtojant Europos suvienijimo projektą, bet ir jos indėlį į istorines kovas su tironija žemyne.
„Jei galėtume sustabdyti „Brexitą“ balsuodami „ne“, aš būčiau pirmas, kuris tai pasiūlytų“, – sakė buvęs Belgijos premjeras ir „Brexito“ grupės EP pirmininkas Guy Verhofstadtas.
„Iš tiesų, tai yra liūdnas dalykas“, – sakė jis, primindamas du pasaulinius karus, suniokojusius Europą XX a. pradžioje.
„Mums liūdna matyti pasitraukiant šalį, kuri dukart mus išlaisvino, dukart savo krauju išlaisvino Europą“, – pareiškė G. Verhofstadtas.
Jau beveik aišku, kas atstovaus Lietuvai Europos Parlamente.
Preliminariais duomenimis, suskaičiavus pirmumo balsus, į Europos Parlamentą greičiausiai keliaus socialdemokratai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, konservatoriai Liudas Mažylis, Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis, „darbietis“ Viktoras Uspaskichas.
Į EP taip pat važiuos Valdemaras Tomaševskis, Petras Auštrevičius ir Aušra Maldeikienė.
Tačiau tai dar ne visi rinkimų rezultatai, jie dar gali keistis sulaukus rinkimų rezultatų iš visų 1972 apylinkių.
Po vidurnakčio Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pradėjo skelbti sekmadienį vykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) išankstinius rezultatus.
Sekmadienį Lietuva rinko vienuolika šalies atstovų į Europos Parlamentą. Mandatų EP negavo visuomeninis rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Lietuvos žaliųjų partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Lemiamas šuolis“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, Visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), partija „Tvarka ir teisingumas“.
Partijos ar rinkimų komiteto kandidatų sąrašas ar jungtinis kandidatų sąrašas gali gauti Europos Parlamento narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuo atveju, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA). Politologai pateikė prognozes, ko sekmadienį vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose galėtų tikėtis pretendentai atsisėsti į viršnacionalinio parlamento kėdę.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius teigia, kad kai kurie pretendentai į EP narius pasiektais rezultatais gali gerokai nusivilti.
Pagal mandatų skaičių, sutarė politologai, stipriausias pozicijas turi Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jų lyderis Liudas Mažylis, pasak A. Krupavičiaus, yra gana patrauklus pasirinkimas ne tik konservatorių rinkėjui. Kandidatės Ingridos Šimonytės sėkmė pirmajame prezidento rinkimų ture, pridūrė V. Valentinavičius, taip pat mobilizuos TS-LKD elektoratą.
Kalbėdami apie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) galimybes, abu politologai jas vertino skeptiškai. A. Krupavičius įvardijo dvi pagrindines partijos silpnybes: silpna ir neaiški rinkiminė partijos programa ir, kaip pats įvardijo, „lizinginis“ sąrašas – be dabartinio europarlamentaro Bronio Ropės, teigė ekspertas, rimtų politinių veidų sąraše tiesiog nėra.
„Tokia politika, ko gero, artimoje ateityje turėtų prieiti akligatvį. Negalima su rinkėjais juokauti, pasiūlant kandidatus, kurie nieko bendro su partija neturi“, – „valstiečių“ klaidas įvardijo VDU profesorius, LVŽS prognozuodamas du mandatus.
Mandatų dalybose, neabejojo A. Krupavičius, dalyvaus ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei Liberalų sąjūdis. Jų pagrindinis pliusas, išskyrė jis, yra stipriausios rinkimų programos.
„Šių partijų rinkiminės programos yra pačios išsamiausios ir adekvačiausios Europos Parlamento dienotvarkei“, – konstatavo VDU profesorius ir teigė, jog šios partijos turėtų gauti ne vieną mandatą. LSDP partijos potencialią sėkmę rinkimuose prognozavo ir V. Valentinavičius.
„Socialdemokratai yra atsigaunanti partija, o EP rinkimuose figūruojant populiariajai Vilijai Blinkevičiūtei, jų rezultatas turėtų būti neblogas“, – Eltai komentavo MRU docentas.
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
Anot politologų, euroskeptiškomis nuotaikomis pasižyminčiai „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicijai gali tekti gerokai pasistengti, kad įveiktų mandatui reikalingų balsų slenkstį – 5 proc. visų rinkėjų balsų. Tačiau, pažymi tiek V. Valentinavičius, tiek A. Krupavičius, V. Tomaševskio stiprybė yra mobilus ir ištikimas elektoratas.
„Lakmuso popierėlis Tomaševskiui buvo Prezidento rinkimų rezultatai (V. Tomaševskis surinko 3,96 proc. balsų. – ELTA), tai jam reikės gerokai padirbėti, kad EP rinkimų barjerą pavyktų įveikti. (…) Tačiau pranašumas yra tai, kad jo rinkėjai yra patys lojaliausi, jie dalyvauja rinkimuose ir balsuoja būtent už šį sąrašą“, – Eltai sakė A. Krupavičius. Anot politologų, vieno mandato prognozė V. Tomaševskiui yra pakankamai reali.
Intrigą dėl vieno mandato, atsižvelgus į ankstesnių EP rinkimų rezultatus, anot VDU profesoriaus, dar išlaiko ir Rolando Pakso judėjimas, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei, prognozuoja A. Krupavičius, matant euroskepsio pakilimą Lietuvoje, visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“. Visos šio politinės jėgos, teigė jis, gali pretenduoti į vieną mandatą.
Vis dėlto V. Valentinavičiaus manymu, bet kokia radikalaus antieuropinio V. Radžvilo sąrašo sėkmė EP rinkimuose būtų pavojaus signalas Lietuvos politinei sistemai, kurioje iki šiol nebuvo populiarių euroskeptikų.
Kalbėdami apie Darbo partijos potencialą EP rinkimuose, politologai teigė, kad vertinti reikėtų ne partijos, o jos lyderio Viktoro Uspaskicho galimybes iškovoti bent vieną mandatą. Tai, pasak ekspertų, lieka atviras klausimas.
Vis dėlto prognozuojant po vieną mandatą galinčius gauti sąrašus, A. Krupavičius pabrėžia, kad tai lieka spėjimas, bet intrigą šie sąrašai, pasak jo, išlaiko. Likusių kandidatų sąrašų galimybes abu ekspertai vertino skeptiškai.
Išankstinis balsavimas prezidento antrajame ture bei rinkimuose į EP prasidėjo pirmadienį ir tęsis iki gegužės 24 d. Pagrindinė rinkimų diena bus sekmadienį – gegužės 26 d.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12–26 atliktų apklausų duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėjo dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (21,1 proc.) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (20,5 proc.). Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) rinkėjų, ketinančių dalyvauti EP rinkimuose, ketino balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).
Toliau į EP pretenduojančių politinių jėgų lentelėje rikiuojasi europarlamentaro Antano Guogos vedamas Lietuvos centro partijos sąrašas – jį remia 6,2 proc. rinkėjų, už Darbo partiją ketina balsuoti 5,9 proc. piliečių, partiją Tvarka ir teisingumas remia 4,7 proc., LR liberalų sąjūdį – 4,6 proc., „Valdemaro Tomaševskio bloką „Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją – 3,9 proc. ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – 3,6 proc. rinkėjų.
Kitos partijos ar visuomeniniai rinkimų komitetai apklausos metu, likus mėnesiui iki rinkimų, turėjo trijų procentų ar mažesnį palaikymą.
Už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ketino balsuoti 2,5 proc., už visuomeninį rinkimų komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ – 2,1 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją – lygiai 2 proc. rinkėjų. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ susilaukė 1,6 proc. palaikymo.
Profesoriaus Vytauto Radžvilo rinkimų komitetas „Susigrąžinkime valstybę!“ susilaukė 0,6 proc. rinkėjų palaikymą. Apkaltos būdu nušalinto prezidento Rolando Pakso visuomeninis komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ su 0,4 proc. palaikymu yra priešpaskutinis. Jis lenkia tik nulį reitingų lentelėje rodantį visuomeninį komitetą „Lemiamas šuolis“.
Filosofas Vytautas Radžvilas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Atsakydamas į viešai paskelbtą raginimą paremti prof. Vytautą Radžvilą ir jo komandą Europos Parlamento rinkimuose bei kokiu nors būdu prisidėti prie prof. V. Radžvilo rinkiminės kampanijos, noriu pasakyti, kad kol kas nesu aiškiai ir tvirtai apsisprendęs, ar balsuosiu Europos Parlamento rinkimuose. Jeigu balsuosiu, žinoma, palaikysiu prof. V. Radžvilą ir jo vadovaujamą Visuomeninį rinkimų komitetą, nes jų skelbiamos idėjos ir programinės nuostatos man priimtinos.
Iki prof. Radžvilo įsitraukimo buvau tvirtai apsisprendęs neiti balsuoti, arba, balsuoti prieš visus kandidatus ir jų komandas. Nes netikėjau ir netikiu, kad tie vienuolika Lietuvai neva atstovaujantys EP nariai ten reprezentuoja Lietuvą, tame daugiau kaip 700 žmonių sambūryje ką nors reiškia ir gali daryti realią įtaką EP sprendimams net jeigu jie to ir norėtų.
Be to, sunku įsivaizduoti, kad tie vienuolika neva Lietuvai atstovaujančių parlamentarų galėtų dirbti sutelktai, nes tos ,,vienuolikės“ sudėtis gana marga, joje yra ir abejotinos reputacijos asmenų.
Pritariu prof. V. Radžvilo Visuomeninio rinkimų komiteto programinei nuostatai, kad Europos Parlamentą reikia reformuoti taip, kad jame būtų atstovaujama ne tik Sąjungos gyventojams, bet ir valstybėms-narėms, kuriose išrinkti EP nariai. Bet ši teisinga ir labai svarbi nuostata programoje nedetalizuojama. Todėl neaišku, kas būtų daroma, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama, ar ji susilauktų reikiamos paramos ir ar tokiai EP reformai pritartų didžiosios ES šalys.
Aš manau, kad reikia reikalauti, kad ir parlamentinėje veikloje būtų garantuotas bent formalus suverenių ES šalių – didelių ir mažų – lygiateisiškumas. Siekiant šio tikslo, manau, reikėtų paleisti dabartinį Europos Parlamentą, o jo vietoje įsteigti Europos Sąjungos šalių Parlamentinę Asamblėją, kurią sudarytų vienodas kiekvienos ES šalies parlamentarų skaičius ir, tokiu būdu, būtų bent formaliai užtikrintas suverenių ES šalių lygiateisiškumas.
ES šalių delegacijos į ES Parlamentinę Asamblėją būtų formuojamos ES šalių nacionaliniuose parlamentuose. Parlamentinės Asamblėjos nariai neprarastų ir narystės nacionaliniuose parlamentuose, būtų įsigilinę ir į savo atstovaujamų šalių nacionalinių parlamentų dienotvarkę, bet daugiausia dėmesio ir laiko skirtų darbui ES Parlamentinėje Asamblėjoje.
Vien dėl tos priežasties pasisakau prieš Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičiaus mažinimą. Bet suprantu, kad mano siūloma EP reforma, tikriausiai, – utopinė idėja, nes didžiosios ES šalys tokiai Europos Parlamento reformai, transformacijai, tikriausiai, nepritartų. Tad siūlyčiau bent kompromisinį variantą, t. y., kad dabartinį Europos parlamentą papildytų minėtoji ES šalių Parlamentinė Asamblėja, arba Europos Parlamentą sudarytų dveji rūmai – ES ir ES šalių (pavadinimai gali būti ir kiti, bet esmė, manau, aiški).
Nemanau, kad veikiančią Europos Sąjungos Tarybą, kurią sudaro ES valstybių narių vyriausybių ministrai (kuris ministras dalyvauja priklauso nuo politikos srities, kuri yra aptariama) galima laikyti antraisiais EP rūmais.
EP sprendimai, rezoliucijos įsigaliotų tik tuo atveju, jeigu jas priimtų ir patvirtintų abi EP institucijos. EP sprendimai konkrečioje ES šalyje įsigaliotų tik tokiu atveju, jeigu jiems pritartų konkrečios šalies atstovų EP parlamento antruosiuose, t. y. ES šalių, arba ES Parlamentinėje Asamblėjoje, dauguma.
Europos Parlamento salė posėdžio metu. Reuters (Vincent Kessler) nuotr.
Jeigu ir šis pasiūlymas dėl antrųjų EP rūmų suformavimo, kuriame būtų užtikrintas ES šalių lygiateisiškumas, netinkamas ir nerealu, tai, manau, nėra prasmės dalyvauti tokio Europos Parlamento veikloje, na ir, žinoma, jį rinkti, dalyvauti jo rinkimuose.
Jeigu Lietuva nesiųstų savo atstovų į tokį nedemokratiškai suformuotą, valstybių lygiateisiškumo ir suverenumo nepaisantį Europos Parlamentą, tai reikėtų siekti, kad ir jo priimti sprendimai, rezoliucijos ir kiti dokumentai Lietuvoje būtų negaliojantys. Reikalavimas ES šalių lygiateisiškumo EP ir kitose ES institucijose turėtų būti esminė dalyvavimo EP ir kitų ES institucijų veikloje, sąlyga.
Man, kaip, manau, ir daugeliui rinkėjų, yra labai svarbūs, gal net žymiai svarbesni, ne EP, bet Savivaldybių tarybų, merų ir artėjantys Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimai. Deja, nesuprantu, kodėl negirdėti nei Vilniaus, nei kitų regionų, ar visos Lietuvos Tautos forumo pozicijos šiais klausimais. Negirdėjau jokio pasiūlymo, patarimo už ką balsuoti Vilniaus mero ir miesto tarybos rinkimuose. Aš manau, kad antrajame Vilniaus mero rinkimų ture reikėtų balsuoti už Artūrą Zuoką. O kokia Vilniaus forumo nuomonė?
Neaiški pozicija ir artėjančių Prezidento rinkimų klausimu. Atrodo, kad nei Vilniaus, nei kitų regionų forumai neremia nė vieno iš įregistruotų kandidatų. Jeigu Vilniaus forumas nemato nė vieno tinkamo kandidato, kurį galima būtų paremti, tai reikėtų rasti, iškelti ir visokeriopai remti kompetentingą, tinkamą eiti pareigas ir realių šansų nugalėti rinkimuose turintį kandidatą, Deja, to nematome. Tad ir kyla klausimas, ko vertas toks judėjimas, ar organizacija, kuri ne tik pati neturi, bet ir negali surasti ir paremti tinkamo kandidato.
Man regis, kad Vilniaus forumas nesiekia savo deklaruojamų tikslų ir reikalavimų realizavimo ne tik Savivaldybių bei Prezidento rinkimuose. Forumas taip pat nesugeba pasiekti tikslų ir kitais klausimais, pvz., dėl LRT užvaldymo, M. Ivaškevičiaus premijavimo Nacionaline premija ar Lukiškių aikštės, jau nekalbant apie platesnės apimties socialinio ekonominio ir politinio gyvenimo reformas Lietuvoje.
Todėl peršasi išvada, kad rezoliucijos, pareiškimai, rengiami mitingai, piketai, eisenos, ugningos kalbos ir reikalavimai – tik tuščias oro virpinimas, kuris neduoda jokių rezultatų. Nes net nebandoma įgyti reikiamų politinio veikimo instrumentų, kurie įgalintų realizuoti viešai deklaruojamus iš esmės labai kilnius ir teisingus tikslus ir reikalavimus. Tokie prof. V. Radžvilo ir Vilniaus forumo veiklos rezultatai stiprina abejones, ar prof. V. Radžvilui ir jo pasekėjams pavyktų ko nors pasiekti ir EP, jeigu jie į jį ir būtų išrinkti.
Gal todėl ir eisenos, mitingai, piketai nesurenka didelio žmonių skaičiaus, ryžtingo palaikymo, nes žmonės nemato realių veiklos rezultatų, o taip pat politinių jėgų ir lyderių, galinčių tas skelbiamas idėjas ir reikalavimus įgyvendinti.
Europa. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiekvienas opozicijos egzistuojančiai sistemai ,,grandas“ dabartinėje Lietuvoje skelbia savo idėjas, kuria atskirus, savo vadovaujamus judėjimus, ir, tokiu būdu, ne vienija, bet skaldo opozicijos veikiančiai sistemai jėgas, eliminuoja pergalės galimybę ir iš anksto užprogramuoja pralaimėjimą. Trūksta susitelkimo, susiklausymo, vienybės, sutarimo ir bendro, sutelkto veikimo. Be viso to joks pozityvus rezultatas neįmanomas nei EP, nei Lietuvos Respublikos Prezidento, nei Seimo, nei Savivaldybių rinkimuose.
Kaip ir daugeliu kitų klausimų, reikėtų imti pavyzdį iš estų, kurių patriotinė partija EKRE laimėjo nemažai mandatų Estijos parlamente. O kiek parlamentarų turi mūsų Tautininkų ir respublikonų sąjunga? Tikriausiai, dabartinėje Lietuvoje taip yra dėl susiskaldymo, asmeninių ambicijų, patriotinių jėgų nesugebėjimo veikti vieningai ir sutelktai. Manau, visai kitaip elgėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veikėjai 1988-1990 m. Todėl ir pasiekė užsibrėžtą tikslą 1990 m.
Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį Seimui bus pateiktas kelių įstatymų keitimo projektų paketas, kurie įpareigotų asmenis, kandidatuojančius į Europos Parlamentą (EP) ar tiesioginiuose mero rinkimuose, viešai pranešti bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis, kaip privaloma kandidatams kituose rinkimuose.
„Savo laiku svarstant Liustracijos įstatymą buvo numatyta, kad žmonių, bendradarbiavusių su KGB, duomenys turi būti paviešinami, jei jie kandidatuoja į renkamas pareigas. Tačiau tarp tų pareigų tuo metu nebuvo EP nario, mero pareigybių. Todėl norima įrašyti tas naujas pareigybės, kurių kuriant Liustracijos įstatymą dar nebuvo“, – Eltai sakė pataisas siūlantis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys istorikas Arvydas Anušauskas.
Istorikas taip pat siūlo, kad visi renkami pareigūnai, neprisipažinę bendradarbiavę su KGB ar tikslingai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikę klaidinamus duomenis, netektų mandato. A. Anušauskas sieks, kad būtų išvengta po 2016 m. parlamento rinkimų susiklosčiusios situacijos, kuomet paaiškėjo, kad VRK kandidatų į Seimą biografijų netikrino.
„Reikia, kad nebūtų dviprasmybių, todėl siūlau numatyti įstatyme įpareigojimą VRK kreiptis į kompetentingą instituciją, o gavus ar negavus duomenų paskelbti, kad patikrino. Jei rastų jų gretose ką nors panašaus, tai ne VSD, ne Genocido ir rezistencijos tyrimų centras, o VRK tai paskelbti turėtų“, – sakė A. Anušauskas.
Trečiadienį Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai skambino pavojaus varpais dėl Rusijos propagandos įtakos ES ir jos šalims, taip pat ragino stiprinti ES strateginę komunikaciją, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje.
Kremliaus inspiruojami duomenų nutekinimai, netikros naujienos, klaidinamos informacijos kampanijos ir kibernetinės atakos prieš ES ir jos nares ypač sustiprėjo po karo Ukrainoje, pažymėjo europarlamentarai diskusijoje su ES saugumo sąjungos komisaru Julianu Kingu. Jie priminė Rusijos mėginimus kištis į „Brexit“ kampaniją, taip pat į neseniai vykusius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje.
EP nariai apgailestavo dėl ribotų ES pajėgumų atsakyti į „Sputnik“, RT ir kitų milijardinėmis sumomis remiamų Rusijos propagandos įrankių netikrų naujienų kampanijas. Mažai ES strateginės komunikacijos komandai, kurią sudaro 17 tarnautojų, trūksta personalo ir lėšų, pabrėžė daugelis kalbėtojų.
Europarlamentarai ragino ryžtingai kovoti su Rusijos propaganda didinant visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, rengiant informacines kampanijas, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir kokybę, taip pat tiriamąją žurnalistiką. Jie siūlė patobulinti audiovizualinių paslaugų direktyvą ir užtikrinti, kad nacionaliniai reguliuotojai netoleruotų neapykantos kurstymo.
EP nariai taip pat akcentavo būtinybę didinti žiniasklaidos valdymo, taip pat politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą. Savo ruožtu jie atkreipė dėmesį, kad socialiniai tinklai tampa vienu iš pagrindinių naujienų šaltinių, todėl ragino jiems taikyti žiniasklaidos reguliavimo taisykles.
Komisaras J. Kingas atkreipė dėmesį, kad net Rusijos karinė doktrina bei jos generolai pateisina netikrų duomenų ir destabilizuojančios propagandos naudojimą. Jis sveikino europarlamentarų siūlymus sustiprinti ES strateginės komunikacijos komandą ir pridūrė, kad pavasarį Europos Komisija planuoja pristatyti kovos su netikromis naujienomis strategiją.
„Net ir tie, kas nėra girdėję žymiosios nacių propagandos ministro J. Gebelso frazės, jog milijoną kartų pakartotas melas tampa tiesa, jos teisingumu gali įsitikinti pažiūrėję dabartinio Kremliaus režimo valdomas televizijas. Padėtis verčia susirūpinti. Net ir nukentėjusi nuo naftos kainų smukimo ir gerokai mažiau – nuo ES sankcijų, Rusija kasmet už dešimtis milijonų eurų išleidžia tūkstančius melagingų ir neapykantą kurstančių žinučių. Beje, Putino režimo įkaite tapusi Rusija nėra vienintelis tokios grėsmės šaltinis. Radikalių religinių judėjimų keliama informacinė grėsmė pastaruoju laikotarpiu sumažėjo, bet tai nereiškia, kad ji išnyko. Džiugina kol kas tik tiek, kad čia, ES institucijose, jau suvoktas priešiškos propagandos keliamas pavojus. Dar prieš porą metų apie tokias informacines grėsmes kalbėjo tik atskiros, pavienės valstybės narės. Esu įsitikinęs, kad stiprindami strateginę komunikaciją einame teisingu keliu. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos atsparumą propagandai pradėti stiprinti turime nuo paties pagrindo – piliečių sąmoningumo didinimo“, – kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė (Žalieji).
Kitas Lietuvos išrinktas europarlamentaras Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) pabrėžė, kad „visame žemyne prasiskverbė masinė Kremliaus propagandos banga – nuo Vladivostoko iki Lisabonos“. Galiausiai, anot P. Auštrevičiaus, ji pasirodė kitoje Atlanto pusėje – ir Vašingtonas pasirodė esąs jai taip pat nepasiruošęs, kaip ir Londono, Paryžiaus, Madrido ar Barselonos politinė konjunktūra. „Aš ypač vertinu šiandieninių diskusijų dėl Rusijos pavadinimą. Taip, kalbame būtent apie Rusijos propagandą, kuria siekiama paveikti ES šalis, vadinasi – mus! ES atsakas į šį hibridinį karą nebus žiniasklaidos policija. Mūsų atsakas turi būti veiksminga ES žiniasklaidos politika, sukurta ginti liberalią Europos demokratiją, mūsų pagrindines vertybes ir gyvenimo būdą. Galiausiai, formuojant ES žiniasklaidos politiką, turime neapsiriboti tik rinkimų laikotarpiais, nes „Putino užsienio tarnyba“, „trolių fabrikai“ ir robotai dirba 24 valandas per parą“, pažymėjo P. Auštrevičius.
L. Andrikienė (Europos liaudies partija) teigė, kad „ES atsakas į Rusijos agresijos grėsmę iki šiol buvo silpnas, nes didelė mūsų politinio elito dalis, ypač Europos vakaruose, vis dar nepripažįsta šios grėsmės, su kuria susiduriame“. Anot jos, agresyvūs Kremliaus veiksmai yra precedento neturintys po Šaltojo karo: tai svetimų teritorijų okupacija ir aneksija panaudojant jėgą, nuolatiniai kitų valstybių sienų ir oro erdvės pažeidimai, precedento neturintis dezinformacijos naudojimas, priešiškas kišimasis į demokratinius rinkimus ir nuolatiniai kibernetiniai išpuoliai. „Faktas, kad kai JAV tyrinėja aiškiai priešišką prasiskverbimą į savo demokratijos tvirtovę, rinkimų procesą, tokie tyrimai Europoje niekur nebuvo pradėti, nors Rusijos įsikišimo atvejai Nyderlanduose, JK, Prancūzijoje, Vokietijoje yra akivaizdūs. Todėl privalome įvardinti Rusiją kaip pagrindinį priešiškos dezinformacijos šaltinį ir nedelsiant imtis praktinių veiksmų: pripažinti grėsmę, ištirti ir viešai demaskuoti priešišką Rusijos veiklą, padidinti STRATCOM pajėgumus iki reikiamo lygio ir skleisti supratimą už specialistų bendruomenės ribų“, – kalbėjo europarlamentarė.
Atsižvelgdama į paaiškėjusius naujus faktus, Lietuva turėtų atnaujinti tyrimą dėl galimai joje egzistavusių CŽV kalėjimų. Tai sakoma ataskaitos projekte, kurį antradienį patvirtino Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas.
Europarlamentarai pažymi, jog kai kurios ES šalys iki šiol tinkamai neįvykdė savo pareigos ištirti šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su CŽV vykdyta asmenų perdavimo ir slapto kalinimo programa. Be Lietuvos, ataskaitoje minima Rumunija, Lenkija ir kitos šalys.
