Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gegužės 25 d. (AFP-ELTA). Vadinamojo „Katargeito“ kyšininkavimo skandalo veidu laikomai buvusiai Europos Parlamento (EP) vicepirmininkei Evai Kaili leista nebenešioti apykojės, taip pat atšauktas jai iki šiol taikytas namų areštas, ketvirtadienį pranešė prokurorai.
Šiuo metu teismo laukianti E. Kaili buvo sulaikyta gruodį Briuselyje, policijai vykdant tyrimą dėl galimos korupcijos EP. 44-erių graikei skirtas kardomasis kalinimas balandį buvo pakeistas namų areštu.
Tyrėjai kaltina E. Kaili priėmus dovanas ir kyšius iš Kataro. Ji tai neigia.
Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Europarlamentarė Aušra Maldeikienė įstojo į Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partiją. Tai, kad žinoma politikė penktadienį prisijungė prie valdančiosios konservatorių partijos, Eltai patvirtino TS-LKD vykdantysis sekretorius Martynas Prievelis.
„Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – Eltai sakė M. Prievelis.
A. Maldeikienė yra buvusi Seimo narė ir dabartinė Lietuvos atstovė Europos Parlamente. A. Maldeikienė buvo išrinkta į Seimą 2016–2020 m. kadencijai, o 2019 m. su visuomeniniu rinkimų komitetu laimėjo mandatą į Europarlamentą ir tapo 1 iš 11 Lietuvoje išrinktų Europos parlamento narių. Europarlamente ji prisijungė prie Europos Liaudies Partijos (Krikščionių demokratų) (EPP) grupės.
Kaip praneša Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“, dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams liko už grotų. Tokį griežtą sprendimą kovo 3-iąją priėmė Briuselio teismas. Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
Eva Kaili byla
Lietuviškoji informacijos agentūra ELTA primena, kad 2022-ųjų gruodį Europos Parlamentą supurtė rimtas korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios Europos Parlamentas iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes bei atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
Kasparas Karampetianas ir Eva Kaili. Caliber.az foto montažas
Kad EP mėgina apsivalyti nuo korupcijos apraiškų, – puiki žinia.
Tiesa, Vakarų spaudoje – ir vėl nė žodžio apie armėniškąjį pėdsaką. Kodėl nuošalėje lieka armėniškoji linija? Juk ši moteris, dirbdama EP, pasižymėjo ir tuo, jog labai „myli Armėniją ir nekenčia Azerbaidžano“.
Slaptai.lt primena, kad ji – viena iš tų 33-jų EP narių, kurie priklauso Draugystės su Armėnija grupei. Toji grupė pastaruosius kelerius metus vieną po kito kepė proarmėniškas ir antiazerbaidžanietiškas rezoliucijas, pareiškimus. Pavyzdžiui, 2020-ųjų rudenį, kai Azerbaidžanas nusprendė jėga susigrąžinti jam priklausantį Karabachą, E.Kaili savo socialinių tinklų paskyras pavertė pačia tikriausia „fronto linija“, kur buvo žeriami nepagrįstai, nesąžiningai Azerbaidžaną kaltinantys pareiškimai, siunčiami įvykius iškreipiantys laiškai Europos Sąjungos vadovybei (Tarptautinė bendruomenė Karabachą laiko neatsiejama Azerbaidžano dalimi, tad, vadovaujantis ir sveika logika, ir tarptautine teise, azerbaidžaniečiai turi teisę susigrąžinti savo teritorijas; lygiai taip pat, kaip ir Ukraina, laisvindama savas žemes karinėmis, diversinėmis, politinėmis priemonėmis).
Įsidėmėtina ir tai, kad EP Draugystės su Armėnija grupė, kuriai priklausė E.Kaili, bičiuliavosi (bent iki paskutiniųjų įvykių) su Europos armėnų ir organizacijomis. Vienai iš armėniškųjų organizacijų vadovauja labai turtingas Kasparas Karampetianas.
Eva Kaili. Įrašas socialiniuose tinkluose. Reiškiama parama agresorei Armėnijai
Slaptai.lt portalas jau ne sykį teiravosi, kodėl Lietuvos skaitytojui, o tuo pačiu – ir Briuseliui, neįdomu, kas tas paslaptingasis Kasparas Karampetianas? Apie šį paslaptingąjį vyrą nerasite daug faktų. Žinoma tik tiek, kad vaikystė prabėgo Beirute, kur siautėjo teroristinių armėnų organizacijos ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun. Šiandien jis turi Graikijos pilietybę. Dažnai vieši Briuselyje. Belgijoje įsteigęs prabangių juvelyrinių parduotuvių, kurios prekiauja ne tik aukso, sidabro dirbiniais, bet ir deimantais.
Jau esu rašęs, kad, remiantis pranešimais Azerbaidžano spaudoje, 2017-ųjų kovo mėnesį viename iš Strasbūro restoranų jis buvo pakvietęs papietauti keliolika EP narių. Keletas iš pietavusiųjų netrukus išsiruošė į Karabachą (aplenkdami Azerbaidžaną), kad „patys neva savo akimis pamatytų, kaip kenčia armėnai, baimindamiesi žiauraus Azerbaidžano atakų“.
Beje, pono K.Karampetiano šiandien ieško Azerbaidžano teisėsauga. Paieška paskelbta 2018-aisiais. K. Karampetianas kaltinamas, kad 2014- 2018 metais neteisėtai siuntė Europos politikus į Karabachą (vadovaujantis tarptautine teise, visi, kurie nori įžengti į Karabachą, privalo gauti Azerbaidžano leidimą – azerbaidžanietiškąją vizą). Šį įstatymą K.Karampetianas akivaizdžiai ignoravo (į Karabachą siųsdavo Europos politikus iš Armėnijos pusės).
Tad dar sykį kartoju: jei norime E.Kaili istoriją išnarplioti nuodugniai, iki paskutiniojo siūlelio, turėtume atidžiai peržiūrėti ir jos entuziazmą ginant tarptautinėje arenoje nesąžiningai besielgiančią Armėniją.
Baronienės Kerolain Koks istorija
Beje, kol Belgijos teisėsauga nagrinėja, ką per pastaruosius kelerius metus yra įtartino nuveikusi politikė E. Kaili, užsienio spaudoje išniro dar viena pavardė. Omenyje turiu Didžiosios Britanijos politikę grafienę Kerolain Koks, garsėjančią savo proarmėniškomis pažiūromis. Ja irgi susidomėjo spauda. Sky News praneša, kad viešumoje imta svarstyti, o kas gi grafienę finansiškai remia? Kas tie antiislamiškai, antimusulmoniškai nusiteikę filantropai? Taigi baronienė, regis, bus priversta deklaruoti savuosius finansinius – politinius interesus. Tikėkime, jog britų teisėsauga atidžiai patikrins visus faktus. Juk armėniškoji spauda džiūgauja, esą baronienė viešėjo Armėnijoje … 85 kartus. Sutikite – daugoka!
Kerolain Koks. Baronienė. Sky News ir APA.az
O kol kas Armėnijos leidinyje armenpress.am didžiuojamasi lordų rūmų nare baroniene Kerolain Koks, raginančia oficialųjį Londoną pripažinti buvus vadinamąjį „armėnų genocidą“. Remiantis armėniškąja spauda, K. Koks net yra pareiškusi, jog Vakarai privalo žiauriai nubausti Turkiją ir Azerbaidaną. Armėniją jį laiko drąsia kovotoja už taiką.
Taigi baronienė K. Koks nė žodžiu niekur niekada nėra užsiminusi, kokia tauta pastaruosius keletą šimtų metų buvo aklai ištikima Maskvos sąjungininkė, kas 1915-aisiais ištiesė pagalbos ranką Rusijos imperijai, dėl kokių priežasčių 1915-aisias žuvo keli milijonai turkų, kaip žiauriai iš šiandieninės Armėnijos teritorijos buvo išvyti šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių, kas ir kaip 1988- 1994 aisiais okupavo pagal tarptautinę teisę bei moralę Azerbaidžanui priklausantį Karabachą, kas 1992-ųjų vasario mėnesį išžudė visus Hodžaly miesto gyventojus azerbaidžaniečius, kodėl Armėnijos mieste Giumri iki šiol dislokuota Rusijos karinė bazė?
Taigi vakar – Eva Kaili, šiandien – Kerolain Koks, o kas – rytoj?
Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, kovo 3 d. (ELTA). Dėl sunkių kaltinimų korupcija praėjusių metų gruodžio 9 dieną sulaikyta buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili dar dviem mėnesiams lieka už grotų. Atitinkamą sprendimą penktadienį priėmė Briuselio teismas, pranešė Belgijos laikraštis „Le Soir“ ir Italijos „La Repubblica“.
Vienam mėnesiui pratęstas ir belgų europarlamentaro Marco Tarabellos suėmimas.
Gruodį Europos Parlamentą supurtė korupcijos skandalas. Belgijos policija paskelbė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su Kataru ir Maroku. Be E. Kaili buvo sulaikyti dar keli asmenys. Po šios žinios EP iš E. Kaili atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes ir atleido iš Parlamento vicepirmininkės pareigų.
Politinė korupcija
Briuselis, vasario 10 d. (AFP-ELTA). Penktadienį po kratos policija apklausai sulaikė Belgijos Europos Parlamento narį. Tiriant Europos Sąjungą sukrėtusį kyšininkavimo skandalą krata buvo atlikta jam priklausančiame banko seife.
59 metų įstatymų leidėjas Marcas Tarabella buvo „sulaikytas apklausai“, o bylą kuruojantis teisėjas artimiausiomis valandomis nuspręs, ar socialistas europarlamentaras turėtų pasirodyti teisme, pranešė prokurorai.
Belgijos federaliniai prokurorai sakė, kad penktadienio rytą buvo surengti „keli reidai“, nukreipti į įstatymų leidėjo M. Tarabellos seifą Lježo mieste ir biurus Anthisneso miesto, kurio meras jis yra, rotušėje.
Paėjusią savaitę parlamentas balsavo už tai, kad būtų atimta M. Tarabellos neliečiamybė nuo baudžiamojo persekiojimo. Belgijos tyrėjams pareikalavus, atimtas ir jo kolegos italo europarlamentaro Andrea Cozzolino imunitetas. Abu tvirtino esą nekalti, o M. Tarabella sakė nekantriai laukiantis progos apginti savo gerą vardą.
Belgijos valdžia jau turi sulaikytus tris įtariamuosius po gruodį surengtų reidų keliais įstatymų leidėjų, buvusių įstatymų leidėjų ir parlamento padėjėjų adresais, per kratas konfiskuota 1,5 mln. eurų grynaisiais. Eva Kaili. Еву Кайли. EPA – ELTA foto
Tarp sulaikytųjų ir apkaltintų korupcija, pinigų plovimu ir nusikalstamu organizavimu yra Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili, buvusi viena iš 14 parlamento vicepirmininkų. Kiti du sulaikyti asmenys yra jos vaikinas Francesco Giorgi, parlamente dirbęs padėjėju, ir buvęs europarlamentaras Pieras Antonio Panzeri, įkūręs su parlamentu dirbusią nevyriausybinę organizaciją.
Praėjusį mėnesį P. A. Panzeri sudarė susitarimą su prokurorais mainais į švelnesnę bausmę, pažadėjęs atskleisti kyšius davusias šalis ir žmones, kuriems jis mokėjo. Belgijos žiniasklaida pranešė, kad P. A. Panzeri tyrėjams sakė davęs M. Tarabellai „120 tūkst.–140 tūkst. eurų“ už pagalbą tvarkant su Persijos įlankos valstybe Kataru susijusius reikalus.
Kataro ir Maroko valdžia neigia bet kokias sąsajas su šia byla. Vadinamasis Katargeito skandalas sukėlė šoką Europos Sąjungos institucijose ir paskatino parlamentą skubiai imtis reformų siekiant apriboti įtaką iš išorės.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Belgijos teismas ketvirtadienį atsisakė paleisti iš kardomojo kalinimo Graikijos europarlamentarę Evą Kaili, kuri figūruoja plačiai nuskambėjusioje Europos Parlamento korupcijos byloje, nors jos advokatai protestavo prieš tokį požiūrį į ją.
E. Kaili ir kiti trys sulaikytieji, įskaitant vieną, kuris tapo valstybiniu liudytoju ir pripažino, kad skirstė kyšius, gautus iš Kataro ir Maroko, Briuselio sprendimų priėmėjams, kaltinami korupcija.
44 metų buvusi žinių vedėja jau mėnesį laikoma Belgijos areštinėje, nors ir pasisiūlė nešioti elektroninę sekimo apyrankę, jei bus laikinai paleista į laisvę iki teismo.
Tačiau ketvirtadienį per uždarą posėdį Briuselio teisėjai paliko ją sulaikytą, nes prokurorai perspėjo, kad ji gali bandyti pabėgti, sunaikinti įrodymus arba susimokyti su kitais įtariamaisiais.
Advokatai per 24 valandas gali apskųsti teismo sprendimą. E. Kaili advokatas Andre Risopoulos sakė AFP, kad pirmiausia aptars šį klausimą su savo kliente.
E. Kaili, kuri suėmimo metu buvo EP vicepirmininkė, kaltinama gavusi dideles grynųjų pinigų sumas iš užsienio valstybių, norėjusių daryti įtaką EP pozicijoms ir gauti sau palankių sprendimų.
Ji ne kartą tvirtino esanti nekalta, o jos advokatai priekaištavo Belgijos teismui, kad šis vertė ją „sumokėti aukščiausią kainą“ ir toliau laikė ją „sunkiomis sąlygomis“.
Jos advokatas graikas Michalis Dimitrakopoulos per teismo posėdį net ryžosi pasmerkti E. Kaili „kankinimą“, kai ji buvo laikoma „16 valandų policijos areštinės vienutėje“.
Pasak A. Risopouloso, E. Kaili per šešias savaites tik du kartus matė savo beveik dvejų metų vaiką, kurio tėvas – jos partneris, taip pat kaltinamasis Francesco Giorgi.
Slaptai.lt nuotraukoje – Dr. Laima Andrikienė
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovė Laima Andrikienė pranešė rudenį dalyvausianti Seimo rinkimuose ir savo kandidatūrą kelsianti Telšių vienmandatėje apygardoje.
Apie tai ji kalbėjo antradienį Telšiuose atidarytoje parodoje „Signatarė Laima Andrikienė: Kelias“, skirtoje Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui.
Politikė žadėjo daugiausia dėmesio skirti lietuviškos tapatybės puoselėjimui, skirtumų tarp šalies regionų mažinimui ir socialinei įtraukčiai. Dėmesio centre išliks ir tradiciškai politikei svarbios temos: Lietuvos interesų gynimas pasaulyje, demokratija, saugumas ir žmogaus teisės.
„Nors paroda atspindi mano, kaip politikės, trijų dešimtmečių kelią nuo Sąjūdžio laikų, istorinio balsavimo už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą iki darbo Seime, Vyriausybėje ir Europos Parlamente, tačiau iš tiesų tai yra paprastos mergaitės iš Druskininkų, tremtinių vaiko kelias. Viską, kuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi, man davė laisva Lietuva. Grįžtu tam, kad tęsčiau darbą Lietuvoje, atiduodama tai, ką Lietuva į mane investavo, ką turiu geriausio: žinias, patyrimą, galimybę plačiai veikti Lietuvos naudai Europoje ir už jos ribų“, – sakė L. Andrikienė. Pasak politikės, ji niekada nesijautė nutolusi nuo Lietuvos, o dirbdama Europos Parlamente visus sprendimus vertindavo per vienintelę perspektyvą – kokią naudą tai turės Lietuvai.
Laima Liucija Andrikienė yra Kovo 11-osios Akto signatarė, ekonomistė-matematikė, Vilniaus universiteto absolventė, socialinių mokslų daktarė, docentė. Nuo 1990 iki 2000 metų – Aukščiausiosios Tarybos deputatė, vėliau – Seimo narė. Nuo 1996 iki 1998 metų – ne tik Seimo narė, bet ir Europos reikalų ministrė. Kelerius metus dirbo mokslinį ir pedagoginį darbą Lietuvos teisės universitete.
Tris kadencijas – 2004–2009, 2009–2014, 2016–2019 – dirbo Europos Parlamente, buvo Europos liaudies partijos frakcijos narė.
