Europa. Slaptai.lt nuotr.
Pavasarine tradicija tapęs ir daugiau kaip 20 000 dalyvių pritraukiantis „Europos egzaminas“ šiemet jau vienuoliktą kartą kviečia išbandyti jėgas atsakinėjant į trumpus ir įdomius klausimus apie Europos Sąjungą, jos istoriją, geografiją, kalbas ir kitas įdomybes. Šiais metais išskirtinis dėmesys skiriamas Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės Europos temoms, pažymi Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Dėl Lietuvoje paskelbto karantino „Europos egzaminas“ pirmąkart istorijoje vyks tik internetu. Jame gali dalyvauti visi norintys – mokiniai, studentai, įvairių organizacijų ar įmonių darbuotojai ir individualūs dalyviai. Egzaminą gegužės 8-ąją bus galima laikyti svetainėje egzaminas.eu, kur dalyviams per ne daugiau nei 10 minučių reikės atsakyti į dešimt klausimų, pasirenkant vieną iš siūlomų atsakymų variantų.
Interaktyviame žemėlapyje galima pamatyti visas Lietuvos mokyklas ir organizacijas, dalyvaujančias šių metų „Europos egzamine“. Individualiems dalyviams išankstinė registracija nereikalinga. Su Europos diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gegužės 19 d. vyks antrasis „Europos egzamino“ etapas, į kurį pateks po geriausią dalyvį iš kiekvienos mokyklos, organizacijos ir geriausiai egzaminą išsprendę individualūs dalyviai. Į trečiąjį, finalo, etapą patekę dalyviai varžysis dėl laimėtojo titulo ir įvairių prizų.
„Europos egzaminą“ organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, o šiemet globoja Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda.
Audronius Ažubalis, Seimo narys. Slaptai.lt nuotr.
Siūloma į atmintinų dienų sąrašą įrašyti rugsėjo 17-ąją – „SSRS agresijos prieš Europą diena“. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Tokį Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektą įregistravę Seimo nariai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis mano, kad tai paskatins visuomenę atkreipti dėmesį į prieštaringą istorinį pasakojimą apie pozityvų SSRS vaidmenį bei pergalę Antrajame pasauliniame kare, taip pat paskatins pažvelgti į SSRS vaidmens Antrajame pasauliniame kare visumą, ugdys Lietuvos piliečių istorinę savimonę.
„Lietuva privalo būti suinteresuota, kad vertinant Antrojo pasaulinio karo istoriją būtų žvelgiama į jos visumą bei konkrečiai įvardinamos visos už karo meto ir pokario nusikaltimus atsakingos šalys“,– sako projekto autoriai.
Jų teigimu, įstatymo projektu siūlomas SSRS agresijos prieš Europą dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą, nedubliuoja Lietuvoje rugpjūčio 23 d. minimos Juodojo kaspino dienos ar rugsėjo 1 d. minimo tarptautinio Antrojo pasaulinio karo pradžios minėjimo.
Kremliaus bokštai
„Šia diena siekiama atkreipti dėmesį į istoriniais faktais paremtą komunistinės Rusijos vaidmenį ir atsakomybę pradedant Antrąjį pasaulinį karą bei to pasekmes Europos tautoms. Rugsėjo 17 d. pasirinkta dėl to, jog šią dieną, 1939 metais, SSRS įžengė į fašistų užpultą Lenkiją, taip kare atsistodama į A. Hitlerio pusę bei patvirtindama iki tol slėptą suokalbį su fašistine Vokietija“,– sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pažymima, kad įstatymo projekto iniciatyvą paskatino ir Rusijos Federacijos vykdomos informacinės atakos prieš Lietuvą ir kitas Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Sovietinių karių skulptūra, kadaise stovėjusi ant Žaliojo tilto. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kitaip negu karą pralaimėjusi Vokietija, SSRS valstybingumo perėmėja besiskelbianti Rusija iki šiol nepripažįsta kaltės dėl vaidmens pradedant Antrąjį pasaulinį karą ir jame padarytų nusikaltimų. Kaltė dėl bendradarbiavimo vokiečių vykdytame Holokauste, etninių valymų, gyventojų trėmimo, politinių oponentų žudymo ir kt., suverčiama tuometinėms sovietų bei vokiečių pavergtoms tautoms, įskaitant lietuvius, latvius, estus, lenkus bei ukrainiečius. Toks atsakomybės už istorinius įvykius perkėlimas iškraipo istorinę tiesą, yra klaidinantis ir kenkia minėtų valstybių įvaizdžiui pasaulyje“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatyta diena, skirta SSRS agresijai prieš Europą atminti.
Artėjant Europos dienai, kuri bus švenčiama gegužės 9 d., prie Valstybės atkūrimo šimtmečio iniciatyvos „Ačiū“ jungiasi žinomi šalies veidai, kurie dėkoja Lietuvos žmonėms už tvirtą ir ryžtingai priimtą sprendimą tapti Europos Sąjungos nariais.
Nuotaikingame vaizdo klipe „Ačiū“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis dėkoja Lietuvos žmonėms už ryžtingai ištartą „Taip“ 2003-ųjų metų referendume dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. „Ačiū tiems, kurie svajonę pavertė faktu“ – sako žurnalistas.
Garsi Lietuvos atlikėja Monika Linkytė, kuri prieš porą metų kartu su Vaidu Baumila atstovavo Lietuvai „Eurovizijos“ dainų konkurse, išreiškia dėkingumą už galimybes, atsivėrusias Lietuvai prisijungus prie ES. Kaip teigia talentingoji atlikėja, atsivėrusios ES sienos jai suteikė galimybę studijuoti prestižiniame BIMM institute (Britų ir airių modernios muzikos institutas) ir kaskart grįžus po studijų į Lietuvą – dalintis ten įgyta patirtimi su savo gerbėjais.
Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius dėkodamas žmonėms už jų paramą ir ryžtą pastebėjo, kad dar „Baltijos kelio“ metu lietuviai aiškiai pasakė, kad jie nori gyventi europietiškoje šeimoje.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius „Ačiū“ taria Lietuvos žmonėms, kurie priėmė svarbų mūsų šaliai sprendimą ir derybininkams – Petrui Auštrevičiui ir Vygaudui Ušackui, kuriems teko atsakingas ir sudėtingas darbas siekiant narystės ES.
Šimtmečiui skirta kampanija „Ačiū“ prasidėjo kovo 29 d. minint Lietuvos narystės įstojimo į NATO metines. „Ačiū“ kampanijos metu kviečiama padėkoti visiems prisidėjusiems prie Lietuvos kelio į sėkmę.
Visi norintys prisijungti prie Šimtmečio akcijos „Ačiū“ ir padėkoti už Lietuvos narystę ES, akcijos atvirutes gali rasti Europos namuose Vilniuje ir „Europe Direct“ centruose Lietuvos regionuose. Daugiau „Ačiū“ akcijos herojų galite išvysti vaizdo klipe.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas kviečia į Šaltojo karo laikotarpio politinių karikatūrų ir propagandos parodą.
Oficialus parodos pavadinimas – „Kūjis, pjautuvas ir pieštukas“.
Paroda atidaroma 2014-ųjų metų rugpjūčio 21 dieną (ketvirtadienį) 16 valandą. Ji rengiama Memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius).
