Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Europos Vadovų Taryba turi pasmerkti teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje, kitaip teroristai rusai gali pasidaryti dar įžūlesni Zaporižios atominės elektrinės atžvilgiu.
Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į EVT posėdžio dalyvius, praneša portalas „rbc.ua“.
„Labai svarbu, kad Europos Parlamentas visada principingai vertina tai, kas vyksta, ir nedelsdamas pasmerkė Rusijos teroro aktą Kachovkos hidroelektrinėje“, – pabrėžė V. Zelenskis. Anot prezidento, svarbu, kad ir EVT pasmerktų šį siaubingą Rusijos terorą ir ekocidą, o už tai atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
„Jei nebus galingos Europos lyderių ir šalių reakcijos į Rusijos nusikaltimą Kachovkos hidroelektrinėje, tai gali padidinti teroristų rusų įžūlumą Zaporižios AE atžvilgiu“, – pareiškė prezidentas. Kachovkos hidroelektrinė visiškai sunaikinta. EPA-ELTA nuotr.
Pasak V. Zelenskio, Rusija naudoja Ukrainos AE branduoliniam šantažui ir tuo pat metu su ES šalimis svarsto naujų atominių jėgainių statybos klausimus.
„Kaip galima teroristui patikėti atominių reaktorių statybą? Atleiskite, bet tai retorinis klausimas”, – baigdamas pridūrė prezidentas.
Birželio 6-osios naktį Rusijos kariuomenė susprogdino Kachovkos hidroelektrinės užtvanką ir užtvindė dalį Chersono ir Mykolajivo sričių, sukeldama didžiulę ekologinę katastrofą.
Prieš kelias dienas Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas generolas majoras Kyrylas Budanovas pareiškė, kad Rusijos kareiviai Zaporižios atominėje elektrinėje prie keturių iš šešių jėgainės reaktorių pastatė karinę techniką su sprogmenimis.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad Briuselyje vykstančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) nebuvo iškeltas klausimas dėl sankcijų išimčių baltarusiškoms trąšoms. Nors siūlymus švelninti Aliaksandro Lukašenkos režimui taikomus ribojimus palaiko dalis Europos Sąjungos (ES) šalių bei, kaip skelbė leidinys „Politico“, ir pats Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas, G. Nausėda pažymėjo, jog prie bendro stalo susėdus Lietuvos bendraminčių šalių atstovams, diskusija dėl Baltarusijos trąšų nebuvo pradėta.
„Ponas Guterresas, Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius, nekėlė klausimo dėl baltarusiškų trąšų. Galbūt mes šiek tiek ir patys dramatizavome, tartum numanydami, kad tokia tema diskusijoje gali būti pakelta“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.
„Manau, kad žinodami tai, kad prie stalo sėdi Lietuvos prezidentas – o ir kitų panašiai mąstančių valstybių vadovai – vis dėlto, turbūt jie nenorėjo kelti šitos idėjos, nes ji tikrai nebūtų sulaukusi pritarimo“, – pažymėjo jis.
Šalies vadovas patikino išdėstęs aiškią poziciją šiuo klausimu ir paragino Europos šalis nesiimti veiksmų, prieštaraujančių demokratinėms ir europinėms vertybėms.
„Vėliau, kuomet mes likome vieni, aš labai aiškiai pasisakiau – nors šis klausimas nebuvo įtrauktas į dienotvarkę – preventyviai pasisakiau, kad geriau šito nedarykime, nes tai yra prieštaraujantis visiems mūsų principams sprendimas“, – kalbėjo G. Nausėda, nurodydamas, kad tokios išimtys silpnintų sankcijų politiką, skatintų dar intensyviau apeiti pastaruosius ribojimus bei leistų priešiškiems režimams pildyti savo biudžetus.
„Šiandien dieną mes galime konstatuoti, kad Lietuvos pozicija visais lygiais – pradedant nuo prezidento ir baigiant Seimo komitetais – yra absoliučiai vienoda. Ji yra labai tvirta ir mes pasinaudosime visomis galimybėmis, tame tarpe, ir veto teise, kad šitokie sprendimai nepraeitų ir jie nebūtų įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Dėl sankcijų Baltarusijai Lietuva pasirengusi pasinaudoti vienbalsiškumo principu
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetai trečiadienį priėmė bendrą pareiškimą, kuriame išreiškė poziciją dėl sankcijų Baltarusijai. Pabrėžiama, kad dėl Baltarusijos režimo toliau tęsiamos ir stiprinamos paramos Rusijos karui prieš Ukrainą, jokių kompromisų įvedant griežtas sankcijas negali būti.
Seimo komitetai siūlo prezidentui ir Vyriausybei „telkti prieš ES sankcijų nusikalstamiems Rusijos ir Baltarusijos režimams išimtis nukreiptą ES valstybių narių koaliciją siekiant, kad nebūtų pritarta jokioms nukrypti leidžiančioms nuostatoms“.
Parlamento komitetai taip pat skatina inicijuoti derybas dėl visų ES sankcijų Rusijai ir Baltarusijai išimčių ar išlygų atšaukimo. Parlamentarai akcentuoja, kad keliant šią iniciatyvą yra atsižvelgiama į tai, kad Tarptautinis Baudžiamasis Teismas 2023 m. kovo 17 d. išdavė tarptautinį Vladimiro Putino arešto orderį.
Michailas Saakašvilis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Lenkija siūlosi priimti gydytis buvusį Sakartvelo prezidentą Michailą Saakašvilį. Tai per spaudos konferenciją po Europos Vadovų Tarybos posėdžio Briuselyje pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša „Ukrinform“.
„Lenkija imasi iniciatyvos, aš šia tema kalbėjau su daugeliu premjerų, siūlome Sakartvelo vyriausybei išleisti buvusį šalies prezidentą M. Saakašvilį gydytis Lenkijoje“, – sakė M. Morawieckis.
Jis išreiškė nuogąstavimus, kad Sakartvele politikui gali nutikti tai, „kas blogiausia“.
Lenkijos premjeras pabrėžė, jog jei Sakartvelas nori tikėtis teigiamo atsakymo į savo europinius siekius, tai jis turi rimtai žiūrėti ir į atitinkamą kreipimąsi, kurį jau rengia EVT užsienio politikos tarnybos.
Laisvę – Michailui Saakašviliui. EPA – ELTA nuotr.
Vasario 1 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją parodė M. Saakašvilio nuotraukų ir apkaltino Sakartvelo valdžią viešu jo kankinimu ir žudymu.
2004-2013 m. m. M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 m. m. jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.
Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Rusijos propagandistai. Montažas
Briuselis, vasario 9 d. (ELTA). Kitame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, bus taikomasi į šios šalies propagandistus. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja „The Guardian“.
Kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su Briuselyje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, U. von der Leyen nurodė, kad propagandistai susilauks baudžiamųjų priemonių, „nes jų skleidžiamas melas nuodija viešąją erdvę Rusijoje ir užsienyje“.
Komisijos pirmininkė pridūrė, į naująjį paketą taip pat bus įtraukti papildomi eksporto draudimai, kurių vertė sieks 10 mlrd. eurų.
U. von der Leyen patikino, kad šios sankcijos „dar labiau nustekens Rusijos karo mašiną ir sukrės šios šalies ekonomikos pamatus“.
EK vadovė kalbėjo po V. Zelenskio kreipimosi į Europos Parlamentą (EP) ir specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė Ingrida Šimonytė važiuotų į artimiausią Europos Vadovų Tarybą (EVT).
Tokią poziciją G. Landsbergis išsakė komentuodamas šalies vadovo Gitano Nausėdos antradienį išsakytą poziciją, kad jis vertins tai, kaip energetikos ministrui Dainiui Kreiviui toliau seksis derėtis ES ir Švedijoje dėl Lietuvai svarbių sprendimų elektros energijos sektoriuje.
„Pirmiausia reikia pabrėžti, kad yra didžiulė tikimybė ir šiandien taip, kaip klostosi situacija, atrodo, kad sprendimai bus priimti Europos Vadovų Taryboje. Esame ne kartą siūlę keistis, kas važiuoja į Vadovų Tarybą, priklausomai nuo to, kokios temos svarstomos. Ši tema, akivaizdu, kad patenka į Vyriausybės kompetencijos sritį, ir aš manau, kad būtų teisinga, jeigu į Vadovų Tarybą vyktų būtent ministrė pirmininkė. Ji galėtų derėtis, susitarti dėl Lietuvai teisingiausių sprendimų, na, ir vėliau vėl grąžinti prezidentui teisę važiuoti į kitas Vadovų Tarybas, kuriose būtų svarstomi su užsienio politika ir gynyba susiję klausimai“, – LRT televizijai trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Galbūt tai padėtų irgi šiek tiek subalansuoti atsakomybių klausimą, kas, kada, už ką yra atsakingas, kai kalbam apie vidaus politiką“, – pridūrė jis.
Antradienį LRT televizijai duotame interviu prezidentas leido suprasti, kad nuo D. Kreivio derybų dėl elektros kainų ES ir Švedijoje priklausys, ar jis toliau pasitikės interpeliacijos išvengusiu ministru.
„Jeigu po gruodžio 1 dienos išaiškės, kad ministras Kreivys patenkinamai įvykdė šitas užduotis, aš manau, kad mes galėsime jam suteikti tam tikrą pasitikėjimo kreditą ir atvirkščiai, jeigu šių sprendimų jam nepavyksta įgyvendinti ir Lietuva atsidurs nepalankioje situacijoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, iš to darysime atitinkamas išvadas“, – interviu LRT antradienį sakė G. Nausėda. G. Nausėda ir I. Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad klausimas dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo EVT ne kartą sukėlė įtampą tarp dabartinių valdančiųjų ir prezidento.
Į valdžią atėję konservatoriai iškėlė klausimą dėl tolesnio Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje. Pareiškę, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, konservatorių frakcijai priklausantys politikai ėmė ieškoti būdų, kaip būtų galima keisti dar D. Grybauskaitės prezidentavimo metu nusistovėjusią praktiką. Tačiau valdantieji be viešų pasisakymų konkrečių žingsnių, galinčių keisti nusistovėjusią tvarką, taip ir nesiėmė.
Viešų diskusijų metu Prezidentūra ir konservatorių atstovai ne kartą apsikeitė abipusiais kaltinimais. Iš konservatorių aktyvistų sklindant kaltinimams apie esą G. Nausėdos „uzurpuotą EVT“, vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė „antivalstybišku“, „nepilietišku“, „nepagarbiu“ ir kenkiančiu šalies įvaizdžiui vadino konservatorių pasirinktą būdą kelti klausimą. Tuo tarpu prezidentas konservatorių keliamas iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles‘iui Micheliui esantis susirūpinęs dėl Kijevo „provokacijų“, kuriomis siekiama pakurstyti įtampą Rytų Ukrainoje, pranešė Kremlius.
„Rusijos prezidentas išreiškė susirūpinimą dėl besitęsiančių Ukrainos pusės provokacijų, kuriomis siekiama paaštrinti situaciją prie kontaktinės linijos“, – sakoma Kremliaus pranešime po V. Putino ir Ch. Michelio pokalbio telefonu.
V. Putinas taip pat atkreipė dėmesį į „būtinybę nutraukti Kijevo vykdomą rusakalbių gyventojų diskriminavimo politiką, kuri pažeidžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus.“
Pokalbis telefonu įvyko Vakarų valstybėms susirūpinus dėl pranešimų apie Rusijos karinį aktyvumą netoli Ukrainos, o Jungtinėms Valstijoms pareiškus, kad pasienyje iš naujo telkiama kariuomenė.
Maskva atmeta Vakarų teiginius, kad Rusija galimai rengiasi įsiveržti į Ukrainą, ir kaltina NATO provokacijomis.
Europos Sąjunga (ES) apkaltino Kremliaus remiamą Aliaksandro Lukašenkos režimą Baltarusijoje tikslingai priviliojus tūkstančius migrantų – tai kerštas už sankcijas. Kai kurios ES narės, įskaitant Lenkiją, teigia, kad krizę organizuoja Maskva. EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Trečiadienį V. Putinas paragino ES pradėti „sisteminį bendradarbiavimą“ su Baltarusija siekiant išspręsti krizę ir pareiškė Ch. Micheliui, kad planai taikyti naujas sankcijas Minskui duoda priešingų rezultatų, sakoma Kremliaus pranešime.
V. Putinas pareiškė viltį, kad Ch. Michelis „dirbs su Lenkija, kad užkirstų kelią smurto naudojimui prieš migrantus“, ir perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie paaštrintų situaciją, pridūrė Kremlius.
Rusijos prezidentas taip pat paminėjo, kad Lenkijos pajėgos prieš pabėgėlius panaudojo „vandens patranką, ašarines dujas, kurtinančias granatas ir kitą specialią įrangą“, nurodė Kremlius.
Donaldas Tuskas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 21 d. (dpa-ELTA). Lenkijos opozicijos lyderis ir buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas neteks savo vairuotojo pažymėjimo ir privalės sumokėti 120 JAV dolerių dydžio baudą už greičio viršijimą.
Kaip šeštadienį tviteryje paskelbė pats politikas, su bauda jis sutinka „be jokių diskusijų“.
Remdamasi policijos pranešimais, Lenkijos naujienų agentūra PAP paskelbė, kad šeštadienio rytą policijos pareigūnai 64 metų amžiaus D. Tuską sustabdė netoli Mlavos miesto, esančio į šiaurę nuo sostinės Varšuvos. Jis miesto teritorijoje skuodė net 107 km/h greičiu, nors leistinas greitis ten yra 50 km/h.
D. Tuskas vadovauja didžiausiai Lenkijos opozicinei partijai – liberalių ir konservatyvių pažiūrų Piliečių platformai.
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, lapkričio 16 d. (AFP-ELTA). Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis antradienį paragino Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius paskelbti „visapusiškas paliaubas“, tarp senų priešių pratrūkus naujiems pasienio susirėmimams.
Ch. Michelis teigė pasikalbėjęs su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu ir Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu. EVT pirmininkas nekaltino nė vienos pusės dėl „sudėtingos situacijos regione“, tačiau pareikalavo „skubios deeskalacijos ir visapusiškų paliaubų“.
„ES yra įsipareigojusi bendradarbiauti su partnerėmis, siekiant įveikti įtampą ir užtikrinti klestėjimą ir stabilumą Pietų Kaukaze“, – tviteryje parašė Ch. Michelis.
Kiek anksčiau Armėnija pranešė, kad prie Azerbaidžano sienos žuvo keli jos kariai ir šalis prarado dviejų karinių pozicijų kontrolę.
Azerbaidžanas apkaltino Armėniją išprovokavus susirėmimus ir savo ruožtu pranešė apie du sužeistus azerbaidžaniečių karius.
Apie pastaruosius incidentus pranešama praėjus metams po to, kai abi šalys buvo įsivėlusios į šešių savaičių trukmės karinį konfliktą, kuris nusinešė daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir pasibaigė Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gintaras Visockas
Nesu didelis Lenkijos gerbėjas. Kas skaito mano straipsnius, puikiai žino, kodėl Varšuvos nelaikau itin patikimu Lietuvos partneriu: lenkai vis dar mūsų neatsiprašę už Vilniaus krašto okupaciją. Mano supratimu, tai – velniškai svarbi detalė, nepaisant šaukiančiųjų, jog šiandien būtina žvelgti tik pirmyn.
Tačiau aš nelinkęs piktai smerkti Lenkijos, kai ši ginčijasi su Europos Sąjunga dėl neva klaidingos lenkiškų teismų reformos. Šitaip elgiuosi ne todėl, kad Lekija būtų teisi „nuo pirmojo iki paskutiniojo bylos puslapio“, o todėl, kad ir Europos valdančiųjų neapsiverčia liežuvis vadinti „šventa karve“. Taip, įstojus į bendriją būtina laikytis jos žaidimo taisyklių. Žinoma, darinyje, kuris vadinasi ES, – daug teisingų ir prasmingų taisyklių. Ir vis tik nepraraskime saiko jausmo. Ar Briuselis su Strasbūru turi teisę kištis į absoliučiai visus lenkiškus reikalus? Kur toji riba, kurios nevalia peržengti nei Lenkijai, nei ES biurokratams? Ar europietiškoji Temidė tikrai visur ir visada objektyvi, nešališka, apolitiška, kad jaučiasi turinti teisę mokyti lenkus teisinės abecėlės?
Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.
Puikiai prisimenu dieną, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Tuomet rašiau straipsnį, kodėl lietuviams naudinga įsilieti į ES gretas. Tąsyk nė juodžiausiame sapne negalėjau susapnuot, jog vos po keliolikos metų viskas taip sparčiai versis per galvą. O juk pasikeitė! Ar galime be Briuselio palaiminimo žengti bent vieną metrą priekin arba atgal? Viskas griežtai reglamentuota: kaip turime bendrauti su tautinėmis bendrijomis, kaip privalu globoti nelegalius migrantus, išlaikyti kalinius, kas yra tikroji šeima, kaip traktuotinos žmogaus teisės, ar apkaltos metu pašalintas prezidentas turi teisę dar sykį siekti svarbaus posto valstybės institucijose, ar neskriaudžiame LGBT bendruomenės… Tik mažumėlę kryptelk į šoną. Briuselis iškart šauks specialius posėdžius, Vilniun atskris reiklios komisijos, mus perspės apie ruošiamus ieškinius Europos Žmogaus Teisių Teisme, mums grasins finansinėmis sankcijomis. Tarsi Europos teisėjai – viską žinantis, viską išmanantis Dievas. Tarsi Europos teismai – šventesni už Popiežių Pranciškų. Jei norite, galiu dar griežčiau tarti: Briuselio biurokratai man vis panašesni į Kremliaus diktatorius, 1990-aisiais keikusius nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, girdi, Sovietų Sąjungos Konstitucija kur kas aukščiau nei lietuviškasis dokumentas. Skirtumas tik toks – Michailas Gorbačiovas grūmojo atiųsti tankus, Europos Vadovų Taryba – baugins sužlugdyti finansiškai.
Suprantu, ES turi laikytis bendrų susitarimų, kitaip ši orgaizacija – mirusi organizacija. Tačiau per daug griežtai ir tendencingai viską reguliuodama Europa jau patyrė nuostolių – prarado Didžiąją Britaniją. Vis labiau suprantu oficialųjį Londoną. Matyt, neturėjo kitos išeities. O kokios Lietuvos perspektyvos? Kai Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija mandagiai primena Vokietijai, jog „Nord Stream 2“ nėra vien ekonominis projektas, į mūsų nuomonę nusispjaunama. Kai Vilnius perspėja, jog Europos lyderiams nedera glebesčiuotis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos vadovai tarsi tyčia veržte veržiasi pasišnekučiuoti su diktatoriumi. Viena Austrijos politikė Putiną pakvietė net į savo vestuves, šoko su Putinu vadinamąjį „lėtą šokį“, nors visi save gerbiantys politikai, mano supratimu, turėtų vengt paduoti ranką tiek daug bjaurių karinių nusikaltimų pridariusiam šiandieniniam Kremliaus diktatoriui.
Bet ar mes, Rytų europiečiai, turime teisę Vokietijai užkrauti milijardines baudas už išdavikišką dujų vamzdį? O juk „Nord Stream 2“ projekto dovanoti negalima: jei Lenkija kasdien privalo mokėti milijonines baudas, tai Berlynas – milijardines. Imkime kitą pavyzdį: koks EVT ir Europos Komisijos dėmesys Astravo atominei elektrinei, kuri, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, pajėgtų nuo žemės nušluoti visą Lietuvą? Kiek prireikė maldavimų, kad Europos lyderiai į Baltijos šalis atsiųstų bent po keletą batalionų Rusijos atgrąsymui?! Jei toji austrų dama turi teisę šokti austriškąjį kadrilį su Putinu, tai gal ir mūsų valdžiai leistina, pavyzdžiui, skristi į Kiniją švęsti komunistų partijos lyderio gimtadienio? Jei esame lygūs ir vienodi, kas leistina austrams, turėtų būti leidžiama ir lietuviams.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Imkime patį blogiausią variantą. Įsivaizduokime, jog į Europos Vadovų tarybą ir Europos Komisiją, kurios nustato bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus, sprendžia pačius sudėtingiausius klausimus, per klaidą įsitrina akivaizdžiai netinkami politikai. Jie Lietuvai primeta absoliučiai netinkamus nurodymus. Pavyzdžiui – liepia atsisakyti visko, kas lietuviška: Lietuvos vardo, lietuvių kalbos, lietuviškų papročių, kvestionuojama net lietuvių tautybės žmonių teisė balsuoti rinkimų metu. Ar ES teisėje yra numatytos priemonės, kaip Lietuva galėtų teisiškai apsiginti?
Tai, žinoma, retorinis, absurdiškas klausimas. Toks variantas greičiausiai neįmanomas niekad niekada. Tačiau ar pamiršote, kas nutiko, kai mus pakvietė į NATO? Priimti – priėmė, o paruošti Baltijos šalių gynybos planus – pamiršo. Tuometinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė sušuko: Karalius – nuogas. Tik po D. Grybauskaitės priekaištų NATO susigriebė – išties, Baltijos šalių gynybos planų nėra, jei Maskva netikėtai pultų, nežinotume ko griebtis…
Štai tokios tokelės.
Informacijos šaltinis – Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org
EVT pirmininkas Charles’is Michelis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga pasisako už tarptautines pastangas mažinti įtampą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano po pernai vykusio karinio konflikto dėl Kalnų Karabacho regiono, informuoja AFP.
Lankydamasis Armėnijos sostinėje Jerevane Ch. Michelis išreiškė ES paramą Minsko grupės pastangoms tarpininkauti sprendžiant teritorinius nesutarimus. Šią grupę sudaro Prancūzijos, Rusijos ir JAV diplomatai.
2020 m. rudenį Armėnija ir Azerbaidžanas kariavo dėl Kalnų Karabacho regiono, o karinis konfliktas nusinešė 6 500 gyvybių. Rusijai tarpininkaujant buvo susitarta dėl paliaubų. Pagal jų sąlygas Armėnija prarado daugelį metų kontroliuotas teritorijas.
Įtampa tarp dviejų Kaukazo valstybių vėl paaštrėjo gegužę, kai Armėnija apkaltino Azerbaidžano karines pajėgas pažeidus peržengus šalies sienas pietuose. Nuo tada abi pusės praneša apie kartais pasienyje įvykstančius susišaudymus.
EVT vadovas paragino Minsko grupę „prisiimti atsakomybę ir aptarti įvairias temas“ siekiant spręsti konfliktą.
Minsko grupė buvo ne itin aktyvi po to, kai buvo susitarta dėl paliaubų, o Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad „Kalnų Karabacho konfliktas yra visiškai išspręstas“ ir atmetė Armėnijos raginimus derėtis dėl regiono politinio statuso.
Ch. Michelis šiomis dienomis lankosi Pietų Kaukaze – šeštadienį vyksta jo vizitas Jerevane, o sekmadienį jis vyks į Baku, kur susitiks su I. Alijevu. Pirmadienį EVT pirmininkas lankysis Batumyje, kur kalbėsis su Sakartvelo, Ukrainos ir Moldovos lyderiais.
Prezidentas susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir EVT pirmininku Charles’u Micheliu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Vilniuje antradienį įvyko trišalis Lietuvos Respublikos prezidento Gitano Nausėdos, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininko Charles‘io Michelio susitikimas.
Jame, kaip nurodoma Prezidento komunikacijos grupės pranešime, daug dėmesio skirta ES Rytų partnerystės asocijuotųjų šalių eurointegracijos perspektyvoms, Ukrainos reformų įgyvendinimui ir saugumo padėčiai Ukrainoje aptarti.
G. Nausėda akcentavo, kad Ukrainos integracija į ES yra abipusių pastangų reikalaujantis procesas. „Raginu ES kolegas pareikšti palaikymą Ukrainai ir atverti kelią šalies integracijai į ES, pradedant nuo laipsniško įsiliejimo į vidaus rinką“, – sakė šalies vadovas. Prezidentas pakvietė Ukrainos vadovą V. Zelenskį ypatingą dėmesį skirti reformų įgyvendinimui teisės ir teisėtvarkos, kovos su korupcija ir verslo aplinkos gerinimo srityse.
Susitikime aptartas nerimą keliantis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina.
„Palaikau prezidento V. Zelenskio pastangas išlaikyti Krymo klausimą tarptautinėje darbotvarkėje. Rusija tęsia Krymo okupacijos įtvirtinimą ir proaktyviai skleidžia savo naratyvą. Nerimą kelia ir tarptautinės bendruomenės dėmesio reikalauja ir tęstinis Rusijos karinių pajėgų telkimas Kryme ir prie sienos su Ukraina“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Trys vadovai aptarė 2021 m. pabaigoje planuojamą ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą. Lyderiai taip pat kalbėjo apie Baltarusiją, nelegalią migraciją ir energetinį saugumą.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra tikina, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda artimiausiomis dienomis atsakys premjerei Ingridai Šimonytei, kuri pastarąją savaitę raštu informavo prezidentą apie savo poziciją dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
Tačiau, kaip leidžia suprasti vyriausioji G. Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė, prezidento atsakyme siurprizų nereikėtų laukti. Jos teigimu, Prezidentūrai ir toliau nekyla jokių abejonių, kad Lietuvai EVT toliau turėtų atstovauti tik prezidentas.
„Prezidentas premjerei atsakys į šį klausimą ir į šį laišką taip, kaip jis yra pažadėjęs. Mums kaip ir nekyla abejonių, kad Europos Vadovų Taryboje Lietuvai turi atstovauti prezidentas, kaip, kad jam priklauso pagal Konstituciją“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Skaisgirytė.
„Atsakymas tikrai bus, tai dienų klausimas. Žinoma, neįmanoma, kad tai bus privatus atsakymas, jis bus komunikuojamas“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę Vyriausybės vadovė I. Šimonytė teigė, kad yra parašiusi G. Nausėdai laišką, kuriame deklaravo savo poziciją dėl trintis tarp Prezidentūros ir konservatorių įplieskusio Lietuvos atstovavimo EVT klausimo. Kaip tuomet teigė ministrė pirmininkė, jos pozicija dėl EVT atstovavimo – apie ką ji informavo ir prezidentą – yra tokia, kad prieš kiekvieną ES viršūnių susitikimą būtų galima nuspręsti, kas atstovautų šaliai EVT, atsižvelgiant į klausimų turinį.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau A. Skaisgirytė tikina, kad Prezidentūra ir toliau skeptiškai vertina tokią galimybę. Pasak jos, prezidentas turi glaudžiai bendradarbiauti su Vyriausybe derinant pozicijas, tačiau Lietuvai EVT atstovauti turi tik šalies vadovas.
„Derinant pozicijas, kokioms prezidentas atstovauja, bei vėliau Europos vadovams priėmus tam tikras politines nuostatas, jas įgyvendinant šalyse narėse, reikia labai glaudžiai dirbti su Vyriausybe“, – sakė ji, pažymėdama, kad būtent tokios praktikos šiuo metu ir yra laikomasi.
„Dėl labai glaudaus darbo su Vyriausybe prezidentas su premjere tariasi ir kalbasi kiekvieną kartą susitikę. Manome, kad tai turėtų likti ir ateityje“, – teigė S. Skaisgirytė.
Praėjusią savaitę Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovas G. Nausėda atstovavimo EVT klausimą su premjere aptars artimiausio judviejų susitikimo metu.
Pastaruoju metu klausimas, ar prezidentas turėtų toliau tęsti atstovavimą EVT, sukėlė nemažas diskusijas tarp Prezidentūros ir kai kurių konservatorių atstovų. Pastarieji tvirtina, kad į EVT turėtų važinėti ir premjerė, nes, pasak jų, ten yra sprendžiami ir Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai. Prezidentūra iki šiol tvirtino nematanti pagrindo keisti susiklosčiusią tvarką, kuomet Lietuvai EVT atstovauja tik prezidentas.
Pastaruoju metu būna net taip, kad gražbylystės guru Ingrida Šimonytė jau vieno sakinio metu išsigudrina pameluoti keletą kartų. Kas atsitiko, neišgėręs nesuprasi! Gal tapusi premjere I.Šimonytė nuo valdžios blizgesio susigadino akis ir jau nebemato elementarių dalykų, o gal anajai aptemo protas dėl to, kad susidėjo su intrigantų gauja? Kažkada buvusi iškiliausia legendinių žmonių partija, pastaruoju metu konservatoriai savo atstovų Seime pavidale su laisvo kritimo pagreičiu tupia vis žemiau ir žemiau, tapdami nešvankių karjeristų ir retrogradų gauja.
Tai, kas dabar čia vyksta, manding, jau nebetelpa nuosmūkio charakteristikoje ir turėtų būti vertinama kaip neįtikėtina metamorfozė, tačiau ne mažiau įdomus yra ir tas faktas, kad prie konservatorių moralinio bankroto reikšmingai prisideda pati I.Šimonytė, nebūdama konservatorių partijos nare.
Aistringai įsijungusi į diskusijas dėl šalies atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) principų, neseniai premjerė pareiškė: „Aš girdžiu tuos argumentus, kurie yra sakomi, kad prezidentas atstovauja valstybei, tačiau lygiai taip pat premjeras pagal Konstituciją atstovauja Vyriausybei. O tas darinys vadinasi Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Tai to reikėtų nepamiršti. Bet aš tikiuosi, kad yra įmanoma pasiekti sutarimą mūsų Konstitucijos rėmuose.“ (lrytas.lt)
Niekados neteko girdėti, kad Europos Vadovų Taryba dar būtų vadinama ir Europos Valstybių ir Vyriausybių vadovų taryba. Gal tai yra visiškai slaptas, kodinis, užšifruotas EVT pavadinimas, žinomas tik ypatingai pašvęstiems premjerams ir nežinomas mums, paprastiems duonos valgytojams bei interneto portalų skaitytojams, o gal mūsų premjerei paūmėjimo būsenoje tik prisisapnavo, pageidaujamą dalyką palaikius už tikrą.
Kitas dalykas, kad yra nurodoma, jog EVT nariais yra ES valstybių ar vyriausybių vadovai (anksčiau, jeigu neklystu, buvo sakoma – atstovai) ir EVT bei Europos Komisijos pirmininkai. Dabar svarbu pastebėti ir tai, kad nario statusas yra stabili pozicija, todėl konservatorių paistalai apie atstovavimo rotavimą pagal kompetenciją, yra žmonių kvailinimas, laikant savo tautiečius fantastiškais mulkiais. Lisabonos sutartis labai aiškiai apibrėžė, kad EVT struktūroje kiekvienai šaliai toliau atstovaus vienas asmuo, taigi I.Šimonytės paporinimai, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje galėtų atstovauti premjerė ir prezidentas pakaitomis, yra begėdiškas, garbės šiai oratorei tikrai nepriduodantis melas.
Toliau belieka atsakyti tik į labai paprastą klausimą – Valstybės ar Vyriausybės vadovo atstovavimas mūsų šaliai EVT institucijoje yra labiau teisėtas, reprezentatyvus ir turiningas? Jeigu Valstybės vadovu būtų laikomas premjeras, toks klausimas net nekiltų, tačiau Lietuvoje Valstybės vadovu yra tituluojamas prezidentas, todėl ir atstovavimo našta EVT institucijoje pagal mūsų šalies konstitucinę sąranga atitenka prezidentui.
Netiesa, kad LR Konstitucija nenumato tokios atstovavimo pareigos atskiru atveju, kai kalbame būtent apie iškilusias kolizijas dėl atstovavimo EVT. Konstitucijos 77 straipsnis labai aiškiai skelbia, kad LR prezidentas yra valstybės vadovas ir čia pat nurodo, kad būtent prezidentas atstovauja valstybei. Kaip jau esu neseniai priminęs, didysis Immanuelis Kantas bukumą yra apibrėžęs kaip žmogaus nesugebėjimą bendrąją taisyklę pritaikyti atskiram atvejui. Tačiau dar blogiau yra, kai patys žmonės apsimeta nepakaltinamais, t. y. bukesniais už bukus.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Ar klausiate – apie kokį kompromisą čia kalbame? Išsisklaidžius dirbtinai supūstoms migloms, labai aiškiai pasimato, kad LR prezidentas turi nenusavinimą teisę vietoj savęs pasiųsti ir kitą asmenį, tarkime, ministerijos departamento direktoriaus pavaduotoją ar kitą pareigūną, kai mato tokį reikalą. Tačiau tokia prezidento teisė yra suvereni, jis pats apsisprendžia konkrečiu atveju – siųsti ar nesiųsti, arba – ką galimą būtų pasiųsti vietoj savęs kaip šalies atstovo substitutą. Nei premjerė, nei konservatorių valdomi Seimo komitetai – neduokdie! – neturi teisės tiesiogiai kištis į tokį prezidento pasirinkimą, pažeisti prezidentui LR Konstitucijos suteiktą diskretiškumą.
Net jeigu prezidentas pasirinktų aptariamu atveju pavaduojantį asmenį iš Vyriausybės, tai būtų jo atstovas, t. y. atstovo atstovas, o ne Vyriausybės atstovas. Dar daugiau, – būtų galima pasakyti net taip, kad pagal mūsų Konstituciją premjeras neatstovauja net savo šalies vyriausybei, jis tik paprasčiausiai vadovauja Ministrų Kabinetui…
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją šalies vadovu yra laikomas visos tautos išrinktas prezidentas, taigi ir atstovauti mūsų šaliai bei tautai Europos Vadovų Taryboje (EVT) privalo prezidentas, o ne kas nors kitas, juolab ne trečiasis pagal politinį rangą pareigūnas. Tai, kaip sakydavo anksčiau Landsbergis senelis, turėtų būti aišku net arkliui, tačiau konservatorių arkligalviai apsimeta to nesuprantantys.
Ministras pirmininkas, jeigu norite, yra pirmasis viziris, administracijos vadovas, tačiau tikrai ne šalies vadovas, kuriuo gali būti tik turintis tiesioginį visuotinių rinkimų tautos mandatą ir tokiu būdu suformuotą moralinio autoriteto statusą žmogus. Daugiskaitos laipsnis Europos Vadovų Tarybos pavadinime nurodo kuopinį institucijos pavadinimą, o ne galimybę, jog kiekvienai šaliai Taryboje galėtų atstovauti po kelis vadovus, t. y. tikrasis lyderis ir juo besidedantis komiškasis personažas. Bandyti pakartoti Lenkijos precedentą tikrai nederėtų, nes tai buvo neužmirštamas kritimas purvu į veidą. Jeigu paklaustumėte manęs, pasakyčiau, kad Lenkijos precedentas žiūrint iš šiandieninio taško gali būti kvalifikuojamas kaip kriminalinio pobūdžio dėl karjeros pamišusio pareigūno padarytas išsišokimas.
Man įdomu dar ir tai, kodėl ryžosi į tokią nešvarią situaciją įsibristi pati Ingrida Šimonytė, kuri dar taip neseniai rinkiminių batalijų metu migdė tautą užsitęsusiais monologais apie savo nereiklumą, nepretenzingumą ir antikarjeristinį nusiteikimą, kai esą į aukštus postus ją visados išstumdavo atsitiktinės aplinkybės su mistikos doze. Pats buvau tuo patikėjęs, nepraleidęs progos andai pastebėti, kad I. Šimonytė kaip tokia labiausiai atitinka Platono įsivaizdavimą, jog valstybės vadovais turėtų tapti labiausiai to nenorintys, nesiveržiantys į aukštus postus politikai. Taigi, kas čia atsitiko, kai jau pradeda ryškėti diametraliai priešingas vaizdelis – pasikeitė tikros valdžios paragavusio žmogaus charakteris, ar dramatiškai pakito aplinkybės?
Kaip atrodo bent man, I. Šimonytė jau ėmė ir įsisvajojo apie galimybę padaryti tarptautinę karjerą arba bent užimti jos vertą postą Europos Sąjungos struktūrose, pasibaigus batalijoms Lietuvoje. Dėl to jai kyla gyvybinis poreikis „pasirodyti“ visoje Europoje, iškišti nosį už namų sienų.
Žinia, svajoti niekas nedraudžia, tačiau, kaip atrodo, aptariamu atveju I.Šimonytę pradeda vilioti europinės perspektyvos dėl to, kad buvimas Lietuvoje jai didele dalimi apkarto, nemielu tapo įpareigojimas plušėti pernelyg dideliu dėkingumu jai nealsuojančios tautos labui.
Arklys. Slaptai.lt nuotr.
Nedora būtų tvirtinti, kad I.Šimonytė nesistengia, jog jai neva trūksta administracinių sugebėjimų, tačiau daugelį moralinių dalykų ji daro atbula ranka ir kramsnoja svetimais dantimis, nes dabartinei premjerei ūmią alerginę reakciją neabejotinai sukelia ir neduoda gyventi vadinamieji tautiniai prietarai, besisukant bendraminčių rate, kur lietuvybė yra laikomas už baisiausią prietarą ir nuodėmę. Jau turėjau progą pastebėti, kad anoji Tel Avivo savivaldybės fone žiūrėtųsi geriau nei žiūrisi Gedimino bokšto kalno papėdėje, tačiau, kaip atrodo, I. Šimonytė pati sau matosi įkopusia mažiausiai į eurokomisaro posto viršūnes likimo išrinktąja.
Andai I.Šimonytė nepraleisdavo nė menkiausio progos pasibėdavoti ar pasigirti, kad ji ilgai ir nuoširdžiai slaugė savo mamą ligos patale. Tačiau bent aš šiandien jau manau, kad būsimoji premjerė užgimė kolboje.
Konservatorių bjaurumas Lietuvoje yra tapęs priežodžiu. Tačiau jų bandymas pastatyti Gitaną Nausėdą prie parašos peržengia visas bjaurumo ribas, yra iš tiesų kvalifikuotinas ne tik kaip etinis, bet ir kaip antikonstitucinis, kaip antivalstybinis su labiausiai nešvankiais elementais nusižengimas. Tai gali sukelti staigią konstitucinę krizę, išprovokuoti masinį žmonių pasipriešinimą ir baigtis paankstintais Seimo rinkimais.
Prezidentas susitinka su ministre pirmininke Ingrida Šimonyte. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Trečiadienį Seimo Europos reikalų komitetas (ERK) svarstys klausimus, susijusius su šią savaitę vyksiančiu neformaliu Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiu. ERK pirmininkės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, bus keliamas ir klausimas, kas – prezidentas ar premjerė – turėtų atstovauti Lietuvai savaitgalį prasidėsiančioje EVT.
„Kaip ir prieš praėjusią EVT, artėjančiame bendrame ERK ir URK posėdyje šis klausimas bus vėl svarstomas“, – Eltai teigė konservatorių frakcijos seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.
Po ERK apsisprendimo imtis iniciatyvos nurodyti, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai EVT, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė informavo apie komiteto sutarimą į vieną jau įvykusių EVT deleguoti prezidentą Gitaną Nausėdą. Tuomet konservatorė teigė, kad tokį ERK sprendimą lėmė kovo pabaigoje vykusios EVT klausimų pobūdis.
Būsimos EVT klausimai patenka į Vyriausybės atsakomybių prerogatyvą
Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po penktadienį ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Gegužės 8 d. ES vadovai ketina aptarti socialinius klausimus, įskaitant problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika.
Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.
Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako manąs, kad atliktos gyventojų apklausos rodo, jog visuomenė turi daugiau supratimo nei atstovavimo tvarką Europos Vadovų Taryboje (EVT) keisti užsimoję politikai.
„Žmonėms dažnai užtenka supratimo ir jo yra dažnai gerokai netgi daugiau negu kai kurių politikų. Yra paprasti dalykai… Aš manau, kad žmonės tiesiogiai išrinko Lietuvos Respublikos prezidentą, žmonės žino Konstituciją ir ką pagal savo įgaliojimus gali daryti prezidentas ir tuos įgaliojimus perduoda“,– žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad didesnė dalis piliečių norėtų, jog prezidentas G. Nausėda, o ne premjerė toliau Lietuvai atstovautų EVT.
G. Nausėdos manymu, daugiausiai konservatorių stovykloje keliamas siekis nustatyti, kad Lietuvai EVT atstovautų ne tik prezidentas, bet ir premjerė, visuomenei atrodo nepriimtinas.
„Jeigu partiniai funkcionieriai bando šį įgaliojimų žemėlapį perbraižyti, žmonėms tas neatrodo priimtina“, – sakė jis.
„Žmonės pasakė savo nuomonę, dabar klausimas, ar mums užteks išminties į tą nuomonę įsiklausyti“, – pridūrė prezidentas.
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su prezidentu G. Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas.
Premjerė I. Šimonytė yra anksčiau sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsargiai vertina prezidento Gitano Nausėdos po Europos Vadovų Tarybos (EVT) išsakytas optimistines prognozes, kad nauji vakcinos nuo COVID-19 tiekimo planai ES sudaro galimybę iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų.
Vyriausybės vadovė interviu Eltai, atsakydama į klausimą, ar deklaruojama prezidento skiepijimo ambicija jai tapo labiau apibrėžta, pažymėjo nematanti prasmės, kodėl reikėtų „žongliruoti“ skaičiais bei terminais. I. Šimonytė pažymi, kad nuo skiepų gamintojų priklausys, kokie vakcinų kiekiai pasieks Lietuvą ir kitas ES šalis.
„Politinės deklaracijos yra politinės deklaracijos. Tačiau tikruosius kiekius mes gauname iš gamintojų. Ir tie kiekiai vis dar yra labilūs“, – Eltai teigė I. Šimonytė.
„Reikia labai aiškiai suprasti, kad Vyriausybės užduotis yra labai paprasta: kuo greičiau, kuo daugiau ir kiek tik galima. Jei galėsime 70 proc., tai bus 70 proc., o jei 80 proc. – tai 80 proc. Niekas tikrai nelaiko ir nelaikys vakcinų pasidėjęs sandėlyje. Mes turime didelį interesą, kad kuo greičiau žmonės gautų maksimalią apsaugą. Todėl žongliruoti skaičiais, terminais ir taip toliau aš nematau labai didelės prasmės“, – akcentavo premjerė.
Pasak jos, Lietuva yra pasirengusi priimti ir realizuoti visas šalį pasiekusias vakcinas, ir kad būtent nuo valstybę pasiektų vakcinų kiekio priklausys skiepijimo planai ir, jei reikės, – jų atnaujinimas. Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvauja Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Sveikatos apsaugos ministerija yra paviešinusi skiepijimo grafiką, kada atskiros grupės bus pradėtos skiepyti. Jei situacija keičiasi – atsiranda naujų žinių apie papildomus tiekimus arba naujas vakcinas – tuomet tą planą yra labai paprasta atnaujinti. Ir tai yra daroma. Tai, ką gausime – viską ir suskiepysime taip greitai, kaip tik bus fiziškai įmanoma“, – apibendrino I. Šimonytė.
Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį po EVT posėdžio pranešė, kad yra patvirtintas naujas skiepų nuo COVID-19 tiekimo planas pirmą ir antrą šių metų ketvirčiais. Per pirmąjį ES gaus 100 mln. vakcinos dozių, per antrąjį – 480 mln. dozių.
Pasak jo, tai numato galimybę, kad Lietuva, taikant pro rata principą, pirmą ketvirtį gautų 600 tūkst. vakcinos dozių, o antrą – dar 3 milijonus.
„Manau, kad tiek ES planas, tiek ambicingas Lietuvos siekis iki vidurvasario paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų yra realus“, – sakė G. Nausėda.
Penktadienį LRT televizijai jis pakartojo, kad yra prielaidos įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, o plintančios naujos COVID-19 atmainos tą daryti tiesiog įpareigoja.
„Lietuviai gi esame, išsikelkime sau ambicingą tikslą, nes šiandien vakcinavimas yra pati svarbiausia priemonė kovoti su pandemija (…). Kuo mes daugiau prarandame laiko, paimdami už gerklės šitai pandemijai, tuo daugiau rizikuojame, kad atmainų bus daugiau, ir garantijų, kad visos vakcinos bus veiksmingos, bus tiktai mažiau. Todėl turime skubėti, tai yra mūsų visų gyvybinis interesas“, – penktadienį interviu LRT televizijai sakė G. Nausėda.
Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje žada kelti klausimą dėl sankcijų Rusijos pareigūnams, atsakingiems už opozicionieriaus Aleksejaus Navalno sulaikymą. Šalies vadovas pabrėžia, kad A. Navalno sulaikymas atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
„Jau įvykus pačiam faktui tą pačią dieną sureagavome ir pasakėme, kad šis sulaikymas ir atspindi tikrąją žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Aš manau, kad per tą laiką Europos Sąjunga priėmė tikrai pakankamai griežto pobūdžio pareiškimus ir tie pareiškimai buvo padaryti bendrai nuo visų valstybių narių, ir jie neleidžia abejoti, kad pasekmės tokių veiksmų privalo būti“, – prieš EVT posėdį ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
„Tiek sulaikymo faktas, tiek tas farso procesas, kuris dabar prasidėjo A. Navalno atžvilgiu, neleidžia mums likti abejingies ir toliau stebėti šitą žmogaus teisių eroziją gretimoje valstybėje“, – pridūrė prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, kad pritaikyti sankcijas Rusijos pareigūnams, atsakingiems už A. Navalno sulaikymą, yra būtina.
„Todėl užsienio reikalų ministrų lygiu ir vykdomuoju lygiu iš tikrųjų reikia pritaikyti globalių žmogaus teisių praktiką ir pritaikyti sankcijų priemones tiems asmenims, kurie yra kalti dėl A. Navalno sulaikymo. Tokiu būdu galima parodyti, kad situacija yra netoleruotina ir kad Rusijos pusė turi atsakyti už tuos veiksmus, kurių imasi“, – sakė šalies vadovas.
Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Lietuvos požiūris apie Astravo atominę elektrinę (AE) ras atgarsį bendroje Europos Sąjungos pozicijoje.
Prezidentas nurodė trečiadienį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje iškėlęs Baltarusijos atominės elektrinės klausimą.
„Šitas klausimas buvo iškeltas. Jis buvo iškeltas mano iniciatyva ir aš jį iškėliau tokia forma: ar galime laikyti, kad Astravo AE, kurią norima pradėti eksploatuoti neįgyvendinus visų streso testo, saugumo reikalavimų, ypatingai atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, gali būti priimtina Europos Sąjungai. Ir ar mes netraktuojame elektros energijos importo iš tokios elektrinės dabartinėmis aplinkybėmis kaip paramos šitam režimui, kuris yra susikompromitavęs“, – žurnalistams po nuotolinio EVT posėdžio sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas pridūrė tikintis, kad į šią poziciją ES įsiklausys. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Manau, kad tai turėtų rasti atgarsį tiek mūsų artimiausių kaimynų širdyse ir protuose, tiek, tikiuosi, bendroje ES pozicijoje“, – sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad į pirmojo Astravo AE bloko reaktorių jau pradėtas krauti branduolinis kuras. Energetinis Astravo AE paleidimas ir prijungimas prie Baltarusijos elektros energijos sistemos planuojamas ketvirtą šių metų ketvirtį.
Ramūnas Vilpišauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Ramūnas Vilpišauskas nemano, kad didelė lėšų dalis, skiriama iš ES biudžeto žemės ūkiui bei tiesioginėms išmokoms, yra gerai. Jis taip pat pažymėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda derybose Europos Vadovų Taryboje (EVT) parodė nenuoseklumą, politiškai iškeldamas ūkininkus aukščiau Lietuvos ekonomikos intereso.
„Jei žiūrėtume iš Lietuvos ūkininkų perspektyvos, tai yra dalinis laimėjimas, nes numatytas paramos jiems didėjimas, bet nesulyginamas su tomis sumomis, kurias gauna senbuvių šalių ūkininkai. Bet jei žiūrėtume bendrai iš visos ES ar Lietuvos perspektyvos, tai, jog žemės ūkiui bus toliau skiriama maždaug trečdalis viso biudžeto lėšų, o konkrečiai tiesioginėms išmokoms ketvirtadalis, tai nėra teigiamas dalykas.
Įvertinant tai, kad, daugelio analitikų nuomone, šios išlaidos neefektyvios ir kelia socialinio teisingumo klausimų, ypač atsižvelgiant į dabartinę krizę ir kitus šiuolaikinius iššūkius ES, būtų prasmingiau nukreipti ribotas ES biudžeto lėšas tiems dalykams, kurie iš tiesų duoda pridėtinę vertę, prisideda prie visos ekonomikos augimo, o ne tiesiog palaiko aukštesnį tam tikros visuomenės pajamų lygį“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
Jo nuomone, G. Nausėda, sprendžiant, kaip panaudoti ES lėšas, turėtų akcentuoti veiksnius, kurie svarbūs ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui.
„Manau, kaip ekonomistas jis supranta, kad ilgalaikiam ekonomikos augimui visų pirma apskritai svarbus bendras Lietuvos produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė, gebėjimas prisitaikyti prie krizių, įskaitant tokias krizes, kaip dabartinė, ar kokia buvo prieš kiek daugiau nei 10 metų, susijusi su finansų krize pasaulyje. O produktyvumo augimas vis labiau priklauso nuo įmonių inovatyvumo. Nepaisant to, kad prezidentas vis prisimena paminėti skaitmenizaciją ar žaliąją ekonomiką, bet kai žiūrime į konkrečius derybų klausimus, atrodo, kad politiškai jam daug svarbesnė parama žemės ūkiui. Tai matau čia tam tikrą nenuoseklumą, atotrūkį, kuris veikiausiai rodo, kad ūkininkai jam, kaip politikos veikėjai, svarbesni nei bendras Lietuvos ekonomikos interesas“, – kalbėjo politologas.
Pasak R. Vilpišausko, Lietuva, jei norės prisijungti prie turtingesnių ES šalių klubo, turės susitaikyti su Sanglaudos politikos lėšų mažėjimu.
„Sanglaudos lėšų mažėjimas susijęs su Lietuvos ekonomikos augimu. Tai lėšos, siejamos su šalies santykiniu išsivystymo lygiu. Kuo turtingesnė šalis, lyginant su ES vidurkiu, tuo ji mažiau gali pretenduoti į šias lėšas, bent jau toks bendras principas. Jei norime, kad Lietuva taptų turtingesnė, neišvengiamai turėsime susitaikyti su Sanglaudos lėšų mažėjimu ir ieškoti kitų ekonomikos augimo šaltinių. Dabartinės krizės fone Atsigavimo fondo lėšos tampa svarbios, bet daug svarbiau nei konkrečios sumos – tai, kaip lėšos bus panaudotos Lietuvos ekonomikos ilgalaikiam augimuiׅ“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po derybų taip pat liko neatsakyti keli klausimai: dėl naujų mokesčių įvedimo siekiant finansuoti paskolintą ES Gaivinimo fondo paketą bei, jei to nepavyks padaryti, ar didės šalių narių įnašai į ES biudžetą. Anot politologo, šių klausimų nepavyko išspręsti derybose, todėl jų sprendimas perleistas Europos Parlamentui (EP).
„Tai priklausys nuo tolesnių derybų, nes šitie klausimai iš esmės liko neatsakyti ir atidėti vėlesniam laikui. Tikėtina, kad juos aktyviai kels ir EP nariai, kai procesas persikelia į šią instituciją, kur bus svarstomas EVT priimtas susitarimas. Turbūt bus bandoma daugiau įsipareigojimų su galimais finansavimo šaltiniais numatyti“, – sakė jis, pridurdamas, kad dėl vadinamojo plastiko mokesčio ar kai kurių taršos mokesčių gali būti rastas sutarimas, tačiau dėl kitų mokesčių derybos gali užsitęsti.
„Daugelis šalių atsargiai žiūri į naujų mokesčių įvedimą, nes tai gali būti papildoma mokestinė našta ES mokesčių mokėtojams arba gali apriboti šalių galimybes pritraukti investicijas, o tokia iki šiol buvo Lietuvos pozicija. Tai, kas dabar sutarta tarp ES šalių vadovų, palieka daugiausiai neatsakytų klausimų būtent dėl įmokų į daugiametį ES biudžetą ir dėl to, kaip bus grąžinamos pasiskolintos Atsigavimo fondo lėšos. Tai tiesiog pripažinimas, kad šie klausimai politiškai buvo tokie sudėtingi, kad į juos galutinai atsakyti nepavyko ir bus ieškoma atsakymų ateityje“, – komentavo R. Vilpišauskas.
Palyginti su praėjusia, šioje finansinėje perspektyvoje, 2021-2027 metams, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. eurų. Traktorius Lietuvos laukuose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. eurų. Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. eurų.
Pagal EVT pasiektą susitarimą, tiesioginės išmokos 2021 metais sudarys 178 eurus už hektarą, o 2022 metais pakils iki 200 eurų už hektarą ir toliau didės. Pritarta, kad Lietuvos ūkininkų tiesioginės išmokos augtų, kol 2027 metais pasiektų 215 eurų už hektarą.
Šiuo metu tiesioginės išmokos Lietuvos ir Baltijos šalių ūkininkams siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis – daugiau kaip 250 eurų.
ES šalių narių vadovai sutarė dėl bendro ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame Lietuvai skirta 2,4 mlrd. eurų.
Šalies vadovas pažymėjo, kad, prireikus, Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7 proc. nuo Lietuvos bendrojo nacionalinio produkto, arba 2,2 mlrd. eurų, reformoms įgyvendinti.
