Evelina Gudzinskaitė

Aktualijos

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad dėl papildomų Rusijos ir Baltarusijos piliečių saugumo patikrų išaugo įstaigos darbuotojams tenkantis darbo krūvis. Dėl to, pasak jos, skiriant prioritetą šiam klausimui, departamentas vėluoja atlikti kitus darbus.
 
„Stengiamės iš paskutiniųjų. Galiu patikinti, kad, nepaisant mūsų finansinių problemų, dirbantys darbuotojai atlieka darbą nuoširdžiai ir išsamiai. Dėl kylančių darbo apimčių darbo kokybę mes stengiamės maksimaliai išlaikyti stabilią“, – trečiadienį LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
 
„Bet, aišku, tada stoja visi procesai – tiesiog prasideda to paties verslo nepasitenkinimas, kad mes pradedame vėluoti kitus sprendimus priimti, nes, žinoma, prioritetas saugumo patikroms, o tai užima didelę dalį mūsų dabartinio darbo“, – pripažino ji.
 
Nuo pernai lapkričio į šalį atvykstantieji Rusijos ir Baltarusijos piliečiai privalo užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Tokia prievolė taikoma visiems rusams ir baltarusiams, teikiantiems prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
 
Mano, kad finansavimas departamentui turi didėti
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad finansavimas Migracijos departamentui turi didėti. Pasak jo, veikiausiai apie tai bus diskutuojama ir derantis dėl kitų metų valstybės biudžeto.
 
„Kasmet, kai svarstomas biudžetas, (…) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas visada pritarė idėjai siūlyti padidinti (finansavimą – ELTA) Migracijos departamentui – tiek atlyginimams, tiek kitai veiklai“, – LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.
 
„Neišvengiamai kitą rudenį turėsime diskusiją – aš už tai, kad tokia svarbi institucija būtų dar geriau finansuojama“, – patikino jis.
 
Praėjusią savaitę profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į šalies politikus, pažymėdami, kad Migracijos departamentas dėl mažų darbuotojų atlyginimų ir todėl atsiradusio jų trūkumo bei žymiai padidėjusio darbo krūvio greitu metu negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Pasak profsąjungos, jeigu šis klausimas nebus išspręstas, rudenį departamento specialistai gali masiškai palikti darbą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.08.09; 08:00
Aktualijos

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Nors Vidaus reikalų ministerijos siekis įteisinti migrantų apgręžimo politiką sulaukia kontroversiškų vertinimų, neteisėtos migracijos krizę valdžiusio Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pabrėžia – tik ši priemonė padėjo sugrąžinti sienų kontrolę bei atremti dar 2021-aisiais Baltarusijos režimo sukeltą hibridinę ataką. E. Gudzinskaitės teigimu, asmenys „nebėga nuo karo, bado ar maro“, todėl ir kalbėti apie prieglobsčio teikimą nėra prasmės.
 
„Reikia įvertinti, kad mes gyvename kitose realijose. Ir tie teisės aktai dėl žmogaus teisių, visa prieglobsčio sistema ES, jos ištakos yra iš tų laikų, kai pabėgėliai bėgo nuo karo, maro, bado, nuo tikrų persekiojimų. Ir tuo metu išties pabėgėlis buvo tas, kuris gyveno palapinėje, badaudavo, bet jis džiaugdavosi, kad turi gyvybę“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
 
„Bet dabar mes turime pabėgėlius, kurie nebėga nuo karo, bado ar maro. Aišku, yra išimčių, bet didžioji plūstanti masė – tai žmonės, kurie ieško geresnio gyvenimo. Galbūt kažkas tuo metu ten neturi darbo, bet neturėti darbo nėra tas pats, kas yra grėsmė mirti nuo bado. Ir didžioji masė turi pinigų susimokėti už padirbtus dokumentus, pasus, padirbtas tapatybes, turi pinigų sumokėti gabentojams, atvežantiems juos į Europą. Tai yra visai kiti migrantai, tai prieš juos turi būti ir priemonės kitokios“, – pridūrė ji.
 
Migracijos departamento direktorės teigimu, tiek ir Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasakę, kad „galimybė atvykti į kitą valstybė ir joje apsigyventi nėra prigimtinė teisė“.
 
„Tai valstybės prerogatyva nustatyti, ką įsileisti, o su išimtimi prašyti prieglobsčio“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.
 
Pasak jos, nauja realybė reikalauja ir naujų teisės aktų, o vienas tokių – migrantų apgręžimo politiką įtvirtinantis įstatymas.
 
„Situacija pasikeitė ir reikia kitokių teisės aktų. Mes pamatėme, kad tik atstūmimas padėjo sugrąžinti sienų kontrolę, suvaldyti tuos srautus. Ir tai turi būti įteisinta ir aiškiai pasakyta, kokiomis sąlygomis turi vykti atstūmimas. Tai vienareikšmiškai to reikia, nes tik tada bus galima įtvirtinti būtinus standartus“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
 
ELTA primena, kad sausio mėnesį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, įstatymo projektą Seimui ketinama teikti artėjančios pavasario Seimo sesijos metu.
 
Tuo tarpu nevyriausybės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dar sausį pateiktoje 2022-ųjų stebėsenos atskaitoje kritikos praėjusių metų rugpjūtį Lietuvoje pradėtai taikyti vadinamajai „apgręžimo“ politikai negailima.  Nors išplatintame dokumente organizacijos atstovai pažymi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius teikė rekomendacijas atsakingiau pasirūpinti „apgręžiamų“ žmonių išgyvenimo poreikiais, vis tik, pasak jų, realių pasikeitimų įgyvendinta nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak jų, nė vienas iš stebėtojų kalbintų asmenų, kurie prieš tai buvo „apgręžiami“, nenurodė, kad „apgręžimo“ metu jiems buvo suprantamai paaiškinta, kur ir kokiu būdu galima kreiptis dėl prieglobsčio.
 
Opozicija įstatymo projektą taip pat vertina skeptiškai. Socialdemokrato Gintauto Palucko nuomone, VRM iniciatyva yra absoliučiai nereikalinga, mat, pažymi politikas, ne visą ekstremaliomis sąlygomis susiformavusią praktiką yra būtina įforminti teisės aktais. Įstatymo projekto būtinybe abejoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, nors būtina užtikrinti valstybės saugumą, privalu garantuoti ir žmogaus teises.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.02.20; 06:08
Aktualijos

Migracijos departamento būstinė. VRM nuotr.

Įsigaliojus tvarkai, kad leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinių vizų panorusiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams privaloma pildyti specialų klausimyną, Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė neslepia nuostabos – kasdien nuo dešimties iki dvidešimties apklaustųjų nurodo, kad pritaria Rusijos sukeltam karui Ukrainoje. E. Gudzinskaitė pažymi, kad pateikta informacija turi lemiamos įtakos priimant sprendimus dėl pasilikimo šalyje – palaikantys karą privalo išvykti iš Lietuvos.
 
„Dabar visiems Rusijos, Baltarusijos piliečiams, taip pat ir kitų pilietybių asmenims galime duoti apklausą. Ten prašome išsamiai papasakoti apie savo praeitį, apie ryšį su karinėmis žvalgybos struktūromis, išreikšti savo požiūrį į karą Ukrainoje. Ir išties mane labai nustebino tai, kad santykinai daug gauname pasakymų – kiekvieną nuo 10 iki 20 – kad pritaria karui, palaiko tai, kas vyksta Ukrainoje“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
 
Migracijos departamento direktorė pabrėžia, kad tokiems asmenims leidimai gyventi Lietuvoje nėra išduodami. Taip pat, nurodo E. Gudzinskaitės, dažnu atveju asmens prašymai nėra patenkinami ir dėl kitų priežasčių.
 
„Yra ir kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl nustatytų ryšių. Tada konsultuojamės su trimis tarnybomis – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Policijos departamentu ir Valstybės saugumo departamentu. Išsamiai vertiname pateiktą informaciją ir, jei konstatuoja, kad žmogus kelia grėsmę ar valstybės saugumui, ar viešajai tvarkai, priimamas sprendimas neišduoti leidimo gyventi ir jį išsiųsti“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
 
Migracijos departamento direktorė nurodė, kad vykdomose apklausose yra užduodami aštuoni asmeniniai klausimai ir dar du apie požiūrį į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
 
„Klausiama, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos pradėtą karą. Ir kai kurie sako, kad yra apolitiški, kad jų nedomina tie reikalai. Bet, kai esi tokioje situacijoje ir vyksta karas, tu negali sėdėti ant dviejų kėdžių. Tai iš tiesų stebina, kiek daug žmonių yra Rusijos pusėje“, – sakė E. Gudzinskaitė.
 
E. Gudzinskaitė svarsto, kad kai kurių asmenų nevienareikšmiškas kalbėjimas apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje gali būti paveiktas dėl vis dar turimų ryšių su Kremliumi. Pavyzdžiui, pasak jos, rusai, palaikantys Ukrainą, gali prarasti iš Rusijos gaunamas pensijas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.02.17; 00:30