Danijoje nusileido pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.Danijoje – pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.
Kopenhaga, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Danijoje nusileido pirmieji naikintuvai F-35, kurie pakeis senesnius Danijos karinių oro pajėgų naikintuvus F-16. Tai ketvirtadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.
Pateiktais duomenimis, keturi iš JAV atskridę pažangūs F-35 naikintuvai nutūpė Skrydstrupo kariniame aerodrome, esančiame maždaug už 60 km į šiaurę nuo Vokietijos sienos.
Danija iš amerikiečių gamintojos „Lockheed Martin“ užsisakė iš viso 27 naikintuvus su „stealth“ technologija. Šeši orlaiviai mokymų tikslais liks JAV, o likę palaipsniui bus perduoti Šiaurės šaliai.
19 savo naikintuvų F-16 Danija ketina perleisti Ukrainai. Šiuo metu ukrainiečių pilotai Danijoje apmokomi skraidyti šiais naikintuvais.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pranašumas ore „stabdo“ Kyjivo kontrpuolimą, jis priekaištavo Vakarams dėl lėto ginklų tiekimo ir sankcijų Rusijai.
„Jei mūsų nėra ore, o Rusija yra, jie sulaiko mus iš oro. Jie stabdo mūsų kontrpuolimą“, – sakė V. Zelenskis, paraginęs suteikti „galingesnius ir tolimojo nuotolio“ ginklus. Ginklų tiekimas Kyjivui ir naujos sankcijos Rusijai tampa „sudėtingi ir lėtesni“, pridūrė jis.
Ukrainos pareigūnai nusivylę dėl kritikos, kad Ukrainos kontrpuolimas pernelyg lėtas. Kyjivas nuolat prašo lėktuvų kovai su Rusijos invazija, tačiau daugelis Vakarų sąjungininkių vis dar dvejoja. Daugelį savaičių Ukraina priekaištauja dėl lėto proceso gauti JAV gamybos naikintuvus F16, kurie pagerintų jos sovietinių laikų laivyną.
„Kai partnerės klausia: o kaip dėl kontrpuolimo, kada bus kitas žingsnis? Mano atsakymas: šiandien mūsų žingsniai tikrai greitesni nei naujieji sankcijų paketai“, – sakė V. Zelenskis.
Ukraina kliaunasi Vakarų tiekiamais ginklais ir šią vasarą pradėjo ilgai lauktą atsakomąjį puolimą, bet pripažino, kad pažanga lėta dėl smarkiai užminuotos teritorijos. Kol Vakarai delsė apginkluoti Ukrainą, Rusija turėjo mažiausiai pusę metų įrengti gynybos įtvirtinimus ir užminuoti laukus.
Nepaisant to, pastaruoju metu Kyjivas pranešė apie tam tikrą sėkmę. Praėjusią savaitę paskelbta apie strateginę pergalę užėmus pietinį Robotynės kaimą, tai, sakoma, atvers kelią Ukrainos pajėgoms veržtis tolyn Maskvos aneksuoto Krymo link.
Modernus amerikiečių naikintuvas F-16. Epa – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Be jau pažadėtų naikintuvų, Ukrainai, anot prezidento Volodymyro Zelenskio, reikia dar 100, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos. „Iš viso mums reikia maždaug 160 naikintuvų, kad turėtume stiprias karines oro pajėgas“, – sakė V. Zelenskis interviu, kurį ketvirtadienį paskelbė Portugalijos visuomeninė televizija. Tai esą atimtų iš Rusijos galimybę dominuoti Ukrainos oro erdvėje. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis
Iki šiol Kyjivas yra sulaukęs pažadų dėl „50 ar 60“ naikintuvų F-16, teigė prezidentas. Trečiadienį karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas Ukrainos visuomeniniam transliuotojui kalbėjo apie „maždaug 128 naikintuvų F-16“ poreikį.
Ukraina, padedama Vakarų, jau daugiau kaip 18 mėnesių priešinasi Rusijos agresijai. Ukrainos karinės oro pajėgos turi tik pasenusių sovietinės gamybos lėktuvų. Perduoti F-16 naikintuvų Kyjivui pažadėjo Danija, Nyderlandai ir Norvegija. Virtinė šalių, be to, ketina teikti paramą apmokant pilotus ir technikus.
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienį reklaminės akcijos „Call Russia“ iniciatoriui Tomui Balžekui paskelbus, kad iniciatyva stabdoma, į tai sureagavo ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Anot ministro, ši akcija, išplatinta likus vos keletui dienų prieš NATO viršūnių susitikimą, yra nederama.
„Demokratiškoje ir laisvoje Lietuvoje verslas ir nevyriausybinės organizacijos yra savarankiški bei gali nepriklausomai siūlyti savo idėjas bei akcijas visuomenei. Tačiau ši akcija akivaizdžiai pasirodė netinkamu metu ir netinkamoje vietoje ir, mano manymu, su netinkama žinia. NATO summitas pirmiausia yra apie Lietuvos didesnį saugumą, mūsų sąjungininkus Aljanse bei tikslą kuo labiau padėti ukrainiečiams laimėti karą ir kuo greičiau į aljansą pakviesti Ukrainą“, – Eltai teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergio teigimu, sostinės reklaminiuose stenduose pasirodžiusi kampanija yra pernelyg dviprasmiška ir, kaip parodė šeštadienio incidentai Vilniuje, supriešinanti visuomenę.
„Akcijos organizatorių pasirinkta žinia bei forma sukelia dviprasmišką įspūdį, neperduoda tos žinios, kurios nuoširdžiausiai siekia Lietuvos visuomenė, supriešina mus belaukiant summito. Gerai, kad akcijos organizatoriai išgirdo visuomenės reiškiamą nuomonę ir ištaisys padarytą klaidą“, – pažymėjo ministras.
ELTA primena, socialiniuose tinkluose kilus diskusijai apie akcijos „Call Russia“ tinkamumą, šeštadienį Vilniuje sugadinti keletas minėtą iniciatyvą skelbiančių reklaminių stendų.
Sostinės centre, Gedimino prospekte, vienas tokių stendų su užrašu „Ar skambinai Rusijai šiandien?“, buvo apvyniotas juoda celofanine plėvele.
Socialiniuose tinkluose paplito ir daugiau nuotraukų apie celofaninė plėvele Vilniuje apvyniotus reklaminius „Call Russia“ stendus, kai kurie jų apipaišyti užrašais „F-16!“.
Reaguojant į incidentus sostinėje, akcijos iniciatorius Tomas Balžekas šeštadienio vakarą savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame praneša, kad reklaminė kampanija stabdoma.
„Tai, kas buvo grįsta tik gerais ketinimais, sukėlė didelį visuomenės pasipriešinimą“, – teigė jis socialiniame tinkle.
Komentuodamas daug neigiamo visuomenės vertinimo sulaukusią iniciatyvą, jos autorius pripažįsta, kad ją rengiant klaidų vis dėlto išvengta nebuvo.
„Kartu pripažįstu, kad dabar planuojant komunikacijos kampaniją padaryta klaidų. Manau, kad komunikacijos žinutė turėjo būti aiškesnė, nekelti dviprasmiškų minčių, neva skatiname skambinti ir tartis su putinu. Kategoriškai atmetu tokias prielaidas ir intencijas“, – sakė T. Balžekas.
Kas šiomis dienomis labiausiai krito į akis? Ogi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos įsivaizdavimai, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Duodamas interviu LNK Žinioms prezidentas pabrėžė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“. Štai tokia mūsų prezidento nuomonė. Dar galima priminti ir šiuos G. Nausėdos žodžius: „Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“.
Beje, ELTA primena, kad neseniai viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, girdi, Berlynas pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mano supratimu, su savo sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungos struktūrose lietuviai privalo kalbėti … labai ATVIRAI. Tiek nuolankiai atsiklaupę ant kelių, tiek piktai trinksėdami kumščiu į stalą. Nežiūrint, kokia padėtis. Pastarieji keliolika metų akivaizdžiai įrodė – baimė ištarti bent vieną piktesnį epitetą – tokia pat žalinga kaip ir nuolatiniai barniai, priekaištai. Vaizdingai tariant, reikalingas ne vien meduolis, bet ir bizūnas. Jei sąjungininkai elgiasi padoriai, sąžiningai – pagirkime juos, jei jie daro, mūsų manymu, lemtingas klaidas, tai taip ir rėžkime jiems į akis be jokių politkorektiškumų.
Štai mūsų šiaurinė kaimynė Švedija prieš pat lemtingus sprendimus NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis ėmė ir sukvailiojo. Viešai deginti šventas knygas – jokia saviraiškos laisvė. Tai – viduramžius primenantis barbarizmas. Be kita ko, labai panašus į Rusijos specialiųjų tarnybų provokaciją, kurios užsakovai trokšta narystės NATO struktūrose siekiančiai Švedijai pakišti koją ir tuo pačiu … susilpninti visą NATO, ypač tris Baltijos valstybes.
Kaip Lietuva turėjo elgtis šiuo konkrečiu atveju? Lietuvos vadovai galėjo labai garsiai pasmerkti idiotiškai pasielgusią partnerę Švediją (kažin kokiam atvykėliui leido viešai demonstruoti cinišką nepagarbą viso pasaulio musulmonams – išniekinti Koraną). Sutikime, Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Švedija taptų NATO nare. Baltijos jūra taptų tarsi vidine NATO jūra. Bet Turkija greičiausiai dabar nepalaimins Švedijos narystės NATO aljanse. Kaip skelbia AFP – ELTA, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui deginti Koraną. „Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Taigi Švedija narystę NATO struktūrose šiemet greičiausia matys tarsi savo ausis. O tai reiškia, kad, žvelgiant rimčiau, Švedija pakenkė ne vien sau, bet ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Įsidėmėkime šitą aplinkybę – Švedija savo kvailiojimais susilpnino ne tik save, bet ir tris Baltijos valstybes ypač pavojingu metu, kai Rusija jau antrus metus tęsia nuožmų karą prieš Ukrainą.
Ką sakys Lietuvos prezidentas G. Nausėda liepos 11 – 12 dienomis, kai Turkija pareikš veto? Kaltinsime Švediją ar Turkiją? Mano supratimu, oficialusis Vilnius privalėtų priekaištauti tik … Švedijos valdžiai. Turkija – niekuo dėta. Turkijos prezidentas elgiasi nuosekliai, padoriai, principingai.
Panaši padėtis – dėl Vokietijos. Jei Vokietija išties dislokuos Lietuvoje savo karių brigadą, – didelis AČIŪ. Jei Berlynas griežtai laikysis savo įsipareigojimų – nuoširdžiausia PAGARBA. Bet turime karčių istorijos pamokų, kai sutartys laužomos, ignoruojamos, pamirštamos. Imkime garsųjį Budapešto memorandumą 1994-aisiais metais, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas, Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pažadėjo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į atiduodamą atominį ginklą. Šiandien matome, kad iš šį dokumentą pasirašiusių valstybių duotų pažadų laikėsi tik Ukraina – tikrai atidavė atominius ginklus. Visos kitos valstybės ciniškai pamiršo savo pažadus.
Todėl Lietuva teturi tik vieną kelią – nepatikliai žiūrėti į bet kokius susitarimus. Taip, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) šiandien palaimino vokiečių brigados kelionę į Lietuvą. Bet ką darysime, jei susiklostys paini padėtis – Rusijos agresijos išvakarėse oficialusis Berlynas, sugalvojęs įvairiausių priežasčių, lieps savo kariams bėgti iš Lietuvos? Ar bent plaukas nukris tuomet nuo O. Šolco galvos? Gal O. Šolcą jau bus pakeitęs kitas kancleris – Angelos Merkel arba Gerhardo Šrioderio sukirpimo politikai, tvirtinantys, jog neprivalo laikytis pirmtako skelbtų susitarimų.
Kur tuomet ponas G. Nausėda dės savo žodžius „mes pasitikime savo partneriais“? Atkreipkime dėmesį – Vokietijos kancleris šiandien daug kur painiojasi, nenuoseklus, kalba dviprasmiškai. Jis tarsi praregėjo dėl labai bjaurių tikslų turinčios Rusijos. Šaunuolis. Bet kaip suprasti jo paskutiniąsias mintis, kuomet Jevgenijaus Prigožino kariauna „Wagner“ žygiavo Maskvos link, o kraugerys Vladimiras Putinas spruko iš Kremliaus kažkur į Valdajų? Vokietijos kancleris puolė šaukti, esą nei Vokietija, nei NATO neketina nuversti V. Putino. Girdi, Vakarams labai svarbus stabilumas Rusijoje. Tad, jei žvelgsime priekabiai, O. Šolcas – V. Putino sąjungininkas. Ar ponas G. Nausėda kreipėsi į Vokietijos kanclerį reikalaudamas pasiaiškinti? V. Putinas – padoresnis už „Wagner“ bosą J. Prigožiną?
Vokietijos kanclerio pozicija (panašiai dėl būtinybės išsaugoti V. Putiną po „Wagner” maršo suokė ir Baltieji rūmai Vašingtone, ir Prancūzijos prezidentas), esą Vakarai nenori V. Putino griūties, – stebina, glumina. Viena vertus, Vakarai rengia tarptautinį tribunolą – pasiruošę V. Putiną tupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos, kita vertus, bijo perversmų, kad į Kremlių neateitų dar bjauresnis. Bet ar gali būti baisesnių už V. Putiną?
Šia proga verta prisiminti Helmutą Kolį. Šis Vokietijos kancleris, kuomet Lietuva siekė nepriklausomybės, priekaištavo mums, esą lietuviai neturi kenkti Michailo Gorbačiovo pertvarkai – neleistina skelbti Kovo 11-osios akto. Pasak H. Kolio – svarbiausia, kad M. Gorbačiovas leido išardyti Berlyno sieną. O lietuviai tegul ir toliau kenčia okupacijas, rusifikacijas, pažeminimus. Tegul palaukia geresnių laikų. Mano manymu, H. Kolis elgėsi niekšiškai ir ciniškai. Beje, jį tuomet palaikė JAV bei Prancūzijos prezidentai – vardan M. Gorbačiovo sėkmės Baltijos šalys privalo atsisakyti savos nepriklausomybės. Nejaugi pamiršome šį vakarietišką cinizmą? Nejaugi neverta šių niekšybių priminti J. Bidenui, O. Šolcui, E. Makronui?
Joe Bideno kritimai
Šiandien Vakarai, įskaitant ir JAV prezidentą Džo Baideną (Joe Bidenas), ir Vokietijos kanclerį O. Šolcą, ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, daro tą pačią klaidą, kaip ir jų pirmtakai, įskaitant kolius bei miteranus. Užuot nuo pat pirmųjų dienų elgęsi vyriškai, Vakarai tebenuolaidžiauja Kremliui. Leido naikinti Čečėniją, Paskui, 2008- aisiais, leido pulti Gruziją. Po to JAV prezidentas Barakas Obama ir jo tuometinė dešinioji ranka J. Bidenas leido okupuoti Krymą, drausdami ukrainiečiams priešintis. Šiandien, 2023-aisiais, kuomet Ukraina jau beveik dvejus metus didvyriškai ginasi nuo Rusijos ordų ir tuo pačiu gina Europą, Vakarai, pirmiausia – Amerika, nesiteikia ukrainiečių kariams atgabenti užtektinai modernių, galingų ginklų. Vakarai tiekia Ukrainai ginklus taip skūpiai, tarsi lašintų iš pipetės. Tai neduos toliašaudžių artilerijos sistemų, tai neduos tankų, tai neleis apšaudyti Rusijos teritorijos, tai neduos technikos, kuria įmanoma apsaugoti oro erdvę.
Paskutiniosios žinios irgi nieko gero nežada. Pasirodo, ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar net nepradėti. Ukrainos valdžia tiki, jog Ukraina turės naikintuvus F-16, nes šis sprendimas jau priimtas. Bet Ukrainos karinė vadovybė tiesiog maldauja: „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti procesus“, – skelbiama leidinyje „Ukrinform“.
Taigi – vien vilkinimai, vien vėlavimai ! Ką tai galėtų reikšti? Tokiais būdais Vakarai siekia, kad Rusija dar rimčiau įsitvirtintų užgrobtose teritorijose ir ukrainiečių kariams būtų žymiai sunkiau laimėti? Gal išties teisūs tie JAV prezidento J. Bideno kritikai (Andrėjus Ilarionovas, Gary Tabachas, Konstantinas Borovojus), kurie sako, kad tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai. Jie mano, kad J. Bidenas leido V. Putinui terioti Ukrainą (jei J. Bidenas būtų griežtai protestavęs 2022-ųjų vasarį, V. Putinas nebūtų drįsęs pulti). O gal teisūs tie, kurie mano, jog ginklų Ukrainai neduodama užtektinai tik todėl, kad Vakarai trokšta išsekinti tiek Kijevą, tiek Maskvą? Žodžiu, versijų užtektinai: Vakarams nusispjauti į Ukrainą, Vakarai paniškai bijo Kremliaus, Vakarai bijo Rusijos griūties (kad neišsivaikščiotų atominiai ginklai), Vakarai bijo Ukrainos konkurencijos, Vakarai bijo atominio karo. Lengviau išvardinti, ko Vakarai nebijo. Tiesiog patalogiški bailiai.
Taigi jau seniai nebesuprantu Vakarų. Nebesusigaudau, kada jie tiesą sako, kada meluoja, kuomet po gražiais lozungais slepia savąjį cinizmą, egoizmą ir nusikaltimus.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos taip pat dažnai nesuprantu. Nesupratau tuomet, kai 2015-aisiais mūsų seimūnai, nė valandėlės nepabuvę nei Turkijos, nei Azerbaidžano, nei Armėnijos archyvuose, palaimino rezoliuciją, smerkiančią Osmanų imperiją dėl 1915-ųjų įvykių (girdi, tai neabejotinai – genocidas prieš armėnų tautą). Nesupratau tuomet Lietuvos, kai ji nė sykio nepasmerkė teroristų iš ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun, dar visai neseniai žudžiusių turkų ir azerbaidžaniečių politikus Vakarų sostinėse, kai nė žodeliu neužjautė milijono azerbaidžaniečių pabėgėlių, išvytų iš savo gimtųjų namų Karabache ir gretimuose rajonuose. Nesuprantu oficialiojo Vilniaus ir šiandien, kuomet Lietuvos valdžia nepasveikino Azerbaidžano, 2020-ųjų rudenį ginklu atkovojusio beveik visą Karabachą.
Nesuprantu Lietuvos, kai ji nesiteikia statyti paminklo Prezidentui Antanui Smetonai, kai linkusi į savo alfabetą įsileisti svetimas raides ir sugriauti visą gramatikos struktūrą, kai itin nuolankiai pataikauja kiekvienam žydų priekaištui, tarsi būtume Izraelio okupuota kolonija, kai klusniai sutinkame Briuselio ir Strasbūro spaudimui Lietuvos sieną kirtusius pabėgėlius labiau mylėti nei savus, lietuvius…
Klaustukų, abejonių, nerimo – vis daugiau ir daugiau. Vakarus kritikuojantis Turkijos prezidentas šiandien man labiau suprantamas nei Vakarams pataikauti raginantis Lietuvos vadovas.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, birželio 16 d. (ELTA). Švedijos vyriausybė nusprendė suteikti Ukrainai 12-ąjį pagalbos paketą, kurio vertė – 250 mln. kronų (21,5 mln. eurų). Į jį įeina ir ukrainiečių lakūnų mokymai skraidyti naikintuvais „JAS 39 Gripen“, praneša UNIAN.
Švedijos vyriausybės tinklalapyje pažymima, kad 140 mln. kronų bus pervesta per Didžiosios Britanijos fondą „International Fund for Ukraine“, kurio lėšomis perkama gynybos įranga Ukrainai.
90 mln. kronų skiriama NATO fondui Ukrainai remti. Šis fondas perka karinę techniką, degalus, medicinos įrangą, padeda stiprinti ir modernizuoti Ukrainos gynybos ir saugumo institucijas.
Ukraina jau daug mėnesių stengiasi suburti „aviacijos koaliciją“, kad galėtų ginti savo miestus nuo Rusijos atakų. Prie šios koalicijos prisijungė Didžioji Britanija, JAV, Lenkija, Belgija, Danija, Norvegija, Nyderlandai. Kai kurios šalys teigia, kad yra pasirengusios perduoti Ukrainai naikintuvų F-16. Pasak ekspertų, Ukraina gali gauti naikintuvų „Eurofighter“ iš kelių šalių ir naikintuvų „JAS 39 Gripen“ iš Švedijos.
Baltieji rūmai. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 20 d. (Ukrinform-ELTA). Jungtinės Valstijos gali perduoti Ukrainai orlaivius F-16 su sąlyga, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos nenaudos jų smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje. Atitinkamą pareiškimą padarė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake‘as Sullivanas, praneša Baltieji rūmai.
Jis pažymėjo: ukrainiečiai ne kartą teigė, kad yra pasirengę laikytis šių reikalavimų, ir JAV mato, kad Ukraina jų laikosi. Jungtinės Valstijos nesudaro sąlygų išpuoliams prieš Rusijos teritoriją ir jų neremia. J. Sullivanas pridūrė, kad priėmus sprendimą aprūpinti Ukrainą naikintuvais F-16, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais nustatys, kada lėktuvai bus pristatyti, kas ir kiek jų pristatys.
„Įvykdėme tai, ką pažadėjome. Ukrainai suteikėme tai, ko jai reikia, remdamiesi glaudžiomis konsultacijomis tarp mūsų ir jų kariškių. Dabar pradedame diskusijas dėl to, kaip patobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, kurios yra mūsų ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainos savigynai dalis“, – pabrėžė jis.
Kaip pranešama, JAV prezidentas Joe Bidenas patikino Didžiojo septyneto (G–7) lyderius, kad Jungtinės Valstijos rems pastangas apmokyti ukrainiečių pilotus naudotis vakarietiškais orlaiviais, įskaitant F-16 naikintuvus.
Remiantis Vakarų žiniasklaidos informacija, kiek anksčiau JAV administracija aiškiai leido suprasti Europos sąjungininkams, kad JAV netrukdys jiems tiekti Ukrainai naikintuvus F-16.
Ukraina ilgą laiką siekė gauti pažangių naikintuvų, ir šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
Amerikos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tiki, kad Vakarų valstybės išgirs Ukrainos prašymus perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų, įvykdys šiuos prašymus. Vis dėlto, kaip perspėja ministras, tai priklauso nuo lėktuvų gamintojo, tai yra JAV.
„Aš manau, bus išgirsti kaip ir visi kiti prašymai“, – sekmadienį LRT televizijos laidoje „Savaitė“ sakė A. Anušauskas, paklaustas, ar Vakarų valstybės atsižvelgs į nuo Rusijos besiginančios Ukrainos pakartotinį prašymą perduoti jai daugiau kovinių naikintuvų.
Krašto apsaugos ministras priminė, kad Ukrainai anksčiau Vakarų valstybės buvo perdavusios tankų, šarvuočių, taip pat galiausiai buvo perduoti ir naikintuvai, tą yra padariusios Lenkija, Slovakija.
A. Anušauskas pažymėjo, kad naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimas susijęs ir su mokymų, kaip elgtis su aviacine technika, specifika, jų trukme.
„Su aviacija sudėtingiau. Tai yra technologijos, pasirengimas, apmokymai. (…) Minimalus laikotarpis pasirengimui yra pusė metų, o optimalus – metai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Galiausiai, anot jo, papildomų naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai priklauso nuo to, kokią poziciją šiuo klausimu turės JAV.
„Kaip tai bus realizuota, priklauso, pirmiausia, nuo F-16 lėktuvo tėvynės, tai yra JAV“, – teigė ministras.
A. Anušausko manymu, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio planuojamas vizitas Vilniuje NATO viršūnių susitikimo metu šių metų liepą turėtų turėti įtakos Vakarams, sprendžiant papildomų naikintuvų perdavimo Ukrainai klausimą.
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto
„Prezidento V. Zelenskio buvimas Vilniuje, aš manau, pridės šiam klausimui, jo kėlimui svorio, nes vis tik pasaulyje šis prezidentas užima pakankamai svarbias pozicija pagal įtaką viešajai nuomonei“, – sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad po pražūtingų raketų atakų naktį į penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitras Kuleba dar kartą pareikalavo F-16 tipo naikintuvų savo šaliai.
„Kelias į taiką yra išvyti Rusiją iš Ukrainos. Kelias į taiką yra apginkluoti Ukrainą F-16 naikintuvais“, – tviteryje pareiškė D. Kuleba.
Rusijos raketų atakas jis pavadino Rusijos atsaku į „bet tokias taikos iniciatyvas“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 24 d. (Ukrinform-ELTA). Aprūpinti Ukrainą moderniais naikintuvais būtų geriausia investicija į ilgalaikį Europos žemyno saugumą, todėl jai reikėtų kuo greičiau pritarti, ES užsienio reikalų tarybos posėdyje sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Nėra jokių racionalių argumentų, kodėl Ukraina negalėtų gauti modernių vakarietiškų kovinių orlaivių, ir tikiu, kad šis sprendimas bus priimtas. Ukraina yra Europos gynėja. Ukrainos aprūpinimas lėktuvais F-16 bus geriausia šio dešimtmečio investicija į Europos žemyno saugumą“, – pasak Užsienio reikalų ministerijos, kalbėjo D. Kuleba.
Ministras išreiškė įsitikinimą, kad ES šalys gali atlikti pagrindinį vaidmenį priimant sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais koviniais lėktuvais ir taip pademonstruoti savo strateginę lyderystę.
„Būtina kuo greičiau pradėti mokyti Ukrainos pilotus dirbti su vakarietiškais lėktuvais, kad, kai jie bus suteikti, galėtume juos iš karto naudoti. Tai išgelbės mūsų karių ir civilių gyvybes ir užtikrins Ukrainos pranašumą ore priešo atžvilgiu“, – pažymėjo ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad suteikus Ukrainai naikintuvų F-16 ir integravus Ukrainos ir kaimyninių ES šalių priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą, būtų baigta formuoti taikaus Europos dangaus infrastruktūra.
Kaip pranešama, balandžio 24 dieną Liuksemburge susitinkantys ES šalių užsienio reikalų ministrai ieško kompromiso dėl bendrų amunicijos užsakymų Ukrainai gynybos pramonės įmonėse procedūros.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
Amsterdamas, vasario 19 d. (ELTA). Naikintuvų F-16 perdavimas Ukrainai bus kitas žingsnis, bet kol kas nemaža grupė šalių dvejoja dėl JAV pozicijos. Apie tai informuoja „RBC-Ukraina“ remdamasis Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte‘ės pareiškimu telemaratono metu.
Anot pareigūno, norint pristatyti JAV naikintuvus Ukrainai, turi būti sudaryta atitinkama koalicija, kaip ir „Leopard 2“ tankų atveju, kuri susitartų šiuo klausimu. Toks procesas užtrunka kelias savaites.
„F-16 – tai iš tikrųjų bus kitas žingsnis. Didelis kitas žingsnis. Tačiau mes orientuojamės į ateitį arba užtikriname, kad gausite viską, ko reikia, kol bus poreikis. Šiuo klausimu nėra jokio tabu. Tačiau F-16 yra gaminami Jungtinėse Valstijose, o jos nepritaria F-16 perdavimui Ukrainai. Todėl daugelis šalių dvejoja“, – pabrėžė M. Rutte‘ė.
Jis pažymėjo, kad norint užbaigti šią diskusiją, ji turi būti nevieša, nes, kitu atveju, debatai truks ilgai.
Primenama, kad JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau atmetė idėją perduoti Ukrainai naikintuvus F-16.
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Londonas, vasario 2 d. (AFP-ELTA). JK gynybos ministras ketvirtadienį sakė neatmetantis galimybės tiekti Ukrainai naikintuvų, tačiau perspėjo, kad jie nebus „stebuklinga lazdelė“ kare.
Gynybos sekretorius Benas Wallace‘as žurnalistams sakė: „Dėl naikintuvų aš pasisakiau gana aiškiai. Vienas dalykas, kurio išmokau per pastaruosius metus, yra tas, kad dėl nieko negalima būti visiškai tikram“.
Kyjivas prašo amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.
JAV kol kas atmeta bet kokį F-16 tiekimą Ukrainai, tačiau kiti partneriai, įskaitant Lenkiją, pasirodė esantys atviresni šiai idėjai.
„Esu labai atviras svarstymams dėl visų rūšių sistemų, ne tik naikintuvų, kad suteiktume Ukrainai tokią pagalbą“, – sakė B. Wallace‘as.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Dauningo gatvė, panašu, atmetė galimybę siųsti savo kovinius lėktuvus.
„Jungtinės Karalystės naikintuvai „Typhoon“ ir F-35 yra labai sudėtingi ir išmokti jais skraidyti reikia ne vieno mėnesio, – antradienį sakė oficialus ministro pirmininko atstovas. – Atsižvelgdami į tai, manome, kad siųsti šiuos naikintuvus į Ukrainą yra netikslinga“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarai iki šiol neatsakė į klausimą, ką laiko Rusijos karo Ukrainoje baigtimi.
Todėl, pasak ministro, sąjungininkų laikysena sankcijų klausimu bei parama Kyjivui ima strigti bei svyruoti. Nepaisant to, kad Vakarų lyderiai tvirtina – Rusija privalo pralaimėti šį karą – anot Lietuvos diplomatijos vadovo, stinga sutarimo, kas iš tikrųjų slypi po šiais žodžiais.
„Atsakymų aš ieškočiau ne vienoje ar kitoje sostinėje, ne vienoje ar kitoje valstybėje. Aš ieškočiau daugiau psichologijoje apie tai, kaip mes suvokiame, kaip tas karas turėtų baigtis. Man esminis klausimas yra neatsakytas arba yra specialiai vengiama į jį atsakyti“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijai teigė ministras.
„Kai mes pradedame kalbėti apie šių žodžių turinį, kas juose yra, kas tai yra Rusijos pralaimėjimas, ką tai reiškia, turbūt visi sutaria, kad Rusijos sienos Vakarų kariuomenė ir ginklai kirsti neturi jokių ketinimų. Bet štai, pavyzdžiui, ar Ukraina turi teisę atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje kad ir savo ginklais, nevakarietiškais ginklais – kažkodėl tai pasidaro debato klausimas“, – tęsė jis ir akcentavo, jog diskutuojant su partneriais dėl Krymo, klausimas taip pat kelia tam tikrą „nepatogumą pašnekovo veide“.
Ministras patvirtino – diskusijų metu susidaro įspūdis, kad kai kurių politikų „galvose yra tam tikri brūkšniai sudėlioti, kur toliau eiti negalima“. Todėl kiekvienas klausimas, susijęs su Ukraina ar frontu – provokuoja.
„Aš nesuprantu, kodėl jis turi būti provokuojantis? Kodėl yra sunku apie tai kalbėti? Kodėl kalbėti yra sunku apie Krymo sugrįžimą Ukrainai? (…) Man yra sunku suprasti, dėl to, kad mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą, jeigu tai yra šios žaidimo taisyklės. Paliekant Rusijai teisę braižyti sienas, tos sienos bus braižomos ir toliau“, – perspėjo politikas. Tinginys ramiausiai miega. Slaptai.lt fotografija
G. Landsbergis aiškiai įvardijo, ką, jo akimis, reiškia Kyjivo pergalė. Anot jo, tai teritorijų atkovojimas, nuostolių atlyginimas bei bausmės karo nusikaltėliams. Ministras yra įsitikinęs, kad Vakarai turi resursų ir jėgų padėti Ukrainai šį tikslą pasiekti.
„Laimėjimas – tai yra visos teritorijos susigrąžinimas, nuostolių atlyginimas ir kaltųjų nubaudimas. (…) Labai paprasta, paprastai skamba, sudėtinga pasiekti. Bet jeigu dėlioji strategiją tiems trims tikslams įgyvendinti, manau, kad Vakarai tikrai turi pakankamai galios visus tuos tikslus padėti Ukrainai pasiekti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
Paklaustas, kodėl Vakarų šalys nesiunčia rimtesnės ginkluotės kaip „Abrams“ tankų bei naikintuvų F-16, G. Landsbergis pasvarstė, jog Vakarai šioje situacijoje vadovaujasi galios svarstyklių principu. Teikiant paramą, pasak jo, stengiamasi išlaikyti balansą, mat Ukrainai nusvėrus situaciją savo naudai, derybos su Maskva taptų neįmanomos.
„Štai perdavus vakarietiškus tankus, Ukraina nugalės ir tada Rusija bus kažkokioje nepatogioje padėtyje, o galbūt kažkam Vakaruose norėtųsi, kad ji toje padėtyje neatsirastų. Vėlgi, mano nuomone, tai klaidingas skaičiavimas“, – situaciją iliustravo ministras.
„Mes kalbame apie valstybę, kurios sienos yra įtvirtintos Europoje galiojančiais susitarimais. Ir tos sienos yra pažeistos. Arba mes Europos tvarką išsaugome, apgindami tas sienas, arba Europos tvarka lieka pažeista“, – nurodė jis.
Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazėje). Roberto Dačkaus (LRP kanceliarija) nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse sustiprins į Lietuvą atvykę Lenkijos kariai, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Penktadienį karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vykusioje NATO oro policijos misijos karinių vienetų pasikeitimo ceremonijoje, pastarąjį pusmetį misiją stiprinusius Čekijos karius pakeitė lenkai.
„Esame dėkingi Vengrijos ir Lenkijos kontingentams už jų indėlį Baltijos šalių oro erdvės saugumui. Tai yra ypatingos reikšmės atgrasymo priemonė mūsų regione. Aktyviai prie regiono saugumo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau vienuoliktą kartą. Tai siunčia tvirtą atgrasymo žinią ir parodo Aljanso vienybę“, – pranešime teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kaip rašoma išplatintame pranešime, Lenkijos kariai ateinančius du mėnesius patruliuos su keturiais naikintuvais F-16. Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos valstybėse vadovauja Vengrijos karinės oro pajėgos, Lietuvoje dislokavusios keturis „JAS 39 Gripen“ naikintuvus. Po dviejų mėnesių Lenkija perims iš Vengrijos šios misijos vadovavimą.
Reaguojant į Rusijos karą Ukrainoje, Baltijos šalių oro erdvę saugantys NATO naikintuvai ne tik kyla atpažinti ir lydėti skrydžio taisykles tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pažeidusius Rusijos karinius orlaivius, bet ir patruliuoja palei Baltijos šalių sieną oro erdvėje su Rusija ir Baltarusija.
Nuo kovo mėnesio NATO sąjungininkai sustiprino oro policijos pajėgumus pasitelkdami daugiau karių, ir daugiau naikintuvų, kurie nuolat budi ir patruliuoja Rytiniame NATO pakraštyje.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Keturis mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Ispanijos karius pakeitė Danijos kariai, patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16, ir jų misiją sustiprinsiantys Portugalijos kariai su dar keturiais naikintuvais F-16.
„Nenutrūkstanti oro policijos misija siunčia stiprią žinutę apie NATO solidarumą ir svariai prisideda prie atgrasymo bei taikos palaikymo mūsų regione. Esame labai dėkingi Ispanijos kariams už nuostabų darbą ir sėkmingai įvykdytą misiją, o atvykusiems Danijos ir Portugalijos kariams linkime sėkmės ir tikimės, kad jie Lietuvoje jausis kaip namuose. Tegul Baltijos dangus būna giedras ir saugus“, – karinių kontingentų pasikeitimo ceremonijoje kalbėjo krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Danijos ambasadorius Lietuvoje Hansas Braskas, NATO vyriausiosios karinių oro pajėgų vadavietės štabo viršininko pavaduotojas paramai komandoras Adrianas Hillas, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, NATO pajėgų integravimo vieneto vadas pulkininkas Peteris Nielsenas ir kiti svečiai.
Danijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau aštuntą kartą, nurodoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime. Dabartinę danų pamainą sudaro iki 100 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai. Portugalija, sustiprinanti NATO oro policijos misiją su dar šimtu karių, mūsų regiono oro erdvę saugo penktą kartą.
Misiją baigę Ispanijos kariai NATO rytinės oro erdvės apsaugą Baltijos šalyse vykdė su aštuoniais „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais, o jų misiją iš Estijos bazės Amaryje sustiprino Italija su penktos kartos moderniausiais naikintuvais F35. Italijos kariai Amaryje misiją stiprins ir toliau – artėjančius keturis mėnesius jie patruliuos su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Pasikeitė NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys kariniai kontingentai. KOP Aviacijos Bazė/A.Gedrimo nuotr.
NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantiems naikintuvams tenka kilti atpažinti ir lydėti Rusijos orlaivius. Dažnu atveju tokie orlaiviai, ignoruodami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos rekomendacijas, skrenda be skrydžio planų ar radiolokacinių atsakiklių ir radijo ryšio nepalaiko.
Šiauliuose pastaruosius keturis mėnesius tarnavę maždaug 150 Ispanijos karių ne tik patruliavo, bet ir skyrė laiko bendravimui su Šiaulių miesto visuomene, labdara rėmė Šiaulių kompleksinių paslaugų namus „Alka“ bei Motinos Teresės šeimų namus, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas.
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policiją Baltijos valstybėse nepertraukiamai vykdė 14 šalių sąjungininkių.
Bulgarijos ginkluotosios pajėgos
Bulgarijos parlamento atstovai turėjo pagilinti biudžeto deficitą nuo planuoto 0,5 proc. iki 2,1 proc. BVP, kad galėtų sumokėti už pažangius JAV F-16 naikintuvus.
Vis dėlto parlamentarams pirkinio kaina pasirodė pateisinama, jie teigė, kad pirkinys pagaliau ištrauks Bulgariją iš technologinio sąstingio.
Penktadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino pirkinį – balsavo už aštuonių F-16 naikintuvų įsigijimą, kurie kainuos maždaug 1,1 milijardo eurų. 123 parlamentarai pritarė vyriausybės siūlymui nupirkti aštuonis lėktuvus „F-16 Block 70“, 78 deputatai balsavo „prieš“, o du susilaikė.
„Bulgarija bus pirmoji Balkanų šalis, turėsianti tokį naujovišką orlaivių modelį“, – teigė Bulgarijos gynybos ministras Krasimiras Karakachanovas.
Šeši F-16 naikintuvai bus vienapiločiai, o kiti du bus dviviečiai. Šis pirkinys pakeis iki šiol Bulgarijoje naudotus dar sovietiniame bloke sukonstruotus MiG-29 naikintuvus, iš kurių tik 7 dar gali skristi.
F-16 projektuotojas Lockheedas Martinas teigia, kad šie naikintuvai yra „patikrintas, didelio pajėgumo ir žemos rizikos, taip pat efektyvus kainos atžvilgiu sprendimas, patenkinantis Bulgarijos nacionalinius ir NATO gynybos interesus“.
Ketvirtadienį Floreno karinių oro pajėgų bazėje Belgijoje nugriaudėjo sprogimas, vienas lėktuvas visiškai sunaikintas, dar vienas apgadintas, du žmonės sužeisti. Tai pranešė šalies Gynybos ministerija.
„Sprogimas įvyko antroje dienos pusėje dėl gaisro, kilusio apie 14 valandą 10 minučių (15 valandą 10 minučių Lietuvos laiku) atliekant techninius darbus. Visiškai sunaikintas naikintuvas bombonešis F-16, dar vienas orlaivis apgadintas. Nukentėjo du technikai, jiems suteikta medicinos pagalba“, – informavo ministerija.
Karinė žinyba pradėjo tyrimą dėl saugumo technikos reikalavimų pažeidimo.
Belgijos karinės oro pajėgos iki ketvirtadienio incidento turėjo 54 lėktuvus F-16, pagamintus 1982 ir 1991 metais. Keturi iš jų dalyvauja NATO misijoje ir patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje. Belgija šiuo metu aiškinasi galimybes įsigyti Jungtinėse Valstijose lėktuvų F-22.
Virš Viduržemio jūros dingo Rusijos karinis lėktuvas Il-20 su 14 kariškių. Tai atsitiko Izraelio karinių oro pajėgų naikintuvams F-16 atakuojant objektus Sirijos Latakijos provincijoje, pranešė antradienį Rusijos gynybos ministerijos atstovai.
„Rugsėjo 17-ąją apie 23 valandą Maskvos laiku Rusijos lėktuvui Il-20 grįžtant į Hmeimimo aviacijos bazę virš Viduržemio jūros akvatorijos už 35 kilometrų nuo Sirijos pakrantės nutrūko ryšys su jo įgula“, – sakė žurnalistams žinybos atstovai. Jie patikslino, kad „Il-20 iš radarų ekranų dingo, kai keturi Izraelio lėktuvai F-16 atakavo Sirijos objektus Latakijos provincijoje“.
„Tuo pat metu Rusijos radiolokacinės oro erdvės kontrolės priemonės užfiksavo raketų paleidimus iš šiame rajone buvusios Prancūzijos fregatos „Auvergne“, – pareiškė ministerijos atstovai.
Rusijos orlaivyje buvo 14 kariškių, jų likimas nežinomas, vyksta paieškų ir gelbėjimo operacija.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Vėjo jėgainės Žemaitijoje. Slaptai.lt nuotr.
Skandalinga energetika. Pasirodo, tai, kad 2025 m. Lietuva, Latvija ir Estija nutrauks paskutinį elektros energijos ryšį su Rusijos ir Baltarusijos energetine sistema ir galutinai įsijungs į kontinentinės Europos energetinį tinklą, visai nėra toks gėris, kaip kalbama Lietuvoje. „Litovskij kurjer“ teigimu, kitose šalyse toks planas laikomas jei ne skandalingu, tai mažų mažiausia netikėtu. Dėl jo ginčijamasi netgi pačiame Briuselyje! Nesutaria ir Baltijos šalys tarpusavyje. Ir Lenkija baiminasi praradimų, kad energijos srautai iš Lietuvos ir Švedijos sumažins vietinių elektrinių pelningumą…
Esą ir patys lietuviai neslepia, kad projekte dar daugiau klausimų, nei atsakymų, o Europos Sąjungos palaikymas – kol kas irgi visiškai deklaratyvus. Ir šiaip, kvailučiai mes, nes greičiausiai elektros energija galutiniam vartotojui brangs, nukentėsime ekonomiškai. Turbūt greitai pasiprašysime atgal į pigų didžiosios kaimynės glėbį…
Saugokime propagandininkus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atidarė Vilniuje tarptautinę konferenciją „Žurnalistų saugumas – nauji iššūkiai ir koordinuotas atsakas“, rašo „Litovskij kurjer“. Bet ten dalyvavusiai „Russia Today“ televizijos žurnalistei labai nepatiko ministro žodžiai, kad tokie kanalai, kaip „Russia Today“, neturi nieko bendra su žurnalistika.
Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.
„Žurnalistai, dirbantys valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, irgi žurnalistai!“ – skundėsi taip ir neišdrįsusi prisistatyti šios televizijos darbuotoja. Ir pareiškė, kad, jei jau čia konferencija, kurioje svarstomi žurnalistų saugumo klausimai, tai ir „Russia Today“ žurnalistai turi teisę į saugumą. Hm. Gal ji taip subtiliai prašėsi politinio prieglobsčio, o mes, stuobriai, nesupratome?
Oazė ekstremistams. Rusijos opozicionieriaus Viačeslavo Malcevo bendražygis, koalicijos „Naujoji opozicija“ vadovas ir „Rusiško maršo“ organizatorius Jurijus Gorskis, nuo liepos 7 d. buvęs namų arešte, savo feisbuko paskyroje paskelbė pabėgęs nuo KGB, kirtęs ES sieną ir „su švaria sąžine iškeliavęs į lietuviškas žemes“. Apie tai pranešė laikraštis „Obzor“.
Gana neutraliai pranešė. Parašė, kad Gorskis liepos 5 d. buvo sulaikytas įtariant ekstremizmu. Kokiu ekstremizmu – neparašė. Gal audė džichadisto diržą ar, dar baisiau, skatino žmones eiti į gatves ir reikšti savo nuomonę. „Kodėl šitų kontrų Rusijoje nesmaugia, aš nesuprantu“, – po straipsniu piktinasi jokio smurto ir neapykantos neskatinantis komentatorius, kurio IP adresas mūsų saugumui turbūt jau žinomas.
Nemoka skraidyti. Kas čia lojo, kad rusų kariniai lakūnai virš Baltijos skraido nutrūktgalviškai? Štai NATO žvalgybinis lėktuvas praskrido virš civilinio lainerio А–321 tik 150 m atstumu! Ir laineris tas skrido iš Helsinkio į Miuncheną. Tuoj saviškius į Baltiją numuš…
„Primename, kad birželio gale rusų naikintuvas SU–27 nugynė NATO F–16, kai pastarasis virš Baltijos mėgino prisiartinti prie lėktuvo, kuriuo virš Baltijos skrido RF gynybos ministras Sergejus Šoigu“, – kažkaip grėsmingai primena „RuBaltic.ru“.
Prarastoji pramonė. Sovietiniu periodu Baltarusija ir „trys Baltijos seserys“ turėjo panašią ekonomikos struktūrą su aukštosiomis technologijomis aprūpinta sunkiąja pramone, tačiau po SSSR griuvimo ekonominiai keliai išsiskyrė: Baltarusija sukūrė jungtinę valstybę su Rusija ir taip išsaugojo bei modernizavo sovietinį industrinį palikimą, o Baltijos šalys įstojo į Europos Sąjungą ir visą stambią pramonę prarado, rašo „RuBaltic.ru“.
Tais senais gerais laikais Baltarusija ir Baltijos šalys buvo pramoninis regionas, pramonė jų ekonomikos struktūroje sudarė per 60 proc. Baltarusija turėjo MAZ, BelAZ, „Atlant“, „Vitiaz“, „Gorizont“. Baltijos šalys – Ignalinos AE, RAF, „Radiotechnika“, VEF, „Punane Ret“. Lietuva, Latvija ir Estija buvo Sovietų Sąjungos Silicio slėnio analogas. Aišku, paveldėtos gamyklos buvo nerentabilios, jas reikėjo modernizuoti, optimizuoti ir t.t., tačiau Baltijos šalys šių pramonės objektu atžvilgiu jokios valstybinės politikos neturėjo.
Tai va. Taip ir gyvenam šiandien – išbadėję, apskurę. Didžiausias eurointegracijos „bonusas“, pasak „RuBaltic“, kad galime laisvai judėti po ES. Rezultatas – pusė darbingų gyventojų pabėgo į kitas ES šalis. Taip pasirašėme sau mirties nuosprendį. O laimingi ir ramūs baltarusiai džiaugiasi ir klesti. Ura.
Vargšai braliukai. Latvijos Seimo valdančiosios koalicijos atstovas Edvīns Šnore lengvai ir žaismingai, oficialiai ir viešai lygino rusus su etėlėmis, nė trupučio nesibaimindamas kaltinimų kurstant rasinę ir nacionalinę nesantaiką, – piktinasi Rusijos naujienų agentūra „RuAn.info“.
Naujienų agentūra neketina atsukti kito skruosto – ilgiausiame straipsnyje cituoja 1935 m. Maskvoje išleistą knygą, kurioje latviai apibūdinami kaip siaubingai nuskurdę, moterys – apsirengusios tik vienu skuduru, kuris vos pridengia nuogybes. Latviai miega ant plikos žemės, valgo vien grikių duoną, raugintus kopūstus ir neraugintus agurkus. O pirmasis latvių kalbos vadovėlis išleistas tik 1868 m. ir rusų kalba. O raštą latviai gavo tik 50 metų anksčiau už čiukčius…
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taikiniai. Turbūt dėl aukščiau cituojamo pasisakymo smarkiai įsižeidė ir „Vesti.lv“: „Didžiuokitės, latviai! Jus paims į karą su Rusija vietoj taikinių!“ Ir cituoja buvusią Latvijos prezidentę Vairą Vikę–Freibergą, kad tik pusė latvių turi intelektą. Esą, nors tiksli citata – pusė Latvijos gyventojų, bet eksprezidentė rusų niekada nelaikiusi žmonėmis…
Siena. Lenkija nori atsitverti nuo Ukrainos siena, – praneša naujieną rusų bendruomenės Latvijoje portalas „baltijalv.lv“. Ups. Paspaudus antraštę paaiškėja, kad ne tik su Ukraina, bet ir Baltarusija. Dar toliau paskaičius – kad ne dėl politinių priežasčių, o dėl kiaulių maro. Bet taip, šaunuoliai, propagandininkai, reikiama mintis vienoje kitoje galvoje jau gyva…
Pulkininkas. Ukrainos kontržvalgyba sulaikė Donbaso kovotojų instruktorių pulkininką Valerijų Gratovą, praneša „Gordonua.net“. Rusų pulkininkas su padirbtu Ukrainos pasu keliavo į nepripažintą Prisdniestrę, kad ten užimtų vadovaujanti postą.
Gratovas sulaikytas specialiosios operacijos metu. Jis jau ne pirmą kartą ketino nukeliauti į Pridniestrę su padirbtu pasu, apsimetęs į akis nekrentančiu pensininku, kukliu darbo veteranu.
Balandžio 10 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, susitikę su į Lietuvą atvykusiais Nyderlandų gynybos ministre p. Jeanine Hennis-Plasschaert ir kariuomenės vadu generolu Tomu Middendorpu (Tom Middendorp), aptarė saugumo situaciją visame pasaulyje, tiek Europoje, pastaruosius įvykius ir sutarė dėl sklandaus NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimo būtinybės.
Nyderlandų gynybos ministrė Jeanine Hennis-Plasschaert
„Labai nekantravau atvykti į Lietuvą aplankyti savo karių, o esant tokiai saugumo situacijai svarbu, kad NATO sąjungininkės ir toliau demonstruotų vienybę ir solidarumą,“ – susitikime sakė Nyderlandų gynybos ministrė, į Lietuvą kartu su Nyderlandų kariuomenės vadu atvykusi aplankyti ir Nyderlandų karių, kurie nuo šių metų pavasario tarnauja Rukloje dislokuotoje NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje.
Ministras R. Karoblis savo ruožtu padėkojo Nyderlandų Karalystei už iniciatyvas, stiprinančias mūsų regiono saugumą.
Nemažą susitikimo dalį ministrai ir vadai skyrė dezinformacijos klausimui aptarti. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis pristatė Nyderlandų gynybos ministrei ir kariuomenės vadui suklastotų naujienų atvejus, kurie buvo nukreipti prieš Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.
„Džiaugiamės dideliu visuomenės palaikymu tiek NATO kaip organizacijos, tiek NATO priešakinių pajėgų bataliono dislokavimu Lietuvoje,“ – sakė krašto apsaugos ministras. Anot ministro, Rusija ir toliau aktyviai tęsia savo propagandą Lietuvoje, tačiau visuomenės atsparumas informacinėms atakoms auga, be to, į šių atakų dekonstravimą aktyviai įsitraukia ir žiniasklaida.
„Akivaizdu, kad informacinių atakų neįmanoma išvengti ir jų bus ateityje. Tačiau turime būti pasirengę jas atremti,“ – sakė R. Karoblis. Nyderlandų gynybos ministrė ir pati itin domėjosi propagandos klausimais ir kaip Lietuva yra pasirengusi atremti informacines atakas.
Susitikime ministrai taip pat aptarė Europos šalių gynybos finansavimo klausimą ir įsipareigojimą didinti lėšas gynybai. Viešnia pagyrė Lietuvą už pastangas didinti finansavimą ir kartu su Lietuvos krašto apsaugos ministru sutarė ir pabrėžė, kad svarbu yra ne tik finansavimo gynybai didinimas, bet ir tai, kad šis finansavimas būtų tiesiogiai nukreiptas į šalių pasirengimą reaguoti.
Pasak ministrės J. Hennis-Plasschaert, saugumo situacija reikalauja ir didesnio Europos šalių aktyvumo ieškant gynybos ir saugumo stiprinimo sprendimų.
Po dvišalio susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje Lietuvos ir Nyderlandų gynybos ministrai ir kariuomenių vadai išvyko į Ruklą, kur dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.
Nyderlandų kariuomenės vadas generolu Tomas Middendorpas
Rukloje dislokuotam Vokietijos vadovaujam NATO pajėgų batalionui Nyderlandai yra skyrę apie 250 karių. Kartu olandų karai atsigabeno ir įvairios karinės ginkluotės ir įrangos – apie 40 įvairios karinės technikos: pėstininkų kovos mašinų CV 90, žvalgybos transporto priemonių „Fennek“, transporto priemonių „Boxer“, šarvuotų remonto evakavimo mašinų, kt. Lietuvoje dislokuotų Nyderlandų pajėgų pagrindą sudaro Havelte įsikūrusio Nyderlandų kariuomenės Sausumos pajėgų 43-iosios mechanizuotosios pėstininkų brigados 44-ojo Nyderlandų mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. 44-ojo bataliono kariai Lietuvoje bus dislokuoti iki liepos, po vėliau juos keis kariai iš 13-osios brigados.
NATO bataliono grupei priskirti kariai – ne vieninteliai, šiuo metu dislokuoti Lietuvoje. Nuo šių metų sausio Nyderlandų karinių oro pajėgų kontingentas yra dislokuotas Šiauliuose, iš kur su keturiais naikintuvais F-16 vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. Tai jau antroji olandų karių misija.
Be to, Nyderlandų kariai yra vykdę oro policijos misijos pastiprinimą iš Malborko oro bazės Lenkijoje 2014 m. rugsėjo-gruodžio mėn. Be to, du Nyderlandų kariuomenės atstovai tarnauja Vilniuje veikiančiame NATO pajėgų integravimo vienete.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
