F-16 „Fighting Falcon“

Gordijo mazgas

JAV pritaria naikintuvų F-16 perdavimui Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, gegužės 20 d. (ELTA). JAV leis Vakarų sąjungininkams tiekti Ukrainai pažangius naikintuvus, įskaitant JAV pagamintus lėktuvus F-16, praneša BBC.
 
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV lyderis informavo Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovus apie šį sprendimą penktadienį Japonijoje vykusio susitikimo metu. Pasak prezidento patarėjo, JAV kariuomenė apmokys ukrainiečių lakūnus pilotuoti vakarietiškus karo lėktuvus.
 
Ukraina ilgą laikė siekė gauti pažangių naikintuvų, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
JAV teisiškai privalo patvirtinti sąjungininkų įsigytos amerikietiškos karinės technikos reeksportą. Tai leis kitoms valstybės perduoti Ukrainai savo turimus universalius karo lėktuvus F-16.
 
„Per kelis pastaruosius mėnesius mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai akcentavome karių rengimą ir tokių karinių sistemų perdavimą Ukrainai, kurios reikalingos vykdant puolimo operacijos šį pavasarį ir vasarą. Mes įgyvendinome, ką pažadėjome“, – J. Sullivanas sakė žurnalistams Hirošimoje, Japonijoje.
 
„Dabar perėjome prie diskusijų dėl to, kaip sustiprinti Ukrainos karines oro pajėgas nes tai yra mūsų ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainos gynybai dalis. Ateinančiais mėnesiais vykstant pilotų rengimui bendradarbiausime su sąjungininkais, kad nuspręstume, kada lėktuvai bus perduoti, kas juos perduos ir kiek“, – pridėjo jis.
 
Prezidentas V. Zelenskis anksčiau sakė, kad vakarietiški naikintuvai itin sustiprintų Ukrainos karines oro pajėgas. Jis rengiasi G7 susitikimo metu Japonijoje aptarti praktinį šio plano įgyvendinimą. Į susitikimą jis atvyks sekmadienį.
 
Tačiau BBC kalbinti aukšto rango JAV pareigūnai anksčiau išreiškė abejones ar Vakarų tiekiami naikintuvai dramatiškai pakeistų karo eigą nes daug didesnėms Rusijos karinėms oro pajėgoms ir taip sunkiai sekasi pasiekti pranašumą ore, o ant žemės dislokuotas tankus oro gynybos sistemų tinklas.
 
Tačiau JAV prezidento patarėjas J. Sullivanas žurnalistams teigė, kad JAV perduoda ginkluotę Ukrainai tada, kai jos reikia mūšio lauke, o sprendimas tiekti pažangius naikintuvus rodo, kad karas pereina į naują fazę.
 
„Perdavėme viską, ką žadėjome perduoti, kad Ukraina atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje galėtų pasiekti pažangą mūšio lauke vykdydama kontrpuolimą. Dabar atėjo laikas žiūrėti toliau ir nuspręsti, ko Ukrainai reikės ateityje, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.
 
Nors JAV sprendimas dėl naikintuvų yra svarbus, tačiau pilotų rengimas valdyti naikintuvus F-16 užtruks. Šiuo metu Ukraina turi daugiau pilotų nei naikintuvų, bet net ir patyrusiems lakūnams gali prireikti iki 4 mėnesių norint įgusti valdyti naujus lėktuvus.
 
JAV sprendimui jau pritarė Nyderlandai, Belgija, Danija ir Jungtinė karalystė, nors pastaroji F-16 naikintuvų neturi.
 
Danija teigia dabar galėsianti rengti ukrainiečių pilotus, bet nepatvirtino, kad perduos kiek nors iš savo 40 turimų F-16 naikintuvų, iš kurių 30 yra naudojami.
 
Skaičiuojama, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje pastaroji turėjo 120 karo lėktuvų, daugiausiai sovietinių laikų senesnių naikintuvų MiG-29 ir Su-27. Tačiau ukrainiečiai sako, kad jiems reiktų iki 200 naikintuvų, kad galėtų prilygti Rusijos galiai ore. Manoma, kad Rusijos oro pajėgos yra 5 ar 6 kartus didesnės nei Ukrainos.
 
Prezidentas V. Zelenskis jau anksčiau prašė perduoti naikintuvų F-16, sukurtų 8-ajame XX a. dešimtmetyje ir galinčių atakuoti taikinius ore ir ant žemės.
 
Nors dabar šiuos lėktuvus pakeitė modernūs F-35, tačiau ekspertai sako, kad pažangūs naikintuvai, tokie kaip F-16, padėtų ukrainiečiams smogti toliau nuo fronto linijos esančioms rusų pajėgoms.
 
Karolis Broga (ELTA)
 
2023.05.20; 08:00
Aktualijos

NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lapkričio 30 d. Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. Tris mėnesius Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su jų misiją sustiprinusiais Portugalijos kariais pakeis Lenkijos kariai, vadovausiantys misijai ir patruliuosiantys su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.
 
Aktyviai prie regiono saugumo ir atgrasymo užtikrinimo prisidedantys Lenkijos karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijoje Baltijos valstybėse dalyvaus jau dešimtą kartą. Dabartinę lenkų pamainą sudarys iki 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
 
Oro policijos vienetų pasikeitimo ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška, NATO Jungtinių oro operacijų centro Uedeme vado pavaduotojas brigados generolas Slavomiras Žakovskis, NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje štabo karininkas majoras Martinas Canuelis, Lietuvos karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas, Danijos gynybos atašė Lietuvoje pulkininkas Nielsas Henrikas Johansenas, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
 
Misiją baigiantys Danijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 70 danų karių. Danijos kariai taip pat bendravo su Šiaulių miesto visuomene, kiek buvo leidžiama pagal COVID-19 apribojimus. Portugalijos kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais F-16 „Fighting Falcon“ naikintuvais. Misijoje dalyvavo apie 80 karių. Oro policijos misiją vykdantys kontingentai tarnaudami Lietuvoje ne tik kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusius Rusijos Federacijos karinius orlaivius, bet ir treniravosi kartu su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų kariais.
 
NATO oro policijos misiją iš Estijos karinių oro pajėgų bazės Amaryje sustiprins Belgijos kariai su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais. Jie Amaryje pakeis su „Eurofighter Typhoon“ naikintuvais iki šiol misiją stiprinusius Italijos karius.
 
NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 metų kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 14-os sąjungininkių kariai. Lenkijos kontingento misija bus 58-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 m.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.26; 06:00
Trumposios naujienos

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose Jungtinės Amerikos Valstijos perėmė iš Lenkijos vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse. Keturis ateinančius mėnesius saugumą Baltijos šalių erdvėje JAV užtikrins su naikintuvais F-15C „Eagle“ kartu  su Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos  bazėje Amaryje dislokuotais Belgijos karinių oro pajėgų naikintuvais F-16. 

Krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas

Oro policijos misijos kontingentų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės (NATO AIRCOM) vadas gen. Tod D. Wolters, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų vadovybė, Lenkijos, JAV delegacijos, Lietuvos karinių oro pajėgų vadovybė, Šiaulių miesto atstovai, kt. svečiai.

„Šiandien mes ypač dėkingi Lenkijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, atsiuntusioms karius į NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse. JAV ir Lenkija yra artimiausios Lietuvos  sąjungininkės, todėl jų paramą ir ryžtą stiprinti saugumo priemones ir saugoti mūsų  padangę  labai vertina Lietuvos žmonės. Jie žino, kad  NATO yra ir  bus čia, – sakė krašto apsaugos viceministras V. Umbrasas. – NATO vienijantis principas „visi už vieną, vienas už visus“  šiandien  yra tvirtas kaip niekada, o  JAV naikintuvai Lietuvoje  –  tai ne tik  stabilumo regione, bet ir  visame NATO ženklas”.

NATO vyriausiosios oro pajėgų vadavietės vadas generolas Tod D. Wolters  savo ruožtu padėkojo Lietuvai už svetingumą ir paramą vykdant  vieną svarbiausių NATO  misijų, saugant Baltijos šalių oro erdvę.

JAV karinių oro pajėgų kariai NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse dalyvaus penktą kartą, taip prisidėdamos prie NATO taikos meto užduoties saugoti aljanso oro erdvę ir demonstruodamos ilgalaikius JAV įsipareigojimus užtikrinti Baltijos šalių saugumą ir  NATO sienų integralumą.  Misijoje JAV dalyvaus su septyniais naikintuvais F-15C „Eagle“ ir maždaug 140 karių iš 48-osios naikintuvų eskadrilės, JAV „Lakenheath“ bazės, dislokuotos Jungtinėje Karalystėje.

Misiją baigę Lenkijos karinių oro pajėgų kariai oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais F-16 „Fighting Falcon“.

NATO šalys pradėjo siųsti savo karius ir naikintuvus saugoti Baltijos šalių oro erdvę nuo 2004 m. kovo mėnesio, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo NATO narėmis. Nuo to laiko NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse vykdė jau 17 sąjungininkių šalių. JAV kontingento misija bus 45-oji nuo jos vykdymo pradžios 2004 metais.

Antano Gedrimo (KOP AB) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.09.02; 00:01