Danijoje nusileido pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.Danijoje – pirmieji nauji F-35 naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.
Kopenhaga, rugsėjo 14 d. (dpa-ELTA). Danijoje nusileido pirmieji naikintuvai F-35, kurie pakeis senesnius Danijos karinių oro pajėgų naikintuvus F-16. Tai ketvirtadienį pranešė šalies Gynybos ministerija.
Pateiktais duomenimis, keturi iš JAV atskridę pažangūs F-35 naikintuvai nutūpė Skrydstrupo kariniame aerodrome, esančiame maždaug už 60 km į šiaurę nuo Vokietijos sienos.
Danija iš amerikiečių gamintojos „Lockheed Martin“ užsisakė iš viso 27 naikintuvus su „stealth“ technologija. Šeši orlaiviai mokymų tikslais liks JAV, o likę palaipsniui bus perduoti Šiaurės šaliai.
19 savo naikintuvų F-16 Danija ketina perleisti Ukrainai. Šiuo metu ukrainiečių pilotai Danijoje apmokomi skraidyti šiais naikintuvais.
JAV pritaria naikintuvų F-16 perdavimui Ukrainai. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 20 d. (ELTA). JAV leis Vakarų sąjungininkams tiekti Ukrainai pažangius naikintuvus, įskaitant JAV pagamintus lėktuvus F-16, praneša BBC.
Prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV lyderis informavo Didžiojo septyneto (G7) šalių vadovus apie šį sprendimą penktadienį Japonijoje vykusio susitikimo metu. Pasak prezidento patarėjo, JAV kariuomenė apmokys ukrainiečių lakūnus pilotuoti vakarietiškus karo lėktuvus.
Ukraina ilgą laikė siekė gauti pažangių naikintuvų, o šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis sprendimą juos perduoti vadino istoriniu.
JAV teisiškai privalo patvirtinti sąjungininkų įsigytos amerikietiškos karinės technikos reeksportą. Tai leis kitoms valstybės perduoti Ukrainai savo turimus universalius karo lėktuvus F-16.
„Per kelis pastaruosius mėnesius mes ir mūsų sąjungininkai bei partneriai akcentavome karių rengimą ir tokių karinių sistemų perdavimą Ukrainai, kurios reikalingos vykdant puolimo operacijos šį pavasarį ir vasarą. Mes įgyvendinome, ką pažadėjome“, – J. Sullivanas sakė žurnalistams Hirošimoje, Japonijoje.
„Dabar perėjome prie diskusijų dėl to, kaip sustiprinti Ukrainos karines oro pajėgas nes tai yra mūsų ilgalaikių įsipareigojimų Ukrainos gynybai dalis. Ateinančiais mėnesiais vykstant pilotų rengimui bendradarbiausime su sąjungininkais, kad nuspręstume, kada lėktuvai bus perduoti, kas juos perduos ir kiek“, – pridėjo jis.
Prezidentas V. Zelenskis anksčiau sakė, kad vakarietiški naikintuvai itin sustiprintų Ukrainos karines oro pajėgas. Jis rengiasi G7 susitikimo metu Japonijoje aptarti praktinį šio plano įgyvendinimą. Į susitikimą jis atvyks sekmadienį.
Tačiau BBC kalbinti aukšto rango JAV pareigūnai anksčiau išreiškė abejones ar Vakarų tiekiami naikintuvai dramatiškai pakeistų karo eigą nes daug didesnėms Rusijos karinėms oro pajėgoms ir taip sunkiai sekasi pasiekti pranašumą ore, o ant žemės dislokuotas tankus oro gynybos sistemų tinklas.
Tačiau JAV prezidento patarėjas J. Sullivanas žurnalistams teigė, kad JAV perduoda ginkluotę Ukrainai tada, kai jos reikia mūšio lauke, o sprendimas tiekti pažangius naikintuvus rodo, kad karas pereina į naują fazę.
„Perdavėme viską, ką žadėjome perduoti, kad Ukraina atsidurtų tokioje padėtyje, kurioje galėtų pasiekti pažangą mūšio lauke vykdydama kontrpuolimą. Dabar atėjo laikas žiūrėti toliau ir nuspręsti, ko Ukrainai reikės ateityje, kad apsigintų nuo Rusijos agresijos“, – sakė jis.
Nors JAV sprendimas dėl naikintuvų yra svarbus, tačiau pilotų rengimas valdyti naikintuvus F-16 užtruks. Šiuo metu Ukraina turi daugiau pilotų nei naikintuvų, bet net ir patyrusiems lakūnams gali prireikti iki 4 mėnesių norint įgusti valdyti naujus lėktuvus.
JAV sprendimui jau pritarė Nyderlandai, Belgija, Danija ir Jungtinė karalystė, nors pastaroji F-16 naikintuvų neturi.
Danija teigia dabar galėsianti rengti ukrainiečių pilotus, bet nepatvirtino, kad perduos kiek nors iš savo 40 turimų F-16 naikintuvų, iš kurių 30 yra naudojami.
Skaičiuojama, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje pastaroji turėjo 120 karo lėktuvų, daugiausiai sovietinių laikų senesnių naikintuvų MiG-29 ir Su-27. Tačiau ukrainiečiai sako, kad jiems reiktų iki 200 naikintuvų, kad galėtų prilygti Rusijos galiai ore. Manoma, kad Rusijos oro pajėgos yra 5 ar 6 kartus didesnės nei Ukrainos.
Prezidentas V. Zelenskis jau anksčiau prašė perduoti naikintuvų F-16, sukurtų 8-ajame XX a. dešimtmetyje ir galinčių atakuoti taikinius ore ir ant žemės.
Nors dabar šiuos lėktuvus pakeitė modernūs F-35, tačiau ekspertai sako, kad pažangūs naikintuvai, tokie kaip F-16, padėtų ukrainiečiams smogti toliau nuo fronto linijos esančioms rusų pajėgoms.
JAV karinis orlaivis. EPA-ELTA nuotr.
Londonas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį per istorinį kreipimąsi į Didžiosios Britanijos parlamentą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkes sustiprinti jo šalies oro pajėgas kovai su Rusijos invazija.
„Kreipiuosi į jus ir pasaulį (…) dėl kovinių lėktuvų Ukrainai, sparnų už laisvę“, – sakė jis Britanijos parlamento žemųjų ir aukštųjų rūmų įstatymų leidėjams.
Anksčiau trečiadienį į Jungtinę Karalystę atvykęs V. Zelenskis senovinėje parlamento Vestminsterio salėje sakė: „Žinome, kad laisvė laimės, žinome, kad Rusija pralaimės. Jungtinė Karalystė kartu su mumis žygiuoja (…) svarbiausios per mūsų gyvenimą pergalės link. Tai bus pergalė prieš pačią karo idėją“.
NATO naikintuvų skrydis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jungtinės Karalystės vyriausybė trečiadienį pažadėjo pažangius mokymus Ukrainos naikintuvų pilotams ir jūrų pėstininkams. Vakarų sąjungininkės tariasi didinti karinę pagalbą Kyjivui prieš laukiamą naują Rusijos puolimą rytuose. Tačiau Didžioji Britanija neketina pasiūlyti Kyjivui savo naikintuvų „Typhoon“ ir F-35 ir sako, kad išmokyti juos valdyti prireiks daugelio mėnesių ar net metų.
Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat neketina siųsti Ukrainai naikintuvų F-16, tačiau kitos partnerės, įskaitant Lenkiją, šiuo klausimu nusiteikusios palankiau.
Baigdamas kalbą V. Zelenskis padėkojo įstatymų leidėjams už paramą. „Prieš dvejus metus palikdamas Didžiosios Britanijos parlamentą dėkojau jums už skanią anglišką arbatą. O šiandien paliksiu parlamentą iš anksto dėkodamas jums visiems už galingus angliškus lėktuvus”, – sakė jis.
Naikintuvai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Londonas, vasario 2 d. (AFP-ELTA). JK gynybos ministras ketvirtadienį sakė neatmetantis galimybės tiekti Ukrainai naikintuvų, tačiau perspėjo, kad jie nebus „stebuklinga lazdelė“ kare.
Gynybos sekretorius Benas Wallace‘as žurnalistams sakė: „Dėl naikintuvų aš pasisakiau gana aiškiai. Vienas dalykas, kurio išmokau per pastaruosius metus, yra tas, kad dėl nieko negalima būti visiškai tikram“.
Kyjivas prašo amerikiečių gamybos naikintuvų F-16, kurie padėtų atremti Rusijos invaziją.
JAV kol kas atmeta bet kokį F-16 tiekimą Ukrainai, tačiau kiti partneriai, įskaitant Lenkiją, pasirodė esantys atviresni šiai idėjai.
„Esu labai atviras svarstymams dėl visų rūšių sistemų, ne tik naikintuvų, kad suteiktume Ukrainai tokią pagalbą“, – sakė B. Wallace‘as.
Jo komentarai pasirodė po to, kai Dauningo gatvė, panašu, atmetė galimybę siųsti savo kovinius lėktuvus.
„Jungtinės Karalystės naikintuvai „Typhoon“ ir F-35 yra labai sudėtingi ir išmokti jais skraidyti reikia ne vieno mėnesio, – antradienį sakė oficialus ministro pirmininko atstovas. – Atsižvelgdami į tai, manome, kad siųsti šiuos naikintuvus į Ukrainą yra netikslinga“.
Penktadienį Lenkija sudarė su JAV sutartį, pagal kurią ji pirks 32 penktosios kartos naikintuvus-bombonešius F-35. Pasirašymo ceremonija įvyko Demblino aviacijos bazėje. Joje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, premjeras Mateuszas Morawieckis, nacionalinės gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas, JAV ambasadorė Varšuvoje Georgette Mosbacher.
Kaip pranešė Lenkijos gynybos ministerija, sutarties vertė – 4,6 milijardo dolerių (4,16 milijardo eurų). Vieno lėktuvo kaina – 87 milijonai dolerių. Sutartyje taip pat numatomas pilotų rengimas, simuliatorių tiekimas, logistinė parama. Pirmieji naikintuvai šalį pasieks 2026 metais, bet pilotų rengimą naudojant šiuos orlaivius planuojama pradėti JAV teritorijoje 2024 metais.
Per pasirašymo ceremoniją prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tai – svarbi diena Lenkijos karinei aviacijai, naikintuvų lakūnams, Lenkijos ir Rytų Europos saugumui. Jis pridūrė, kad pasirašyti šį dokumentą įgalino šalies narystė NATO.
„Tai – vienas svarbiausių šiuolaikinės Lenkijos armijos kūrimo etapų“, – pažymėjo prezidentas. Jis priminė anksčiau priimtą Lenkijos vyriausybės sprendimą įsigyti Jungtinėse Valstijose oro gynybos sistemų „Patriot“.
„F-35 įsigijimas padės atitolinti Rusijos dominavimo šešėlį nuo Lenkijos“, – savo ruožtu pabrėžė premjeras M. Morawieckis. „Tai išties atmintina akimirka. Lenkija ne kelis dešimtmečius, bet, galima sakyti, daugiau kaip du šimtmečius stengėsi atsikratyti ilgo Rusijos šešėlio, kuris dominavo šioje Europos dalyje“, – sakė jis.
Kaip paaiškino premjeras, pastaruosius 30 metų Lenkijos armija, turinti savo oro laivyne rusiškų naikintuvų MiG-29 ir Su-22, „yra priklausoma nuo Rusijos ginkluotės“, bet, įsigijus šiuolaikinių amerikietiškų lėktuvų, ši priklausomybė išnyks.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos šiuo metu turi 27 naikintuvus MiG-29, 18 naikintuvų Su-22 ir 48 naikintuvus F-16.
Rugsėjo pabaigoje JAV Kongresas sutiko parduoti Lenkijai 32 naikintuvus F-35. Buvo pranešta, kad sutarties vertė – 6,5 milijardo dolerių. Bet Lenkijos vyriausybės atstovai pareiškė, jog tai – pradinė kaina, ir jie sieks, kad ji būtų sumažinta.
Lenkija pasirašys susitarimą su JAV dėl 32 F-35 naikintuvų, kurių vertė siekia 4,6 milijardo dolerių, pirkimo, pirmadienį teigė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.
Sandoris bus pasirašytas šį penktadienį Debline, prie Vyslos upės. Tai viena svarbiausių pilotų mokymo vietų Lenkijoje, tviterio paskyroje rašė ministras.
Gamybos korporacija „Lockheed Martin“ patvirtino, kad pirmieji naikintuvai Lenkiją galėtų pasiekti 2024 m., pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Iranas Ukrainos oro linijų lėktuvą numušė būtent tuo metu, kai šalies kariuomenėje buvo kilusi baimė dėl galimai artėjančių amerikiečių naikintuvų F-35, praneša „Reuters“.
„Tuo metu netoli Irano pasienio ore buvo mažiausiai šeši F-35 naikintuvai. Ši informacija dar turi būti patvirtinta, bet noriu pabrėžti įtampą, kuri visada lydi panašias situacijas“, – sakė S. Lavrovas.
Iranui numušus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą, kuriuo skrido 176 žmonės, šalyje kilo krizė, o tūkstančiai iraniečių išėjo į gatves protestuoti, kai kariuomenė pripažino netyčia numušusi lėktuvą.
Kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje Maskvoje, S. Lavrovas pavadino šią katastrofą žmogaus klaida ir tikino nebandantis sumažinti Irano atsakomybės už šį įvykį.
Vis dėlto, tvirtino ministras, svarbu suprasti kontekstą ir tai, kad nelaimė įvyko praėjus vos kelioms valandoms po Irano raketų paleidimo į JAV naudojamas Irako bazes, kai Irano kariuomenė laukė kokio nors Jungtinių Valstijų kariuomenės atsako.
„Turime informacijos, kad iraniečiai tikėjosi dar vienos Jungtinių Valstijų atakos po raketų paleidimo, tačiau Teheranas nežinojo, kokia gali būti ta ataka“, – teigė S. Lavrovas.
JAV trečiadienį paskelbė, kad Turkija nebegalės dalyvauti F-35 naikintuvų programoje, pranešė „Deutsche Welle“. Pentagonas ėmė grasinti priimsiąs tokį sprendimą po to, kai Turkijos vyriausybės nutarė iš Rusijos įsigyti S-400 raketinių gynybos sistemų.
„Deja, Turkijos sprendimas pirkti rusiškas S-400 raketines gynybos sistemas padaro tolesnį šalies dalyvavimą F-35 projekte neįmanomą“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė Stephanie Grisham. Ji papildė teigdama, kad F-35 negali veikti kartu su Rusijos žvalgybos duomenų rinkimo platforma, kuri bus naudojama sužinoti apie pažangias programos galimybes“.
Vašingtonas baiminasi, kad Rusija per įdiegtos sistemos radarą gali sužinoti duomenis apie naujojo JAV naikintuvo F-35 pajėgumus.
Turkijos visiškas pašalinimas iš programos turėtų įvykti iki kitų metų, teigė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimo ir palaikymo reikalams Ellen Lord.
„Mes rengiamės labai tvarkingam, nuosekliam pašalinimui iki 2020 metų kovo. Tai ypatingas atsakas į ypatingus veiksmus“, – sakė E. Lord.
Rusiškos sistemos pirkimas jau daug mėnesių kelia ginčus tarp JAV ir Turkijos. Sistemos komponentai pradėti tiekti penktadienį. Turkija yra F-35 gamybos partnerė, ji ketino įsigyti apie 100 naikintuvų.
Jungtinės Valstijos nusprendė pratyboms nebepriimti naikintuvų pilotų iš Turkijos, kurie turėjo atvykti į šalį treniruotis valdyti amerikietiškus naikintuvus F-35, teigia su sprendimais susipažinę „Reuters“ šaltiniai.
NATO sąjungininkės pastaraisiais mėnesiais viešai susikirto dėl Turkijos sprendimo įsigyti rusiškas raketų sistemas S-400 „Triumf“, kurios, Vašingtono teigimu, kelia grėsmę JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gaminamiems naikintuvams F-35, kuriuos Turkija taip pat ketina įsigyti.
Jungtinės Valstijos teigia, kad Turkija negali turėti ir amerikietiškų naikintuvų, ir rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų, tačiau iki šiol JAV nesiėmė jokių konkrečių sprendimų dėl turkų pilotų pratybų programos, kurios sustabdymas sukeltų tikrą galvos skausmą Turkijai.
Du JAV pareigūnai, nenorėję viešinti savo pavardžių, tikino, kad sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas JAV gali būti atšauktas, jei Turkija pakeistų savo planus. Šaltinių teigimu, sprendimas bus taikomas ateityje į JAV turėsiantiems atvykti turkų pilotams ir naikintuvų priežiūros personalui.
Tiesa, formaliai sprendimas sustabdyti turkų pilotų pratybas Arizonos karinių oro pajėgų bazėje dar nėra įteisintas, tačiau iš esmės dėl tokio žingsnio JAV sutarimas jau rastas.
JAV karinių oro pajėgų duomenimis, šiuo metu Arizonoje treniruojasi 4 turkų pilotai, o dar 2 pilotai dirba kaip instruktoriai. Be šių pilotų, Arizonoje dirba ir 20 turkų naikintuvų priežiūros personalo darbuotojų.
Turkija ne kartą pareiškė norą įsigyti 100 F-35 naikintuvų, kurių bendra vertė siekia 9 mlrd. dolerių.
Jei įvyktų blogiausias scenarijus ir Turkija būtų išmesta iš F-35 programos, tai būtų didžiausio masto santykių paaštrėjimas tarp JAV ir Turkijos iki šiol, teigia „Reuters“ kalbinti ekspertai.
NATO partnerių dvišaliai santykiai pastaruoju metu patyrė ir kitų sukrėtimų dėl nesutarimų karo Sirijoje klausimais, sankcijų Iranui ir JAV konsulato Turkijoje personalo sulaikymo.
JAV sprendimas nutraukti turkų pilotų pratybas šalyje pasirodė po Turkijos gynybos ministro Hulusi Akaro pareiškimo, kad turkų kariškiai Rusijoje jau treniruojasi dirbti su S-400 sistemomis.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šią savaitę pareiškė, kad Turkija nieku gyvu neatsitrauks nuo sutarties su Maskva.
„Esame apsisprendę. Nieko panašaus į atsitraukimą“, – sakė R. T. Erdoganas.
Tuo metu JAV gynybos vicesekretorė Kathryn Wheelbarger tikino, kad Turkijos sandoris su Rusija dėl S-400 įsigijimo kelia didžiulę grėsmę F-35 programai ir Turkijos bendradarbiavimui su NATO partneriais.
„S-400 yra sistema, sukurta numušti tokius orlaivius, kaip F-35. Neįtikima, kad Rusija nepasinaudotų galimybe sukaupti slaptų duomenų (apie F-35)“, – sakė K. Wheelbarger.
Pentagonas „Reuters“ nekomentavo, ar JAV pratyboms priims turkų pilotus, tačiau pabrėžė, kad Vašingtonas su Ankara vis dar derasi dėl amerikietiškų „Patriot“ raketų sistemų tiekimo Turkijai.
Tačiau, R. T. Erdogano teigimu, Turkija renkasi rusiškas S-400 sistemas, nes Vašingtonas esą „nepateikė mums tokio gero pasiūlymo, kaip S-400“.
JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas. EPA – ELTA nuotr.
Laikinasis JAV gynybos sekretorius Patrickas Shanahanas antradienį pareiškė esąs įsitikinęs, kad Turkija atšauks planus įsigyti rusiškų zenitinių raketų sistemas S-400 „Triumf“ ir vietoj jų pirks amerikietiškas „Patriot“ sistemas.
Praėjus dienai po to, kai Vašingtonas įšaldė bendrą F-35 naikintuvų programą su Turkija dėl šios iš Rusijos perkamų sistemų S-400, P. Shanahanas sakė besitikintis, kad Ankara visgi pasirinks „Patriot“ raketų sistemas, o tai, patikino jis, leistų tęsti naikintuvų F-35 programą.
„Ne kartą kalbėjau su (Turkijos) gynybos ministru (Hulusiu) Akaru ir tikrai manau, kad mes su savo strateginiais partneriais išspręsime šią problemą. Esu visiškai tikras dėl mūsų pasiūlymo Turkijai, jo prieinamumo, kainos ir, svarbiausia, Turkijos pramonės įsitraukimo, kuris pridedamas prie įsigyjamų „Patriot“ sistemų“, – kalbėjo P. Shanahanas.
Paklaustas, ar jis pats tikisi, kad Turkija įsigis „Patriot“ sistemų, P. Shanahanas tikino, kad Turkijai ir JAV pavyks išspręsti nesutarimus: „Manau, mums pavyks išspręsti problemas, kad turėtume tinkamą gynybos įrangą, tiek „Patriot“, tiek ir F-35 atveju“.
Pirmadienį Pentagonas pranešė stabdantis bendrą JAV ir Turkijos naikintuvų F-35 programą tuo atveju, jei Ankara pirks raketų sistemas S-400 iš Rusijos. Toks žingsnis, Jungtinių Valstijų pareigūnų teigimu, keltų grėsmę NATO, kurios narė yra ir Turkija, vientisumui.
Anksčiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas priminė, kad jo vadovaujama šalis „turi teisę naudoti įvairias priešlėktuvinės gynybos sistemas“, o kitos šalys esą neturi teisės Ankaros dėl to kritikuoti.
„Susitarėme su Rusija dėl S-400 pirkimo, negalime dabar to atšaukti. Tai jau padaryta“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas. Pasak Turkijos lyderio, šalis tikisi jau šių metų liepą sulaukti rusiškų S-400 sistemų pristatymo.
Turkija ir Rusija dėl S-400 „Triumf“ pirkimo pradėjo derėtis 2016 m., o sandoris patvirtintas 2017-ųjų rugsėjo 12 d. Turkija taps pirmąja NATO valstybe nare, savo šalyje naudojančia rusiškas S-400 raketų sistemas. S-400 „Triumf“ sistemos, kaip ne kartą tikino ekspertai, yra nesuderinamos su dabartinėmis NATO priešraketinėmis sistemomis.
Kinų programišiams pavyko prasiskverbti į Pentagono informacines sistemas ir pagrobti Amerikos ginkluotės, tarp jų lėktuvų ir raketų, brėžinius, praneša savo svetainėje Le Monde, tremdamasis laikraščiu The Washington Post.
Beje, kibernetiniai šnipai pasiekė raketinių kompleksų Patriot, daugiafunkcinės kovinio valdymo sistemos Aegis naujausios versijos, naikintuvo F-18, sraigtasparnio Blac Hawk ir brangiausio per visą Pentagono istoriją projekto – šturmuotojo F-35 – brėžinius.
Gynybos žinybos spaudos sekretorius Džordžas Littlas (George Little) įsitikinęs, kad šis atsitikimas niekaip neatsilieps Amerikos ginkluotųjų pajėgų kovinėms galimybėms. „Mes visiškai pasitikime savo ginkluotės sistemomis“, – pareiškė Dž.Littlas.
