Filipinuose tropinės audros „Nalgae“ aukų – jau 150. EPA-ELTA nuotr.
Manila, lapkričio 3 d. (dpa-ELTA). Filipinuose per tropinės audros „Nalgae“ sulkeltus potvynius ir nuošliaužas jau žuvo daugiau kaip 150 žmonių, ketvirtadienį pranešė Nacionalinė nelaimių valdymo agentūra.
Agentūros duomenimis, sužeistųjų skaičius siekia 128. Stichija iš viso paveikė beveik 4 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 1,2 mln. buvo priversti palikti savo namus. Iš žuvusiųjų 63 žmonės gyvybės neteko labiausiai paveiktoje Magindano provincijoje. 33 žmonės žuvo Kavito, Lagunos, Batango, Rizalio ir Kezono provincijose. Dar 29 pražuvo Vakarų Visajuose.
Paveiktas vietoves merkė stiprios liūtys, ten taip pat pūtė smarkūs vėjai. Iš dalies ar visiškai sunaikinta per 15 tūkst. gyvenamųjų namų. Žala žemės ūkiui ir infrastruktūrai vertinama daugiau kaip 5 mlrd. Filipinų pesų (apie 93 mln. eurų). Filipinuose siautėjo tropinė audra „Nalgae“. EPA-ELTA nuotr.
Šalies prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis 23 paveiktose provincijose paskelbė šešių mėnesių trukmės neparastąją padėtį, kuri leis valdžios pareigūnams skirti papildomų lėšų atsistatymui po audros.
Filipinų salyną kasmet paveikia vidutiniškai po 20 tropinių ciklonų.
Filipinuose taifūno „Rai” aukų skaičius išaugo iki 375. EPA-ELTA nuotr.
Manila, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Stipriausio šiais metais Filipinus nusiaubusio taifūno aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 375, o išgyvenusieji desperatiškai maldavo skubiai tiekti geriamąjį vandenį ir maistą.
Filipinų Raudonasis Kryžius pranešė, kad pakrančių teritorijos atrodo „kaip po karo“, kai galingas taifūnas „Rai“ namus, ligonines ir mokyklas „sudraskė į gabalus“.
Audra plėšė stogus, vertė medžius, išvartė betoninius elektros stulpus, sulaužė į gabalus medinius namus, sunaikino pasėlius ir užtvindė kaimus – tai paskatino palyginimus su 2013 metais galingo taifūno „Haiyan“ padaryta žala.
„Mūsų padėtis visiškai beviltiška“, – sakė Ferry Asuncionas, gatvės prekeivis nuo audros smarkiai nukentėjusiame pajūrio mieste Surigao. Gyventojams skubiai reikia „geriamojo vandens ir maisto“, sakė jis.
Per naujausią salyną ištikusią stichinę nelaimę žuvo mažiausiai 375 žmonės, 56 laikomi dingusiais be žinios, dar 500 žmonių sužeista, pranešė šalies policija.
Ketvirtadienį šalį užgriuvus uraganui „Rai“, iš savo namų ir pajūrio kurortų pabėgo daugiau kaip 380 tūkst. žmonių.
Viena iš labiausiai nukentėjusių salų – Boholas, garsėjantis paplūdimiais, „Šokoladinėmis kalvomis“ ir mažaisiais primatais ilgakulniniais. Joje žuvo mažiausiai 94 žmonės, feisbuke pranešė provincijos gubernatorius Arthuras Yapas.
Boholo pakrantės Ubėjaus miestas paskelbtas katastrofos zona, ten daug medinių namų sulyginti su žeme, sunaikinti žvejų laivai.
„Rai“ užklupo Filipinus pavėlavęs į taifūnų sezoną – dauguma ciklonų susiformuoja liepos-spalio mėnesiais.
Mokslininkai jau seniai perspėjo, kad dėl žmogaus veiklos nulemtos klimato kaitos pasauliui šiltėjant taifūnai darosi vis galingesni ir greičiau stiprėjantys.
Filipinus, kurie priskiriami prie labiausiai klimato kaitos poveikio pažeidžiamų valstybių, kasmet užklumpa vidutiniškai 20 uraganų, kurie paprastai sunaikina derlių, namus ir infrastruktūrą jau ir taip nuskurdusiose vietovėse.
2013 metais praūžęs taifūnas „Haiyan“ buvo pati stipriausia kada nors sausumą pasiekusi audra, per kurią žuvo arba dingo be žinios daugiau kaip 7 300 žmonių.
Taifūno „Rai” aukų skaičius Filipinuose išaugo iki 99. EPA-ELTA nuotr.
Manila, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Šiais metais Filipinams smogusio stipriausio taifūno aukų skaičius išaugo iki 99, sekmadienį pranešė pareigūnai, kai pagalbos komandos pasiekė nuniokotas vietoves ir atgabeno maisto, vandens bei kitų atsargų.
Daugiau nei 480 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus dėl taifūno „Rai“, kuris sugriovė namus, apgadino pastatus ir nutraukė elektros bei ryšių linijas šalies centrinėse ir pietinėse provincijose, pranešė nacionalinė nelaimių likvidavimo agentūra.
Pasak vietos oro linijų, į nukentėjusias vietoves atskraidinta pagalba, taip pat gydytojai savanoriai, gelbėtojai ir kitos greitosios pagalbos komandos.
Populiarios turistų lankomos centrinės Boholo provincijos gubernatorius Arthuras Yapas savo oficialiame feisbuko puslapyje sakė, kad nuniokotos salos merai iki šiol pranešė apie 63 mirtis savo miestuose. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, bendras užregistruotų mirčių skaičius padidėjo iki 99. Bet greičiausiai aukų skaičius didės, nelaimių valdymo agentūroms vertinant visą žuvusiųjų ir sugriovimų mastą didžiuliame salyne.
Tūkstančiai kariškių, policijos, pakrančių apsaugos ir ugniagesių darbuotojų dislokuoti vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus labiausiai nukentėjusiose vietovėse. Pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno laivai pasiųsti gabenti maistą, vandenį ir medicinos reikmenis, sunkioji technika, pavyzdžiui, ekskavatoriai ir krautuvai, padeda valyti kelius, užverstus nuvirtusių elektros stulpų ir medžių.
Labdaros organizacijos ir greitosios pagalbos tarnybos prašo aukoti. Iš lėktuvo apžvelgus žalą kai kuriose vietovėse Bohole, garsėjančiame savo paplūdimiais, banguojančiomis „Šokolado kalvomis“ ir mažyčiais primatais ilgakulniniais, matyti, kad „mūsų žmonės labai nukentėjo“, sakė A. Yapas.
Filipinai po taifūno siautėjimo. EPA – ELTA foto
Manila, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 12 žmonių žuvo per stipriausią šiais metais Filipinams smogusį taifūną, penktadienį pranešė nelaimių likvidavimo agentūra. Salyne siautėjusi audra išvertė medžius, nuvertė elektros stulpus ir užliejo kaimus.
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių pabėgo iš namų ir pajūrio kurortų, kai taifūnas „Rai“ užklupo pietinius ir centrinius šalies regionus, kai kuriose vietose nutraukė komunikacijas ir nuplėšė pastatų stogus.
„Rai“ buvo supertaifūnas, kai ketvirtadienį įsiveržė į Siargao salą – maksimalus vėjo greitis siekė 195 kilometrus per valandą. Penktadienį vėjo greitis sulėtėjo iki 150 kilometrų per valandą, pranešė sinoptikai.
Nacionalinės nelaimių agentūros vykdomasis direktorius Ricardo Jaladas sakė, kad per audrą, nuniokojusią Visajus ir pietinę Mindanao salą bei smogusią populiariai turistų lankomai Palavano salai, žuvo 12 žmonių. Dar septyni laikomi dingusiais, du sužeisti, pridūrė jis.
„Visi pastatai smarkiai apgadinti, įskaitant provincijos nelaimių biurą. Atrodo, tarsi į jį būtų pataikiusi bomba“, – sakė ABS-CBN korespondentas Dennisas Datu iš smarkiai nukentėjusio Surigao miesto, esančio Mindanao salos šiauriniame pakraštyje. D. Datu sakė, kad pagrindinius kelius, vedančius į pakrantės miestą, atkirto nuošliaužos, nuvirtę medžiai ir išversti elektros stulpai.
Daugiau nei 300 tūkst. žmonių skubiai ieškojo prieglobsčio, taifūnui atūžus per Ramųjį vandenyną ir įsiveržus į šalį, pranešė agentūra.
Maždaug 18 tūkst. žmonių dar negrįžo namo
Visoje šalyje atšaukta daugybė skrydžių, dešimtys uostų laikinai uždaryti, nes meteorologijos biuras perspėjo, kad kelių metrų aukščio audros bangos gali sukelti „gyvybei pavojingus potvynius“ žemose pakrantės vietose. R. Jaladas sakė, kad buvo apgadintas antras judriausias šalies oro uostas Sebu, skrydžiai sustabdyti.
Filipinai, laikomi viena iš labiausiai klimato kaitos padarinių pažeistų pasaulio šalių, kasmet patiria vidutiniškai 20 audrų ir taifūnų, paprastai sunaikinančių derlių, namus ir infrastruktūrą jau ir taip nuskurdusiose vietovėse.
Maria Ressa. Filipinų žurnalistė, apdovanota Nobelio taikos premija. EPA – ELTA nuotr.
Manila, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Filipinų vyriausybė pirmadienį pagaliau pasveikino žurnalistę Marią Ressą laimėjus Nobelio taikos premiją, tačiau pažymėjo, kad jai vis dar gresia baudžiamieji kaltinimai šalyje.
„Sveikiname Marią Ressą, pirmąją filipinietę, laimėjusią Nobelio taikos premiją, – praėjus trims dienoms po apdovanojimo paskelbimo sakė prezidento atstovas Harry Roque’as. – Tai filipinietės pergalė ir mes dėl to labai džiaugiamės.“
„Bet, žinoma, tiesa, kad yra asmenų, manančių, jog Maria Ressa dar turi apginti savo vardą mūsų teismuose“, – pridūrė jis. – Tiesą sakant, Filipinuose ji yra nusikaltėlė, nuteista už kibernetinį šmeižtą, jai iškeltos kitos bylos Filipinuose.“
M. Ressa ir Rusijos žurnalistas Dmitrijus Muratovas penktadienį pelnė 2021 m. Nobelio taikos premiją „už pastangas ginant saviraiškos laisvę, kuri yra būtina demokratijos ir ilgalaikės taikos sąlyga.“
H. Roque’as sakė, kad Nobelio komiteto sprendimas neturėtų būti vertinamas kaip priekaištas prezidento Rodrigo Duterte’s administracijai.
R. Duterte dažnai kritikuodavo M. Ressą ir jos naujienų svetainę „Rappler“ bei teigė, kad ji platina suklastotas žinias.
„Rappler“ išsamiai pranešė apie R. Duterte’s kampaniją prieš nelegalius narkotikus, per kurią nuo 2016 metų žuvo daugiau nei 7 tūkst. žmonių.
„Tikrai ne. Tai tikrai ne antausis vyriausybei, – sakė H. Roque’as. – Nėra jokio antausio, nes visi žino, kad niekas niekada Filipinuose nebuvo cenzūruojamas.“
58 metų M. Ressa interviu AFP šeštadienį sakė, kad ji dar turi teisme atremti septynias bylas, tarp jų apeliacinį skundą dėl kibernetinio šmeižto, už kurį jai gresia šešeri metai kalėjimo. Kitos kibernetinio šmeižto bylos anksčiau šiemet buvo atmestos.
M. Ressa yra ir JAV pilietė, ji sakė turinti viltį, jog apdovanojimas padės apginti ją ir kitus žurnalistus Filipinuose nuo fizinių užpuolimų ir grasinimų internete.
Bangladešo mokslininkė, padėjusi sukurti nebrangią geriamąją vakciną nuo choleros, Pakistano mikrofinansų pradininkas ir filipiniečių žvejys – žmonės, antradienį gavę premiją, vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Azijoje.
70 metų Firdausi Qadri buvo viena iš penkių laureatų, pelniusių Ramono Magsaysay premiją, pavadintą lėktuvo katastrofoje žuvusio Filipinų prezidento vardu, už „visą gyvenimą trukusį atsidavimą mokslinei profesijai“ ir „nenuilstamą indėlį į vakcinų kūrimą“.
Dirbdama Tarptautiniame diarėjos ligų tyrimų centre Bangladešo sostinėje Dakoje, F. Qadri atliko „pagrindinį vaidmenį“, kuriant prieinamas vakcinas kovai su cholera ir vidurių šiltine, sakoma Maniloje įsikūrusio apdovanojimų fondo pranešime.
Taip pat buvo paminėtas svarbus F. Qadri vaidmuo, pastaraisiais metais vykdant masinę vakcinaciją rohinjų pabėgėlių stovyklose Bangladešo pietrytiniame Cox’s Bazaro rajone, padėjusią užkirsti kelią choleros protrūkiui.
Ši liga sukelia stiprų viduriavimą ir plinta per užterštą maistą ir vandenį.
Be to, buvo paminėtos F. Qadri pastangos stiprinti Bangladešo mokslinių tyrimų pajėgumus.
Ramono Magsaysay premija buvo įsteigta 1957 metais, siekiant pagerbti žmones ir organizacijas, padedančias spręsti vystymosi problemas.
Apdovanojimo ceremonija šiemet buvo surengta nuotoliniu būdu. Pernai dėl COVID-19 pandemijos renginys buvo iš viso atšauktas.
Pakistano plėtros darbuotojas 64 metų Muhammadas Amjadas Saqibas taip pat buvo apdovanotas dėl savo sukurtos „pirmosios tokio pobūdžio“ mikrofinansų programos be palūkanų ir užstato, padėjusios milijonams neturtingų šeimų.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo savo veiklos pradžios, „Akhuwat“ išaugo į didžiausią šalies mikrofinansų instituciją, paskirstančią 900 mln. JAV dolerių vertės paskolų ir galinčią pasigirti beveik 100 proc. jų grąžinimu, sakoma fondo pranešime.
M. A. Saqibas, kuris paskolas išdavinėja maldos vietose, pagerbtas dėl „įkvepiančio tikėjimo, kad žmonių gerumas ir solidarumas ras būdų, kaip panaikinti skurdą“.
Dar vienas laureatas – 53 metų Filipinų žvejys Roberto Ballonas, kuris buvo įvertintas dėl indėlio, siekiant „atgaivinti mirštančią žvejybos pramonę“ pietinėje Mindanao saloje, kur apleisti žuvų tvenkiniai sunaikino mangrovių miškus.
Su vyriausybės parama R. Ballonas kartu su kitais smulkiais žvejais iki 2015 metų atsodino 500 ha mangrovių miškų ir tai padėjo padidinti jų žuvų laimikį ir gyvenimo kokybę.
„Tai, kas kažkada buvo apleistų žuvų tvenkinių dykvietė, dabar yra sveikų mangrovių miškų platybė, kurioje gausu vandens ir sausumos gyvūnijos“, – pažymėjo fondas.
Amerikietis Stevenas Muncy, Filipinuose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Community and Family Services International“ įkūrėjas, buvo apdovanotas už pagalbą pabėgėliams ir stichinių nelaimių aukoms, taip pat už buvusių karių vaikų grąžinimą į mokyklas.
Indonezijos dokumentinių filmų kūrėjas „Watchdoc“, daugiausia dėmesio skiriantis žmogaus teisėms, socialiniam teisingumui ir aplinkai, taip pat pelnė pripažinimą už „labai principingą kovą dėl žiniasklaidos organizacijos nepriklausomybės“.
Lėktuvo katastrofa Filipinuose. EPA – ELTA nuotr.
Filipinų pietuose sudužus kariuomenės transporto lėktuvui, žuvo mažiausiai 45 žmonės, o dar 50 buvo sužeisti.
Tarp žuvusiųjų yra 42 lėktuvu skridę kariai ir dar trys civiliai, buvę ant žemės.
Šiuo metu ieškoma dar 17 dingusių „C-130 Hercules“ lėktuvo, kuris nesėkmingai bandė nusileisti Jolo saloje Sulu provincijoje, keleivių, teigė generolas majoras Williamas Gonzalezas.
„Tai yra liūdna diena, bet mes turime neprarasti vilties“, – teigė W. Gonzalezas.
Daugelis lėktuvo keleivių buvo neseniai bazinius karinius mokymus baigę kariai, dislokuojami saloje bendrai kovos su terorizmu operacijai daugiausiai musulmonų apgyvendintame regione.
Kariuomenė yra dislokavusi daug karių Filipinų pietuose, kur veikia sukarintos grupuotės, įskaitant žmones grobianti ir už juos išpirkų reikalaujanti grupė „Abu Sayyaf“.
Dešimtys Filipinų gydytojų asociacijų šeštadienį perspėjo, kad pralaimi kovą su koronavirusu, ir paragino prezidentą Rodrigo Dutertę sugriežtinti neseniai sušvelnintą karantiną, augant atvejų skaičiui ir ligoninėms atsisakant priimti sergančius pacientus.
Atvirą laišką pasirašė aštuoniasdešimt medicinos asociacijų, atstovaujančių dešimtims tūkstančių šalies gydytojų, valstybei šeštadienį paskelbus apie dar 5 tūkst. naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų, bendrą infekcijų skaičių kilstelėjusių iki daugiau nei 98 tūkst.
„Sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai tautai vieningai siunčia nelaimės signalą – mūsų sveikatos priežiūros sistema palaužta, – teigiama laiške. – Mes pralaimime kovą su COVID-19 ir mums reikia sudaryti vieningą ir galutinį veiksmų planą.“
Vis daugiau šalies sveikatos priežiūros darbuotojų suserga virusu ar palieka savo darbo vietas, o kai kurios perpildytos ligoninės atsisako priimti naujus pacientus, priduriama atvirame gydytojų laiške.
Sveikatos apsaugos departamentas kiek anksčiau buvo paskelbęs, kad Filipinuose nuo koronaviruso mirė 34 sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai. Šeštadienio duomenimis, šalyje nuo viruso iš viso mirė 2 039 žmonės.
Vyriausybė dėl smarkaus naujų atvejų prieaugio kaltina netinkamą sveikatos protokolų laikymąsi.
Šalyje kovo viduryje buvo įvestas vienas griežčiausių karantinų visame pasaulyje – žmonėms nurodyta neiti iš namų, išskyrus tuomet, kai reikėdavo nusipirkti maisto ar gauti medicininę pagalbą.
Tačiau vyriausybė neseniai sušvelnino apribojimus ir leido žmonėms sugrįžti į darbus, pasirodžius prognozėms, kad Filipinų ekonomika panirs į recesiją, šalies gyventojams jau praradus milijonus darbo vietų.
Atvirame laiške gydytojai paragino R. Dutertę sostinėje Maniloje ir aplinkinėse provincijose pakartotinai įvesti „sugriežtintą bendruomenės karantiną“ iki rugpjūčio 15 dienos ir taip duoti šaliai laiko „ištobulinti pandemijos kontrolės strategijas“.
Atsakydamas į laišką, R. Dutertės atstovas spaudai Harry‘is Roque teigė, kad vyriausybė iš pradžių siekė subalansuoti tautos sveikatą ir ekonomiką, tačiau dabar dairosi galimybių, kaip sustiprinti kitas strategijas, karantinui „pasitarnavus savo tikslui“.
Tačiau po kelių valandų H. Roque paskelbė naują pranešimą, kuriame teigiama, kad vyriausybė apsvarstys gydytojų pasiūlymus. „Jūsų balsai buvo išgirsti. Negalime sau leisti nuvilti mūsų didvyrių“, – pridūrė H. Roque.
Sveikatos apsaugos departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę pripažino, kad ima trūkti ligoninių lovų ir tai, jog vyriausybei sunkiai sekasi pasamdyti naujų gydytojų, slaugytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų.
Laiške teigiama, kad kontaktų nustatymas „apgailėtinai žlunga“, o viešasis transportas ir darbo sąlygos dažnai yra nesaugūs.
Filipinų visuomeninės gydytojų draugijos pareigūnas Lei Alfonso šeštadienį spaudos konferencijos metu teigė, kad naujausi įvykiai „mus prives prie Niujorko ribos, kur COVID-19 pacientai miršta namuose ar ant neštuvų“.
R. Dutertė ketvirtadienį paragino filipiniečius toliau pasitikėti jo gebėjimu greitai įsigyti vakciną iš Kinijos, vienos pagrindinių jo valdžios rėmėjų.
„Janas Marsalekas greičiausiai yra Rusijoje. Galbūt jis bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba. Visa istorija verta ekranizacijos“, – rašo Vokietijos leidinys „Der Tagesspiegel“.
Kai birželio 18 dieną „Wirecard“ vadovas Markusas Braunas pranešė, kad nėra 1,9 mlrd. eurų, neva buvusių bendrovės balanse, operacijų direktorius Janas Marsalekas dingo ir nuo to laiko yra pabėgęs, primena leidinys.
„2020 metų birželio 18 dieną J.Marsalekas buvo atleistas iš „Wirecard“. Po kelių valandų jis dingo, jo kolegos tą dieną jį matė paskutinį kartą. Jis jiems pasakė, kad važiuos į Filipinus, nes nori pradėti ieškoti trūkstamų 1,9 mlrd. eurų ir įrodyti, kad yra nekaltas. Informacija apie rezervuotus bilietus, o taip pat Filipinų migracijos tarnybos duomenys iš tiesų įrodo, kad J. Marsalekas buvo atskridęs į Filipinus. Remiantis šiais duomenimis, jis birželio 23 dieną atvyko į Manilą, o birželio 24 dieną išvyko toliau į Kiniją“.
„Tačiau čia esama nesutapimų: J. Marsaleko neužfiksuoja vaizdo stebėjimo kameros, o oro linijų bendrovė neįtraukė jo pavardės į keleivių sąrašus. Liepos 4 dieną Filipinų teisingumo ministras Menardas Guevarra pareiškė, kad Filipinų migracijos tarnybos darbuotojai falsifikavo duomenis, kurie turėjo patvirtinti, jog J. Marsalekas įvažiavo į šalį. Darbuotojus nušalino nuo pareigų, jiems iškelta byla ir vykdomas tyrimas,“ – rašoma straipsnyje.
„Remiantis leidinių „Der Spiegel“ ir „Bellingcat“ tyrimu, J. Marsalekas bendradarbiavo su Austrijos dešinąja populiste „Austrijos laisvės partija“ (Die Freiheitliche Partei Österreichs, FPÖ). Per „Austrijos–Rusijos Draugystės draugiją“ jis aprūpino partijos funkcionierius konfidencialiais dokumentais, kuriuos J. Marsalekas greičiausiai gaudavo iš Austrijos vidaus reikalų ministerijos ir vidaus žvalgybos tarnybos BVT. O būtent informacija patekdavo Johanui Gudenusui, nuo 2017 metų vadovavusiam Nacionalinės tarybos FPÖ frakcijai. 2019 metų gegužę J. Gudenusas dėl „Ibiza-gate“ skandalo atsistatydino iš visų politinių postų ir paliko partiją.“
„Nuo 2015 metų J. Marsalekas investavo pinigus į Libijos projektus. Be kita ko, jis neva investavo pinigus į tris cemento gamyklas, esančias šalies rytuose. Kaip teigė J. Marsalekas, jis norėjo padėti atstatyti šalį po pilietinio karo. Iš tikrųjų jis greičiausiai turėjo visai kitų planų: J. Marsalekas norėjo inicijuoti karinio reorganizavimo programą, pagal kurią nuo 15 iki 20 tūkst. Libijos ginkluotų teroristų turėjo būti apmokyti dirbti pasieniečiais, paskui turėjusiais kontroliuoti migracijos srautus prie pietinės šalies sienos.“
Iš anksto J. Marsalekas konsultavosi ir papildomos informacijos apie Libiją gaudavo iš Andrejaus Čiuprygino – arabistikos specialisto ir Maskvos aukštosios ekonomikos mokyklos dėstytojo. Problema ta, kad Vakarų specialiosios tarnybos mano, jog A. Čiupryginas – buvęs Rusijos karinės žvalgybos GRU aukšto rango karininkas ir iki šiol palaiko glaudžius ryšius su žinyba. Pats jis tai paneigė kalbėdamas su „Der Spiegel“, bet patvirtino, kad kontaktavo su J. Marsaleku. Jis taip pat pareiškė, kad tiksliai nežino, kokių J. Marsalekas turėjo planų Libijoje.“
„2017 metais vieno iš asmeninių susitikimų metu J. Marsalekas neva gyrėsi, kad padedant Rusijos karininkams buvo nuvykęs į Sirijos Palmyrą – po to, kai miestą buvo užkariavusi vadinamoji „Islamo valstybė.“
„2018 metais jis atseit darbo partneriams Londone pristatė keturis įslaptintus Cheminio ginklo draudimo organizacijos dokumentus, kuriuose buvo pateikta visa „Novičiok“ klasės nervus paralyžiuojančių nuodų formulė. Šiais nuodais 2018 metų kovą buvo nuodijami buvęs Rusijos šnipas ir disidentas Sergejus Skripalis ir jo dukra, rašo leidinys.
„2018 metų pavasarį J. Marsalekas investavo 7 mln. dolerių į naują būsimą Rusijos mesendžerio „Telegram“ kriptovaliutą.“
Nauji „Bellingcat“ ir „Der Spiegel“ tyrimai rodo taip pat ir tai, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) vidaus žvalgybos tarnyba nuo 2015 metų stebėjo buvusį „Wirecard“ vadybininką saugojo kelionių metu bei rezervuotų bilietų duomenis. Beje, surinktuose duomenyse yra spragų – ne visoms kelionėms visiškai parengti dokumentai. Tarp jų ir kelionėms į Rusiją.“
„Po 2016 metų FST daugiau nefiksavo J. Marsaleko įvažiavimų į Rusiją, nors ir tai, „Der Spiegel“ duomenimis, neatitiko tikrovės. Žurnalas pateikia kelias tezes, kodėl J. Marsalekas galėjo būti įdomus FST: „Arba FST tiesiog pamatė, kad tai įdomus stebėjimo objektas, arba specialiosios tarnybos norėjo laikyti savo akiratyje vieną iš savo šaltinių, ypač atsižvelgiant į tai, kad J. Marsalekas, manoma, buvo susijęs su konkuruojančia su FST Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiąja žvalgybos valdyba (rus. Главное разведывательное управление (ГРУ).“
„Remiantis „Bellingcat“ tyrimu, per pastaruosius dešimt metų J. Marsalekas daugiau nei 60 kartų važiavo į Rusiją, pirmąkart jis buvo nuvykęs 2004 metais. Nuo 2014 metų jis dažniau lankėsi Maskvoje, be to, dažniausiai jis ten būdavo ne daugiau nei vieną dieną. Nuo 2016 metų jis važiuodavo ir į kitus Rusijos miestus, pavyzdžiui, į Sankt Peterburgą, Nižnij Novgorodą ir Kazanę Tatarstano respublikoje.“
„J. Marsalekas atvykdavo į Rusiją su šešiais skirtingais Austrijos pasais, praneša „Bellingcat“. Austrija iš tiesų leidžia savo piliečiams turėti kelis Austrijos pasus. Tačiau įvažiuodamas į Rusiją jis naudojosi ir kitais pasais: leidinio duomenimis, jis turėjo dar tris pasus savo vardu, bet be pilietybės.“
„Tarp jų ir diplomatinis pasas, išduotas „nepiliečiui“. Tokie pasai išduodami tik kai kuriose pasaulio šalyse ir tik garbės konsulams – arba parduodami nelegaliai. Viename pokalbyje internetu, jis tvarkomas „Handelsblatt“, J. Marsalekas net gyrėsi savo pasais: pasak jo, jis turi „kelis pasus, kaip bet kuris geras šnipas“, bet jis „nežino, ar kuris nors iš jų yra garbės konsulas“. „Todėl aš retušuoju savo nuotrauką“, – parašė jis.“
Remiantis „Der Spiegel“, „Bellingcat“ „The Insider“ ir „McClatchy“ informacija, birželio 19-osios naktį J. Marsalekas atvyko į Minską, ką patvirtina Rusijos migracijos tarnybos, kurioje yra ir informacija apie Baltarusiją, duomenys. Išvykimas iš šalies neužfiksuotas – tai rodo, kad J. Marsalekas vis dar yra Baltarusijoje arba Rusijoje.
„Susirašinėdamas su vienu pažįstamu, į klausimą, kur jis tuomet yra, J. Marsalekas atsakė, kad esant būtinybei jis „išvažiuos taip pat, kaip ir atvažiavo“. Ir patikslino: su „verslo džeta“. Į klausimą apie politinės situacijos stabilumą toje šalyje, kurioje jis dabar yra, J. Marsalekas atsakė: „Taip, čia valdžioje vis dar tie patys žmonės, kaip ir prieš 25 metus.“ Tai tinka Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai“, – pabrėžia leidinys.
Beje, kitą dieną po tyrimo publikacijos „Der Spiegel“, leidinys „Handelsblatt“ pranešė, kad J. Marsalekas greičiausiai yra Rusijoje, „privačiame name į vakarus nuo Maskvos prižiūrint Rusijos Ginkluotųjų Pajėgų Generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai.“
„Kremlius tuo metu tvirtina, kad jis apie tai nieko nežino“, – praneša „Der Tagesspiegel“.
Filipinų žinybos įspėjo žmones negrįžti į savo namus netoli suaktyvėjusio ugnikalnio. Taalio vulkanas ir antradienį spjaudėsi lava bei pelenais. Ir toliau galioja 4-as pavojaus laipsnis iš 5. „Phivolcs“ seismologijos institutas įspėjo, kad per kelias valandas ar dienas galimas „pavojingas, sprogstamas išsiveržimas“.
Į saugias vietas evakavosi 45 000 gyventojų. Tačiau 14 km spinduliu aplink ugnikalnį, JT vertinimu, gyvena beveik 460 000 žmonių. „Phivolcs“ vadovas Renatas Solidumas įspėjo nežengti į šią zoną. „Gyventojai dar negali grįžti, pavojus dar nepraėjęs“, – teigė jis. Nuo sekmadienio, „Phivolcs“ duomenimis, užregistruota daugiau kaip 200 vulkaninių požeminių smūgių.
Taalis stūkso pagrindinėje Filipinų saloje Lusone, maždaug už 66 km į pietus nuo Manilos, Batangaso provincijoje. Vulkanas yra mėgstamas turistų.
Taalis po Mayono yra antras aktyviausias Filipinų ugnikalnis. Nuo 1572 metų jis išsiveržė 33 kartus. Pastarąjį kartą didelis išsiveržimas įvyko 1977-aisiais, o daugiausiai aukų – per 1 300 – pareikalavo ugnikalnio išsiveržimas 1911 metais.
Bankoke šeštadienį prasidėjo kasmetinis Pietryčių Azijos valstybių organizacijos (ASEAN) viršūnių susitikimas. Forumo šeimininkas Tailandas pirmiausiai ketina siekti, kad būtų užbaigtos derybos dėl vienos didžiausių pasaulio laisvosios prekybos zonų.
Vadinamoji Regioninė visapusiškos ekonominės partnerystės sutartis (RCEP) apjungtų 10 ASEAN šalių – Brunėjų, Kambodžą, Indoneziją, Laosą, Malaiziją, Mianmarą, Filipinus, Singapūrą, Tailandą ir Vietnamą, o taip pat Kiniją, Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Australiją ir Naująją Zelandiją.
Ši sutartis buvo sugalvota kaip atsvara Ramiojo vandenyno regiono laisvosios prekybos sutarčiai (TPP), iš kurios JAV pasitraukė netrukus po to, kai prie šalies vairo stojo Donaldas Trumpas. Tačiau derybos dėl RCEP pastaruoju metu įstrigo. Indija baiminasi, kad ją užplūs pigi produkcija iš Kinijos. Australija ir Naujoji Zelandija reikalauja aplinkos ir darbo saugumo standartų.
Vis dėlto į eksportą orientuotos ASEAN šalys nori užbaigti derybas, nes baiminasi neigiamų prekybos ginčo tarp JAV ir Kinijos padarinių. RCEP turi milžinišką reikšmę prekybos apimčių didinimui, sakė Tailando vyriausybės atstovas Werachonas Sukhondhapatipakas. Filipinų vyriausybės atstovas Martinas M. Andanaras teigė, kad sutartis turi būti kiek įmanoma greičiau įgyvendinta. „Laisvoji prekyba tikrai yra tai, ko reikia šiam regionui“, – pabrėžė jis.
Dviejų dienų susitikime taip pat bus kalbama apie ginčą dėl salų Pietų Kinijos jūroje, rohinjų musulmonų mažumos persekiojimą Mianmare ir plastiko atliekas jūroje.
Rohinjų krizėje ASEAN šalys iki šiol susilaikė nuo kritikos Mianmaro vyriausybei. Tačiau penktadienį Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamadas pabrėžė: „Mes tikimės, jog gali būti kažkas padaryta, kad priespauda liautųsi“. ASEAN viršūnių susitikime dalyvauja ir Mianmaro de facto vyriausybės vadovė Aung San Suu Kyi.
Kovą su atliekų problema ketinama skelbti vadinamuoju ASEAN šalių Bankoko pareiškimu. Remiantis projektu, pareiškimą pasirašiusios šalys įsipareigos ateityje vengti jūrų šiukšlinimo ir jį ženkliai sumažinti.
Filipinai: teroristai nužudė įkaitu paimtą olandą E. Horną. EPA-ELTA nuotr.
Teroristinės „Abu Sayyaf“ grupuotės nariai nužudė 2012 metais Filipinų pietuose įkaitu paimtą olandą Ewoldą Horną. Belaisvis bandė pabėgti. Tai penktadienį pranešė „Reuters“, remdamasi Filipinų kariškiais.
Nyderlandų pilietis, daugiau kaip septynerius metus praleidęs teroristų nelaisvėje, buvo nušautas, kai mėgino pabėgti kilus mūšiui tarp smogikų ir vyriausybės pajėgų Sulu saloje Filipinų pietuose.
Olandas gamtos fotografas E. Hornas ir jo kolega iš Šveicarijos Lorenzas Vinciguerra ekstremistų buvo pagrobti Tavi Tavi saloje 2012 metais. Po dvejų metų L. Vinciguerrai pavyko pabėgti.
„Abu Sayyaf” grupuotė buvo įkurta 1991 metais. Jos tikslas – sukurti kalifatą Filipinų pietuose ir kitose Pietryčių Azijos teritorijose. Filipinų armija dažnai rengia operacijos prieš šią grupuotę.
Anksčiau „Abu Sayyaf” nariai prisiekė ištikimybę teroristinei „Islamo valstybės” (IS) grupuotei.
Filipinuose pakeliui į darbą nušautas radijo diktorius, žinomas dėl kritiškų komentarų vietos pareigūnų atžvilgiu.
Automobiliu į darbą važiavusį 38 metų amžiaus radijo stoties DWZR diktorių Joey Llaną iš pasalos užpuolė nežinomi ginkluoti vyrai.
Tyrėjai dar aiškinasi nužudymo motyvą, tačiau pabrėžė, kad diktorius dėl savo komentarų, išsakytų radijo programų metu, buvo sulaukęs grasinimų mirtimi.
„Jeigu pasitvirtins, kad tai susiję su jo darbu, šis nužudymas bus jau 12-asis žiniasklaidos darbuotojo nužudymas prezidentaujant Rodrigui Dutertei ir 185-asis – nuo 1986 metų“, – teigė Filipinų nacionalinė žurnalistų sąjunga.
Filipinai klasifikuojami kaip viena iš žurnalistams pavojingiausių vietų pasaulyje.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) penktadienį išvyko į beveik dviejų savaičių trukmės kelionę po Aziją. Iš Endriuso karinių oro pajėgų bazės netoli Vašingtono jis išskrido drauge su žmona Melanija (Melania). Pradžioje jų lėktuvas atliks tarpinį nusileidimą Havajuose Ramiajame vandenyne, o tada skris toliau į Japoniją.
Kiti planuojami sustojimai yra Pietų Korėja, Kinija, Vietnamas ir Filipinai. Tik prieš išskrisdamas D. Trampas pareiškė, kad jis kelionėje bus dieną ilgiau nei planuota. Jis nori prailginti savo viešnagę Filipinuose, kad galėtų dalyvauti čia vyksiančiame Rytų Azijos viršūnių susitikime.
Pagrindinė pokalbių kelionėje tema gali būti Šiaurės Korėjos branduolinė programa. Gali būti, kad D. Trampas visų pirma energingiau nei iki šiol spaus Kiniją daryti spaudimą Pchenjanui.
Ypatingo dėmesio turėtų sulaukti ir D. Trampo susitikimas su Filipinų prezidentu Rodriu Duterte (Rodrigo Duterte), kuris užsienio – tačiau ne JAV prezidento – yra aštriai kritikuojamas dėl savo brutalios kovos su nusikalstamumu, susijusiu su narkotikais.
Tai bus ilgiausia JAV prezidento kelionė po Aziją nuo Džordžo Bušo vyresniojo (George Bush senior) kelionės 1991/92 metų sandūroje.
Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“.
JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.
Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.
Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.
„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.
„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).
Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.
