Kultūros ministerija. Kultūros ministerijos nuotr.
Kultūros ministras Simonas Kairys laikosi pozicijos, kad identifikuoti Lietuvai priešiškoms valstybėms parankų naratyvą skleidžiančius atlikėjus ir nustatyti, ar tam tikri asmenys gali koncertuoti Lietuvoje, turėtų gebėti pačios renginius organizuojančios įstaigos. Tai, ministro nuomone, neturėtų būti sprendžiama tiesiog politikams sudarant nepageidaujamų šalyje atlikėjų sąrašus.
„Principinė nuostata ir principinis sutarimas, kad turime judėti ne cenzūros keliu, ne formuoti didžiulį įvairiausių atlikėjų ar kitų menininkų sąrašą, kurie negalėtų pas mus atvykti. Tai aš vertinu kaip numestą „banano žievę“, kur visi tik ir laukia, kad mes ant jos paslystume. Visgi tą cenzūros kelią turi keisti nacionalinių ir valstybės įstaigų įgalinimas“, – antradienį po susitikimo su dalies kultūros įstaigų vadovais kalbėjo S. Kairys.
Ministras pabrėžė, kad koncertinėms įstaigoms derėtų sudaryti bendradarbiavimo su atitinkamomis institucijomis galimybes, siekiant nustatyti tam tikrų atlikėjų biografijos aplinkybes ir kitus duomenis.
„Turi būti mechanizmas, kad įstaiga bet kada galėtų kreiptis, aiškintis, bet mes privalome elgtis kaip civilizuota valstybė ir negali tokia žinia sklisti, kad Lietuvoje norėdamas užlipti ant scenos, turi praeiti spec. tarnybų filtrą“, – tvirtino S. Kairys.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pranešė savo verdiktą dėl Ingridos Šimonytės pasiūlyto kandidatų į ministrus sąrašo. Kaip ir skelbta anksčiau, Prezidentūra paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės kandidatų sąrašo į visas ministerijas netvirtins.
Šalies vadovas atmetė į žemės ūkio ministrus siūlytos Dalios Miniataitės ir į susisiekimo ministrus teikto Kasparo Adomaičio kandidatūras.
„Galiu pasakyti, kad dviejų ministrų – susisiekimo ir žemės ūkio – turėtų būti pateiktos kitos kandidatūros į šių ministerijų pozicijas“, – spaudos konferencijoje po susitikimo su I. Šimonyte sakė G. Nausėda.
Pasak prezidento, jis iš šių kandidatų pasigedo gero sektoriaus, į kurio kuravimą buvo siūlomi, išmanymo.
„Aš, kaip prezidentas, negaliu prisiimti atsakomybės už jų trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų įgyvendinimą, nes stokojama vizijos, stokojama gero savo sektoriaus pagrindinių problemų išmanymo. Dėl tos priežasties tiek Laisvės partijos kandidatas – kalbame apie Susisiekimo ministeriją, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas – kalbame apie Žemės ūkio ministeriją, turėtų pateikti naujus kandidatus artimiausiu metu“, – sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jau yra kalbėta apie tai, kas galėtų būti siūloma į K. Adomaičiui žadėtą vietą Susisiekimo ministerijoje.
„Preliminariai žinau galimą Laisvės partijos kandidatūrą, ją turėtų patvirtinti partijos valdymo organai. Jei ši kandidatūra bus pateikta man – pakankamai gerai pažinodamas šį asmenį, manau, kad tai tikrai galėtų būti geras kandidatas portfeliui paimti“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas neslėpė, kad I. Šimonytės pateiktame sąraše buvo ir daugiau kandidatų, kurie jam sukėlė abejonių. Tarp tokių jis pirmiausiai įvardino siūlytą kandidatą į sveikatos apsaugos ministrus. Į šį postą pasiūlytas Arūnas Dulkys.
„Man daugiausiai abejonių kilo ne tiek dėl jo ilgalaikės vizijos ir planų optimizuoti sveikatos apsaugos sistemą, bet dėl artimiausio laikotarpio veiksmų”, – aiškino prezidentas.
Pasak šaliea vadovo, I. Šimonytė prisiėmė atsakomybę dėl to, kaip seksis sveikatos sektoriuje situaciją suvaldyti A. Dulkiui. Taip pat sutarta, pažymėjo prezidentas, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, A. Dulkio darbas ministro pozicijoje būtų iš naujo svarstomas.
„Tas problemos išmanymas, kurį paliko ponas Dulkys, paliko tam tikrų abejonių. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė prisiėmė asmeninę atsakomybę už šio ministro veiklą, ir mes sutarėme, kad, jeigu dirbti nesiseks, mes tikrai nelauksime ilgai, sprendimai bus priimti labai greitai. Aš tikrai nenoriu, kad dirbti nesisektų, ir norėčiau būti neteisus, linkiu geriausios kloties ponui Dulkiui, bet iššūkiai bus tikrai didžiuliai“, – sakė A. Nausėda.
Klausimų sukėlė D. Kreivio kandidatūra
Prezidentas taip pat pabrėžė, kad abejonių sukėlė ir kitas konservatorių pasiūlytas kandidatas. G. Nausėdai užkliuvo į energetikos ministrus pasiūlytas Dainius Kreivys.
„Ne tiek savo kompetencija arba savo reguliavimo sferos išmanymu, kiek tam tikromis problemomis, susijusiomis su privačių ir viešų interesų derinimu“, – sakė G. Nausėda. Dainius Kreivys. Reklaminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
„Ponas Kreivys savo sritį išmano, tačiau jo dalyvavimas tam tikrose verslo struktūrose, jo patirtis dirbant anksčiau ministru ir po to buvęs atsistatydinimas kelia tam tikrų rizikų, į kurias prezidentas ir premjeras negali nereaguoti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas informavo gavęs D. Kreivio raštišką įsipareigojimą, kad būtų išvengta net menkiausių įtarimų dėl interesų painiojimo.
„Matydamas šį jo rimtą požiūrį į tas galimas rizikas, aš nematau pagrindo jo netvirtinti energetikos ministro pozicijoje“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda: nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja
Prezidentas atmetė kritiką dėl per lėto kandidatų atrankos proceso, nes Vyriausybės programa dar nėra patvirtinta.
„Mūsų abejonės dėl pirmųjų ministrų ar kandidatų į ministrus, kurie buvo pasirodę Prezidentūroje, buvo pateiktos jau antradienį, likusieji kandidatai, susitikimai su jais užtruko praktiškai tik tris dienas. Norėčiau atkreipti dėmesį tiems, kurie čia įžvelgė tam tikrų abejonių, kad tvirtinimo arba susitikimo turas buvo pernelyg ilgas, šiuo metu Vyriausybės programa dar nėra parengta 100 proc.“, – teigė G. Nausėda.
„Ar mes būtume labiau skubėję ar mažiau skubėję, kol nėra patvirtintos Vyriausybės programos, kuri bus pateikta Seimui svarstyti, nėra pagrindo teigti, kad kažkas vėluoja ar užtrunka per daug ilgai“, – pridūrė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, atrankos procedūra leido nuodugniai susipažinti su kandidatais.
„Išnaudojome optimaliai visą skirtą laiką, kuris mums buvo numatytas, ir tikiuosi, šita atrankos procedūra leido visapusiškai susipažinti su pačiais kandidatais asmeniškai. Galbūt kai kuriais atvejais net paneigti išankstines nuostatas, kurios vienaip ar kitaip susiformuoja, kai matai viešąją erdvę. Kai kurie kandidatai maloniai nustebino“, – teigė G. Nausėda.
Lukas Savickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė skirti Luką Savicką į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Tai, kad šalies vadovas nemato L. Savicko, dirbančio Sauliaus Skvernelio Ministrų Kabinete, trečiadienį pranešė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
„(Prezidentas – ELTA) įvertino kandidatūrą ir priėmė sprendimą neskirti L. Savicko į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Naujajam ministerijos vadovui liktų kiek daugiau nei pusmetis, todėl naujasis ministras per tokį laikotarpį turėtų mokėti ne tik identifikuoti svarbiausius institucijos veiklos prioritetus. Jis turi turėti sprendimo priėmimo patirties tiems pokyčiams įgyvendinti per labai trumpą laikotarpį“, – sakė A. Bubnelis.
„Apsisprendimą lėmė L.Savicko patirtis ir asmeninės savybės, ir visi kiti dalykai, kurie buvo aptarti susitikime su prezidentu bei jo komanda”, – sakė jis.
A. Bubnelis teigė, kad prezidentas vis dėlto teigia, kad L. Savickas yra perspektyvus kandidatas ateityje eiti svarbias pareigas viešajame sektoriuje.
Pasak patarėjo, G. Nausėda lieka prie principinės pozicijos, kad visos valstybės institucijos turi turėti vadovus. Todėl, pasak A. Bubnelio, prezidentas tikisi iki kovo 10 dienos sulaukti kitos premjero teikiamos kandidatūros.
“Prezidento nuomone, Lietuvoje yra tikrai patyrusių asmenų, galinčių pasiekti konkrečių ministerijos veiklos rezultatų per likusį laiką“, – sakė A. Bubnelis.
Premjeras S. Skvernelis prezidentui L. Savicko kandidatūrą į ekonomikos ir inovacijų ministro postą pateikė dar sausio 24 d. Tačiau su kandidatu į ministrus prezidentas susitiko praėjus dviem savaitėms – vasario 7 d. Dar iki susitikimo Prezidentūra tvirtino, kad šalies vadovui kyla tam tikrų abejonių dėl S. Skvernelio teikiamo kandidato.
Viešojoje erdvėje pasigirdus nuomonėms, esą Prezidentūra tikslingai delsia išreikšti nuomonę dėl kandidato, šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta užsiminė apie tai, kad Vyriausybė pati vilkino ministro paieškas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdantieji neskubėjo prezidentui teikti kandidatūros į ministro kėdę, kuri atsilaisvino, kai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas ėjęs Virginijus Sinkevičius tapo eurokomisaru.
Oficialiai V. Sinkevičius ministro pareigas nustojo eiti dar 2019 m. lapkričio pabaigoje. Nuo 2019 m. gruodžio 1 d. šios ministerijos vadovo pareigas laikinai eina energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Valdantieji savo delsimą ieškoti V. Sinkevičiui pamainos argumentavo būtinybe koncentruotis į tuomet svarstytą 2020 m. biudžetą.
Pastarąją savaitę su prezidentu susitikęs L. Savickas žurnalistams teigė, kad tapęs ministru siektų užtikrinti pradėtų darbų tęstinumą.
L. Savickas šiuo metu yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Jis taip pat premjerui S. Skverneliui patarinėja ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais.
L. Savickas yra įgijęs Europos viešųjų reikalų magistro laipsnį Mastrichto universitete Olandijoje, prieš tai Jungtinės Karalystės Jorko universitete įgijo politikos ir tarptautinių santykių bakalauro laipsnį.
Po studijų į Lietuvą grįžęs L. Savickas dirbo užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ Investicinės aplinkos gerinimo grupės vadovu, programos „Kurk Lietuvai“ metu įgyvendino projektus šioje agentūroje bei Vyriausybės kanceliarijoje, taip pat dirbo asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir viešųjų reikalų vadovu.
Naujasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Klausimai paprasti, o atsakymų nėra. Asmeninės nuomonės – taip pat. Žodžiu, prasideda rudeninis naujosios Seimo koalicijos su Karbauskiu, Kirkilu, Žemaitaičiu bei Tomaševskiu ir naujuoju ministrų kabinetu „grybavimo“ sezonas.
Vakar vakare pirmasis tautai televizijos laidoje „Dienos tema“ (LRT) prisistatė naujas paskirtasis susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič. Pirmiausia, paklaustas, ką galvoja apie pavardžių rašymą originalo kalba, lyg ir bandė išdėstyti savo nuomonę, bet aiškaus atsakymo taip ir nesugebėjo suformuluoti. Lyg ir reikėtų, lyg ir nebūtina.
O kaip su nulio promilių taikymu vairuotojams? Šio klausimo džiunglėse paskirtasis susisiekimo ministras klaidžiojo kur kas ilgiau. Esą reikia diskutuoti, reikia specialistų, partnerių, etc. nuomonių ir įvertinimo. O kokia paties paskirtojo ministro asmeninė nuomonė? Pasirodo, aiškios tarsi ir neturi: skirtingose Europos valstybėse esą skirtingas ir promilių skaičius. Bet reikės svarstyti, tartis…
Bet gi „valstiečiai“, prie kurių prisijungė ir Lenkų rinkiminė akcija (krikščioniškų šeimų sąjunga), kuriai priklauso ir J. Narkevič, savo programoje aiškiai sako – nulis promilių, ir nė žingsnio atgal.
Klausiamas dėl valdžios grasinamo mokesčio taršių automobilių savininkams J. Narkevič dar labiau pasiklydo, nes iš pradžių nelabai, atrodo, ir klausimą suprato…
Šioje naujoje koalicijos politinėje klounadoje vakar viską labai aiškiai paaiškino šio laivo kapitonas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, Rokas Masiulis „ buvo geras ministras, bet tik viešuosiuose ryšiuose“, o problemų Susisiekimo ministerijoje vis daugėja.
Štai taip: geras ministras, bet tuo pačiu – ir blogas.
Būna gi neretai taip su Karbauskiu: kaip valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos seniūnas jis, matyt, geras, bet kaip minčių žiniasklaidai dėstytojas – akivaizdžiai blogas.
Štai taip ir norisi, labai naiviai, paklausti: tai kur, praėjus trisdešimčiai metų nuo Baltijos kelio, kurio jubiliejų netrukus švęsime, prašapo intelektualai, visuomenės gerbiami, jos pasitikėjimo verti profesionalai ir šiaip protingi žmonės?
Būkime atviri, su kiekviena nauja ketverių metų Seimo kadencija, politinė Lietuvos padangė vis niūresnė, politinė kultūra vis menkesnė, kaip, beje, ir elementarus politikų raštingumas.
Maža to, kad J. Narkevič nelabai pavyzdingai kalba lietuviškai, pasirodo, nemoka ir anglų kalbos.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Laimės kūdikis – sulaukė naujojo Prezidento Nausėdos, nes tapti Trakų rajono meru praėjusiose Savivaldybių rinkimuose jam nepavyko. O šiuo kartu pro Dalios Grybauskaitės filtrą būtų neprasprūdęs…
Lauksime kitų paskirtųjų – Tamašūnienės ir Palionio pasirodymo.
Vakar sukako mėnuo, kaip Daukanto aikštės rūmuose įsikūrė Prezidentas Gitanas Nausėda. Sako, kuo toliau, tuo labiau žmonės jį myli, o jo reitingai šoka vis aukštyn.
Tikriausiai tai galbūt ir tiesa. Tik ryškių konkrečių darbų kol kas nematyti.
