Pinigai. Slaptai.lt foto
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuota apklausa rodo, kad beveik 40 proc. gyventojų per pastaruosius trejus metus susidūrė su sukčių atakomis. Sukčiai taiko vis naujesnius gyventojų kišenes tuštinančius būdus, todėl Lietuvos bankas perspėja visus vasarojančius – itin svarbu neprarasti budrumo, rūpintis savo pinigų ir asmens duomenų saugumu.
Tyrimo, kurį šių metų vasario mėn. atliko kompanija „Spinter tyrimai“, rezultatai atskleidė, kad iš 39 proc. gyventojų, kurie per pastaruosius trejus metus susidūrė su finansinių sukčių ataka, 6 proc. finansiškai nukentėjo, o 33 proc. atpažino ataką ir finansiškai nenukentėjo.
„Lyginant su praėjusių metų rezultatais, su sukčiais susidūrusių, bet nenukentėjusių asmenų skaičius padidėjo 4 proc. punktais. Viena vertus, tai yra gera žinia – remiantis tyrimų duomenimis, daugiau kaip trečdalis gyventojų geba atpažinti sukčius. Kita vertus, praktiniai pavyzdžiai rodo, kad mums ir toliau svarbu didinti gyventojų atsparumą sukčių apgavystėms ir ugdyti jų finansinį raštingumą“, – sakė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė.
Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad pamokydami atpažinti sukčius greta esančius žmones galime padėti jiems išvengti finansinių nuostolių. 29 proc. apklaustųjų per pastaruosius trejus metus padėjo kitam asmeniui atpažinti sukčių ataką ir išvengti ar bent sumažinti nuostolius: 25 proc. sugebėjo padėti atpažinti sukčių pinkles ir lėšos nebuvo prarastos, o 4 proc. padėjo atpažinti, bet per vėlai – bent dalį lėšų nukentėję asmenys prarado. Pinigai pakabinti po lubomis. Slaptai.lt foto
„Sukčiai naudoja vis sudėtingesnius apgaulės būdus, todėl tampa itin svarbu ne tik patiems turėti žinių, būti atidiems, bet ir padėti nuo sukčių apsisaugoti šalia esantiems – dalintis istorijomis, perskaityta informacija, patarimais. Į sukčių pinkles patekti gali bet kas, todėl dalintis susidūrimo su sukčiais patirtimi jokiu būdu neturėtų būti gėda“, – pabrėžė dr. V. Dičpinigaitienė.
Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, siekdamas atkreipti atostogų ritmu jau gyvenančių žmonių dėmesį į augantį sukčiavimo mastą, pradėjo informacinę vasaros kampaniją. Jos tikslas – priminti, kokių sukčiavimo tipų esama, kaip juos atpažinti ir kaip užtikrinti savo pinigų bei duomenų saugumą. Kampanija organizuojama kartu su informacine partnere LRT.
„Prisijaukink budrumą – sukčiai neatostogauja!“ Tokiu šūkiu visą mėnesį vasarotojus kviečiame domėtis, kaip atpažinti sukčiavimo būdus, ką daryti, kad nepakliūtume į sukčių pinkles, ir ko imtis, jei visgi užkibome ant sukčių kabliuko. Kampanijos simbolis – personifikuota akis, simbolizuojanti žmonių budrumą. Ji tarsi įspėja apie grėsmę netekti pinigų ar asmens duomenų.
„Prisijaukinkime budrumą, tai padės neįkliūti į sukčių pinkles ir išsaugoti pinigus bei asmens duomenis“, – ragino dr. V. Dičpinigaitienė.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) šeštadienį Birštone rengia diskusiją „Pasmerkti būti (ne)turtingi“, kurios metu dalyviai kalbėsis apie kainas, atlyginimus bei socialinę nelygybę Lietuvoje.
Pasak diskusijoje dalyvausiančio Šiaulių banko administracijos vadovo Vytauto Siniaus, su pinigais kiekvienas vienaip ar kitaip susiduriame kasdien, nuolat priimame daugybę finansinių sprendimų – renkamės darbą, prekes bei paslaugas, mokame mokesčius, skolinamės, taupome.
„Finansinių žinių ir įgūdžių neturintis žmogus rizikuoja priimti sau nepalankius asmeninių finansų valdymo sprendimus“, – sakė V. Sinius.
Telekomunikacijų ekspertas Liudvikas Andriulis įsitikinęs, kad apie pinigus reikia pradėti galvoti nuo pat jaunystės, tačiau su jaunąja karta yra per mažai kalbamasi apie būdus užsidirbti bei pareigą aktyviai rūpintis pinigais.
„Sovietai mūsų kultūroje paliko keistą požiūrį į pinigus – žmonės mano, kad pinigų arba turi, arba neturi, ir nieko su tuo nepadarysi, kad pinigai gaunami, o ne uždirbami, ir kad pasirūpinti jais reikės tik vyresniame amžiuje, „kai turėsi šeimą“, – pastebėjo L. Andriulis.
Šių dienų daugiavaikių šeimų patirtimi diskusijoje dalysis Jurgita Pocienė, šešių vaikų mama – daugiavaikių šeimų asociacijos MES įkūrėja ir vadovė.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė į finansinio raštingumo ugdymą žvelgia plačiai.
„Geros finansinio raštingumo programos turėtų apimti ne tik matematinius įgūdžius ir finansų valdymo žinias, bet ir mūsų nuostatas bei emocijas pinigų (ar apskritai gerovės) atžvilgiu, – akcentuoja ji. – Kad suformuotume sąmoningus pinigų uždirbimo, leidimo, investavimo bei skolinimosi įgūdžius, turime suprasti, kas mus motyvuoja, kaip mes priimame sprendimus, kaip galime išsiugdyti savivoką ir savikontrolę, lemiančias mūsų įpročius ir elgseną su pinigais“.
Valdžios sektoriui diskusijoje atstovaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, neseniai suburto Finansinio švietimo koordinacinio komiteto pirmininkė.
Diskusijos moderatoriaus LBA prezidento Manto Zalatoriaus nuomone, finansinį raštingumą galima būtų sutapatinti su užsienio kalbos mokėjimu – gal ir nebūtina, bet galimybių atveria be galo daug.
„Esu tikras, kad analogiškai turime traktuoti ir mokėjimą efektyviai tvarkytis su savo pinigais“, – sakė M. Zalatorius. Jo teigimu, diskusijos tikslas – ne supriešinti dalyvius, bet praturtinti kiekvieno iš jų bei klausytojų akiratį ir suteikti naujų perspektyvų įprastoms pažiūroms.
Jau antrą kartą Birštone 2018 m. rugsėjo 7-8 dienomis vykstantis diskusijų festivalis „Būtent!“ yra atviras, nepolitinis, nemokamas renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę.
