Nuotoliniu būdu vykusiose tarptautinėse fizikos ir biologijos olimpiadose šalies mokiniai neliko be medalių – olimpiadose jaunieji mokslininkai iškovojo po 4 medalius, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Be to, Lietuvai šįmet teko ypatingas vaidmuo – organizuoti savaitę trukusią 51-ąją tarptautinę fizikos olimpiadą IPhO2021.
Savaitgalį Vilniuje pasibaigusi Tarptautinė fizikos olimpiada IPhO2021 yra laikoma svarbiausiu pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginiu. Dviejų dalių – eksperimentines ir teorines – olimpiados užduotis joje sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių.
Šįmet užduotis olimpiadai rengė Lietuvos mokslininkai. Pasak organizatorių, visai šalies mokslo bendruomenei šis renginys buvo svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, modernias užduotis, sykiu nuotoliniu būdu įtraukti tiek daug mokinių į laisvalaikio, šalies kultūros pažinimo veiklas.
Fizikos olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kim Kyungmin, surinkęs daugiausiai balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai.
Lietuvos mokiniai Emilis Strazdas (mokytojai Stasė Traigienė) ir dešimtokas Tomas Babelis (mokytojai Remigijus Jakutis, Stasė Traigienė) iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos (mokytojas Alvydas Jotautis), Mažeikių Gabijos gimnazija auklėtinis Justas Kaminskas (mokytoja Genovaitė Meinorienė) pelnė bronzos medalius. Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus (mokytojai Saulius Žukauskas, Marius Žadvydas) skirtas olimpiados pagyrimo raštas.
Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laureato Didier Queloz, lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, rungėsi protų kovose, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas.
Renginys buvo koordinuojamas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto, jame dirbo beveik 200 žmonių komanda.
Savaitgalį baigėsi ir Tarptautinė biologijos olimpiada IBo2021, kurioje Lietuvos moksleiviai iškovojo sidabro ir bronzos medalius. Sidabrą pelnė Mažeikių Merkelio Račkausko abiturientas Povilas Dapšys (mokytoja Lina Vičiulienė).
Bronzos medaliais įvertinti Simonas Melaika iš Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos (mokytoja Violeta Gudaitė), VšĮ Pranciškonų gimnazijos mokinys Edgaras Zaboras (mokytoja Lina Jucytė) ir Vilniaus licėjaus mokinys Povilas Šiaučiuvienas (mokytoja Alyda Daulenskienė).
Lietuvos mokinių komandai vadovavo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentas dr. Andrius Petrašiūnas, Nacionalinio vėžio instituto Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė, Kembridžo universiteto magistrantas Dominykas Murza ir Victoria universiteto Velingtone, Naujojoe Zelandijoje, doktorantas Julius Juodakis.
Šių metų biologijos olimpiada buvo organizuota Portugalijoje.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1918 m. gimusiam perspektyviam amerikiečių fizikui R. Feynmanui buvo pasiūlyta dalyvauti JAV vyriausybės pradėtame Manhatano projekte – kurti atominę bombą. Feynmanas priėmė pasiūlymą, nes baiminosi, kad tokį ginklą pirmieji gali sukurti naciai, ir tapo jauniausiu mokslinės grupės vadovu. Jaunąjį mokslininką labai vertinojo vyresnieji kolegos, tikri autoritetai, tokie kaip Juliusas Robertas Oppenheimeris, Hansas Bethė ir Nilsas Bohras, nes drįsdavo kritikuoti jų idėjas ir įrodyti savo tiesą, kai kiti besąlygiškai priimdavo mokslo „grandų“ nuomonę.
Dirbdamas ypatingo slaptumo sąlygomis, veržlumu, smalsumu ir iniciatyvumu pasižymėjęs Feynmanas savotiškai vertino darbą ir santykius su kolegomis. Norėdamas įrodyti projekto saugumo spragas, jis įsilauždavo į bendradarbių seifus, kuriuose buvo laikoma slapta dokumentacija, ir juose palikdavo nuotaikingas žinutes. Ilgainiui genialusis fizikas pelnė įžūlaus „įsilaužėlio“ reputaciją. Dėl neįtikėtino išradingumo ir intelekto jam pavykdavo tai, ko nepadarydavo kiti. Inspektuodamas ypač slaptą urano sodrinimo gamyklą Oak Ridže (Tenesio valstija), Feynmanas, pasikliaudamas ne tik savo žiniomis, bet ir atmintimi bei intuicija, bemat nustatė pagrindinius trūkumus.
Sąmojis ir puikus humoro jausmas – ne vieninteliai išskirtiniai būdo bruožai, kuriais pasižymėjo Richardas P. Feynmanas, vienas didžiųjų kvantinės elektrodinamikos kūrėjų. Be mokslinio darbo, jis domėjosi menais, tapė, muzikavo, net surengė asmeninę tapybos parodą, mokėsi egzotiškų užsienio kalbų. Pokariu mokslininko paskaitos sutraukdavo daugybę klausytojų, dažnai ničnieko nenutuokiančių apie branduolinę fiziką. Feynmanas laikėsi požiūrio, kad net pačius sudėtingiausius mokslinius klausimus galima pateikti paprastai, nuotaikingai, užburiančiai. Paskaitos buvo tokios populiarios, kad vėliau išleistos knygų pavidalu.
1965 metais Feynmanas kartu su kitais dviem mokslininkais buvo apdovanotas Nobelio premija už nuopelnus tyrinėjant kvantinę elektrodinamiką. Kadangi nemėgo oficialių ceremonijų, jis svarstė galimybę atsisakyti garbingos premijos, bet priėmė nusprendęs, kad atsisakymas sukels dar daugiau rūpesčių.
Šioje knygoje vienas genialiausių pastarojo šimtmečio mokslininkų atvirai ir su subtiliu humoru pasakoja nuo pirmųjų puslapių dėmesį patraukiančią originalaus gyvenimo istoriją.
„Feynmanas nebuvo vien puikus mokslininkas ir paprastas mokytojas. Tai viena įdomiausių savo eros asmenybių.[…] Būtina pasitelkti šiek tiek magijos, kad paverstum mokslą tokiu smagiu, įtraukiančiu ir paprastu, kokiu jį pavertė Feynmanas. Visiškai nesvarbu, pirmą ar penktą kartą skaitote „Jūs gi, aišku, juokaujate, pone Feynmanai!“. Tikiuosi, ši knyga patiks, kaip ir man.“ (Billas Gatesas)