Frankas Walteris Steinmeieris

SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotrauka

Lietuvoje gegužės 30-ąją viešėjo Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. Dėmesio vertas susitikimas. Vokietija – svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Visi puikiai žinome, jog vokiečiai vardan bendrojo saugumo sutiko Lietuvoje nuolat laikyti savo karių. Tik dar iki galo neapsispręsta, kokio dydžio būtų vokiškasis kovinis vienetas.

Vienas variantas – visa vokiečių karių grupuotė Lietuvoje dislokuojama nuolat. Tai, beje, būtų pats palankiausias mums sprendimas. Mes tikrai jaustume rimtą karinę paramą. Antrasis – ne toks palankus Lietuvai. Berlyne esama jėgų, kurios į Lietuvą atgabenti norėtų tik dalį brigados. Esą didžioji, smogiamoji, brigados dalis liktų Vokietijoje, tačiau, „esant poreikiui, brigados dydžio karinis vienetas greitai būtų permestas į Vilnių, Klaipėdą ar Šiaulius“. Jų teigimu, visos brigados nėra reikalo laikyti Kazlų Rūdos ar Pabradės miškuose.

Balandžio pabaigoje Berlyne viešėjęs G. Nausėda tvirtino, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant specialiąją infrastruktūrą. Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nepatvirtinusi. Dėl Vokietijos brigados dislokacijos Lietuvoje jau senokai kilusios intensyvios diskusijos. Jos trunka pusę metų. Beje, Lietuvoje nėra vieningos nuomonės, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada į Lietuvą atvažiuos ne skyrius, ne būrys, ne kuopa, o skaitlinga, iki dantų moderniausiais ginklais aprūpinta Vokietijos karių brigada.

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus
Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Šių metų gegužės 30-ąją mūsų prezidentas Gitanas Nausėda susitikimo su Vokietijos prezidentu metu teigė, kad Vokietijos vaidmuo yra esminis tiek remiant už laisvę kovojančią Ukrainą, tiek užtikrinant regiono saugumą. Be to, ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas Lietuvos saugumui yra reikšmingas visam NATO rytiniam flangui. Prezidentas, kaip parašyta oficialiame Prezidento Gitano Nausėdos internetiniame lrp.lt puslapyje, pabrėžė, kad Lietuva aktyviai investuoja į karinės infrastruktūros plėtrą, kad sukurtų sąlygas priimti vokiečių brigadą savo teritorijoje.

„Lietuva iš savo pusės pasirengusi padaryti viską, kad Vokietijos kariai mūsų žemėje jaustųsi kaip namuose. Sąjungininkų pajėgos būtinos Lietuvos saugumui ir apginamumui užtikrinti. Turime stiprinti NATO Aljanso rytinį flangą. Tai – priešakinė linija, kuri turi būti itin stipri, įskaitant oro ir priešraketinės gynybos elementus bei didesnį sąjungininkų pajėgų buvimą regione“, – kalbėjo šalies vadovas (citata – iš Prezidento Komunikacijos grupės parengto oficialaus pranešimo).

Taigi oficialiuose lietuviškuose pranešimuose pasigedau svarbiausio komentaro: mūsų teritorijoje bus dislokuota visa Vokietijos brigada ar tik, vaizdžiai tariant, štabas ir keletas vokiečių sargybinių.

Jei man būtų leista tarti savo žodį, kalbėčiau kategoriškai – vokiečius būtina spausti. Mums reikalingi raštiški vokiečių įsipareigojimai, jog į Lietuvą atvyks visa brigada, o ne vien brigados vadovybė.

Bet net jei išpešime iš besimuistančių vokiečių politikų oficialią sutartį, tai dar nereikš, jog artimiausiu metu tikrai turėsime vokišką brigadą. Skaudi gyvenimiškoji patirtis byloja, jog, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, laužomos net pačios solidžios sutartys. Nusispjaudami į savo pačių pasirašytus dokumentus politikai dažnusyk net neraudonuoja iš gėdos, net neatsiprašo. Puikiausias pavyzdys – liūdnai pagarsėjęs Budapešto memorandumas, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas drauge su Didžiosios Britanijos premjeru Džonu Meidžoru ir Rusijos prezidentu Borisu Jelcinu pažadėjo saugoti atominio ginklo atsisakiusią Ukrainą. Neprabėgo nė trys dešimtmečiai, ir puikiai matome, ko vertas 42-ojo JAV prezidento Bilo Klintono parašas saugoti Ukrainos nepriklausomybę bei teritorinį vientisumą. 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas nė sykio niekur Budapešto Memorandumo viešai neprisiminė. Tarsi jo nė nebūtų. O šios politikos šalininkai puolė įrodinėti, jog Budapešto memorandumas – nieko nevertas, jis neįpareigoja nei Vašingtono, nei Londono ginti Ukrainą. Tiesiog gražus popiergalis. Be to, turėtume suvokti, jog memorandumas nėra amžinas (tai kas trukdė ponui Dž. Baidenui tapus JAV prezidentu tuoj po inauguracijos slapta informuoti Kijevą, jog amerikiečiais oficialiai atsisako savo įsipareigojimų ir todėl Ukrainai … grąžina atominį ginklą).   

Tad jei Vokietija ypač garsiai ir iškilmingai įsipareigotų Lietuvos poligonuose nuolat dislokuoti savo karių brigadą, net jei toji brigada tikrai atvyktų į Lietuvą, tai dar nėra jokių garantijų, jog, sakykim, galimos Rusijos agresijos išvakarėse Berlynas neišsigąs, nekapituliuos. Paties blogiausio varianto neatmeskime – karo išvakarėse Kremliaus šantažuojamas Berlynas skubiai išveža savo karius iš Lietuvos teritorijos. Vaizdžiai tariant, vokiečiai paaukoja Rytų Europą vardan taikos ir ramybės centrinėje, vakarų ir pietinėje Europoje.

Taip, šiandien ponai Frankas Walteris Steinmeieris ir Olafas Scholzas tarsi linkę saugoti rytinį NATO flangą, kaip kadaise B. Klintonas – Ukrainą. Bet po kelerių metų į valdžią Vokietijoje galbūt ateis Angelos Merkel sukirpimo politikai, kurie nusispjaus į savo pirmtakų pažadus, ir tuomet Lietuva liks apgauta, išduota, parduota, kaip Ukrainą pirmaisiais 2022-ųjų karo mėnesiais išdavė 46-asis JAV prezidentas J. Bidenas (dabar, žinoma, Baltieji rūmai pakeitė nuomonę, ukrainiečius šiek tiek remia ginklais, bet 2022-ųjų vasario mėnesį oficialusis Vašingtonas juk elgėsi išdavikiškai; šito nepaslėpsi, neužtušuosi).  

Tad visi tarptautiniai susitarimai – paguoda tik lengvatikiams. Pafantazuokime: jei sutartyse būtų numatyta, pavyzdžiui, kokia bausmė laukia politikų, nesilaikančių sutartyse numatytų įsipareigojimų, būtų kita šneka. Sakykim, J. Bidenui už tai, kad iš karto pirmosiomis karo dienomis neįgyvendino savo kolegos B. Klintono įsipareigojimų Ukrainai, taikoma apkalta – garbusis senolis po viešo teismo ir pasmerkimo išvežamas į kalėjimą. Arba: F. W. Steinmeieris tupdomas į kalėjimą vien už tai, kad dar visai neseniai rengė Ukrainą išduodančius vadinamuosius „Minsko susitarimus“. Tuomet sutartys, žinoma, taptų solidesnėmis, svaresnėmis.

Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Bet taip niekad nebuvo ir niekad nebus. Gyvenimas klostosi pagal kitokias taisykles. Tokia skaudi realybė. Sutartį sulaužęs verslininkas, banko klientas, policininkas, kavinės virėjas, mobilųjį telefoną nusipirkęs vaikinas, girtas teisėjas sulaukia griežtų bausmių už tai, kad pažeidė bent vieną kokios nors sutarties punktą. Tik pamėgink kur nors suklupti. Tuo tarpu ištisas valstybes agresoriui aukojantys politikai džiaugiasi pagarba, turtais, neliečiamybe bei visokiausio plauko imunitetais. Ponia A. Merkel ir Gerhardas Šrioderis taip ir numirs, nesulaukę deramo atpildo už flirtus su Vladimiru Putinu. O juk turėtų, žvelgiant giliau, sėdėti kalėjimuose iki gyvos galvos.

Žodžiu, turime ne itin džiugią realybę, kurios nepastumsi į šoną, kurios neapeisi iš už nugaros. Vienintelė išeitis – su partneriais kalbėtis bent kiek atviriau, drąsiau. Pavyzdžiui, kokiais sumetimais vedinas į Lietuvą gegužės 30-ąją buvo atsibeldęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris, jei, remiantis vieša informacija, nieko konkretaus neištarė apie Lietuvoje dislokuojamos vokiečių brigados dydžius? Atskrido mūsų paguosti, mėgina patiklius lietuvius užliūliuoti saldžiais pažadais, panašiais į 1994-ųjų metų Budapešto memorandumą? Apsimeta, kad jam itin rūpi Lietuvos likimas, Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos teritorinis vientisumas?

Oficialiai: tikiu kiekvienu Vokietijos prezidento ir Vokietijos premjero žodžiu. O širdies gilumoje kirba didžiulis nerimas.  

2023.06.01; 09:00

Aktualijos

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje susitiks su Vokietijos prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu.
 
Susitikimo metu šalies vadovai aptars bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione, paramą Ukrainai, taip pat pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.
 
Kaip jau buvo skelbta anksčiau, liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema. Apie tai šeštadienį paskelbė prezidentas G.Nausėda.
 
ELTA primena, kad Vokietija yra labai svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje. Berlyne balandžio pabaigoje viešėjęs G. Nausėda sakė, kad su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta Bundesvero brigadą Lietuvoje dislokuoti palaipsniui – priklausomai nuo Lietuvos progreso plėtojant tam reikalingą infrastruktūrą.
 
Vis tik Vokietija oficialiai šio sutarimo kol kas nėra patvirtinusi. Vokietijos kancleris O. Scholzas po penktadienį įvykusio susitikimo su trijų Baltijos šalių premjerais dar kartą patikino, kad Berlynas prisideda prie Baltijos regiono stiprinimo ir yra įsipareigojęs, esant poreikiui, greitai dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą Lietuvoje.
 
Dėl Vokietijos brigados klausimo Lietuvoje intensyvios diskusijos tęsiasi jau pusę metų. Politikai nesutaria, ar reikėtų spausti Berlyną, kad šis tvirčiau įsipareigotų dėl terminų, kada Lietuvoje galėtų atsirasti nuolatiniu režimu dislokuota Vokietijos karių brigada.
 
Politikai taip pat neturėjo identiškos nuomonės, kaip reikėtų vertinti Vokietijos ir Lietuvos lyderių praėjusių metų birželį paskelbtą komunikatą, kad šalies teritorijoje bus dislokuota brigada.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.05.30; 07:06
Gordijo mazgas

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris penktadienį sakydamas kalbą apie padėtį valstybėje, kuria buvo siekiama paskatinti pasipriešinimo dvasią, perspėjo tėvynainius, kad jų laukia sunkūs laikai dėl karo Ukrainoje padarinių.
 
„Artėja sunkūs metai“, – perspėjo F. W. Steinmeieris, pridurdamas, kad iki vasario 24 dienos šalis naudojosi „palankiu vėju“, kuris atsirado pasibaigus Šaltajam karui ir dviejų blokų konfrontacijai Europoje.
 
„Taikos dividendai buvo išnaudoti. Vokietijai prasideda priešpriešinio vėjo era“, – sakė prezidentas.
 
Jis sakė, kad dabar Vokietija gali pasinaudoti savo sukaupta stiprybe ir galia – paminėdamas jos ekonominę įtaką, mokslinių tyrimų pažangą, sėkmingai veikiančias įmones, efektyvią valstybę ir didelį, stiprų visuomenės branduolį.
 
Tačiau, pasak jo, dabar to nebeužtenka.
 
„Mes turime tapti pajėgūs spręsti konfliktus tiek viduje, tiek išorėje, – sakė F. W. Steinmeieris. – Mums reikia valios ginti savo interesus ir stiprybės susitvardyti“.
 
Tai ne tas pats, kas karo mentalitetas. „Tačiau mums reikia pasipriešinimo ir atsparumo dvasios“, – pažymėjo jis, akcentuodamas stiprios kariuomenės poreikį ir Vokietijos pareigą prisidėti prie Europos gynybos.
 
„Užtikrinu mūsų partnerius: Vokietija prisiima atsakomybę NATO ir Europoje“, – sakė F. W. Steinmeieris.
 
Vokietija turi „atsisveikinti su senais mąstymo būdais ir viltimis“, ypač susijusiais su Rusija, sakė jis.
 
Šteinmejeris ir jo socialdemokratai sulaukė kritikos už tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais nuolaidžiavo Maskvai ir didino Vokietijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
 
Prezidentas teigė, kad sankcijos Rusijai brangiai kainuoja Vokietijai, tačiau yra neišvengiamos: „Esame suinteresuoti išsivaduoti iš priklausomybės nuo režimo, kuris siunčia tankus į kaimyninę šalį ir naudoja energiją kaip ginklą. Esame suinteresuoti apsisaugoti ir sumažinti savo pažeidžiamumą“.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.10.29; 08:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, gegužės 5 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė vizito Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir prezidentą Franką Walterį Steinmeierį, ketvirtadienį pranešė Vokietijos prezidento kanceliarija, – praėjus trims savaitėms, kai Kyjivas atsisakė F. W. Steinmeierio apsilankymo.
 
V. Zelenskis juos pakvietė ketvirtadienį per pokalbį telefonu su F. W. Steinmeieriu, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis prezidento biure. Pasak jo, pokalbio metu „ankstesnio susierzinimo buvo atsisakyta”, o F. W. Steinmeieris pareiškė „solidarumą, pagarbą ir paramą“ Ukrainai.
 
Praėjusį mėnesį F. W. Steinmeieris pripažino ketinęs apsilankyti Ukrainoje su kitais Europos Sąjungos lyderiais, tačiau „Kyjivas to nenorėjo“.
 
F. W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, sulaukė vis didesnės kritikos nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą vasarį dėl savo ilgus metus trukusios susilaikymo politikos Maskvos atžvilgiu. Tuo metu O. Scholzas buvo kritikuojamas, kad pats nesugebėjo nuvykti į Kyjivą, taip pat dėl ​​ dvejonių tiekti sunkiąją ginkluotę, kuri padėtų Ukrainai atremti Rusijos invaziją.
 
Vokietijos Prezidentas Frankas Valteris Šteinmejeris (Frank-Walter Steinmeier). Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Net kai šią savaitę Ukrainoje lankėsi Vokietijos opozicijos lyderis Friedrichas Merzas, O. Scholzas sakė pats nenorintis vykti, kol nebus pašalintas Kyjivo nesutarimas su kolega socialdemokratu F. W. Steinmeieriu. Vis dėlto praėjusią savaitę Vokietija pareiškė, kad siųs priešlėktuvinius tankus į Ukrainą, ir tai buvo aiškus Berlyno atsargios politikos dėl karinės paramos Kyjivui pasikeitimas. O. Scholzas taip pat pritarė Vokietijos parlamento priimtam pasiūlymui paspartinti sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
Ketvirtadienį per pokalbį telefonu F. W. Steinmeieris sakė, kad Vokietija „solidariai remia Ukrainos pusėje suvienytas jėgas“, sakė šaltinis prezidento biure. Abu prezidentai derybas apibūdino kaip „labai svarbias ir labai geras“, sakė šaltinis.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.05.06; 07:21
Trumposios naujienos

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos pareigūnai pakvietė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą apsilankyti Kyjive, kai prieš tai atmetė galimą šios šalies prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vizitą šalyje.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Pranešėme, kad mūsų prezidentas ir vyriausybė labai džiaugtųsi, jei kancleris Olafas Scholzas apsilankytų Kyjive“, – vėlų antradienį vokiečių televizijos stotims „ProSieben“ ir „SAT.1“ sakė Ukrainos ambasadorius Vokietijoje Andrijus Melnykas. Vokietijos kanclerio vizito metu esą būtų galima skirti daug dėmesio, kaip Berlynas gali padėti Kyjivui sunkiąja ginkluote. „Mūsų prezidentas to nekantriai laukia“, – tvirtino A. Melnykas.
 
Prieš tai F. W. Steinmeieris pasisiūlė apsilankyti Ukrainoje, tačiau gavo atsakymą iš Kyjivo, kad jo vizitas „nepageidaujamas“. „Buvau pasirengęs tai padaryti, bet, matyt – ir turiu tai įsidėmėti – Kyjivas to nenorėjo“, – sakė jis žurnalistams.
 
F. W. Steinmeieris jau kurį laiką žinomas dėl savo Rusijai palankios pozicijos.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2022.04.13; 09:08
Gordijo mazgasSkaitomiausios

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, balandžio 3 d. (dpa-ELTA). Ukrainos ambasadorius Berlyne Andriyus Melnykas pareiškė, kad Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris yra įtartinai artimas Rusijai.
 
„F. W. Steinmeieriui santykiai su Rusija buvo ir tebėra fundamentalūs, netgi šventi, kad ir kas benutiktų“, – ambasadorius sakė Vokietijos laikraščiui „Tagesspiegel“.
 
A. Melnykas priminė, kad, Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuomone, nėra ukrainiečių tautybės, kalbos ir kultūros, todėl esą nėra ir valstybės. „Panašu, kad F. W. Steinmeieris pritaria minčiai, jog ukrainiečiai iš tikrųjų nėra tauta“, – pridūrė ambasadorius.
 
Pasak A. Melnyko, Vokietija vis dar turi pernelyg daug interesų Rusijoje, pavyzdžiui, priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų, naftos ir anglių, o dėl to iš dalies kaltas Vokietijos prezidentas, kuris anksčiau ėjo vicekanclerio bei užsienio reikalų ministro pareigas.
 
„Jis per pastaruosius dešimtmečius užmezgė ištisą ryšių su Rusija voratinklį. Į jį įsipainiojo daugybė valdininkų, kurie dabar daro įtaką valdančiajai koalicijai“, – teigia Ukrainos atstovas. Kaip tokių įsipainiojusių žmonių pavyzdį jis nurodė dabartinio Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo patarėją užsienio politikos klausimais Jensą Plötnerį ir Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorių Andreasą Michaelisą. Be to, esą įsipainioję ir daugybė svarbių Vokietijos ambasadorių.
 
Ukrainos ambasadorius A. Melnykas boikotavo neseniai Vokietijos prezidento inicijuotą solidarumo su Ukraina koncertą. „Mano supratimu, tas koncertas buvo aiškus signalas Maskvai, galbūt net pademonstravimas V. Putinui, kad prezidentas esą čia tvirtai laikosi savo“, – sakė diplomatas.
 
Irma Jančiauskaitė (ELTA)
 
2022.04.04; 00:30
Gordijo mazgas

Lenkijos herbas. Slaptai.lt nuotr.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis penktadienį paragino Vokietiją sumokėti Lenkijai reparacijas, po to, kai Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė, kad Vokietija tiesia „Nord Stream 2“ dujotiekį kaip karo skolą Rusijai.
 
W. Steinmeieris interviu Vokietijos laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad šalis turi istorinę pareigą nenusigręžti nuo dujotiekio, atkreipdamas dėmesį į Vokietijos įsiveržimą į Sovietų Sąjungą Antrojo pasaulinio karo metu.
 
M. Morawieckis feisbuko įraše sakė besidžiaugiąs, kad W. F. Steinmeieris pripažįsta, jog Antrojo pasaulinio karo padariniai gali turėti įtakos šiandienos politiniams ir ekonominiams sprendimams.
 
„Lenkija niekada nesulaukė reparacijų, nepaisant nacistinės Vokietijos padarytos didžiulės žalos. Buvo nužudyta 6 mln. lenkų. Į griuvėsius paversta tūkstančiai miestų ir kaimų, įskaitant Lenkijos sostinę Varšuvą“, – parašė M. Morawieckis, kartu prisegdamas sunaikintos sostinės nuotrauką.
 
Vokietijos ambasada Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau premjeras sakė, kad „Nord Stream 2“ statybų negalima laikyti kompensacijos forma – jos verčiau tik pakenks Europos solidarumui, teigė M. Morawieckis.
 
„Tiltų tarp Europos ir Rusijos statybos negali vykti virš Vidurio ir Rytų Europos galvų“, – sakė Lenkijos premjeras.
 
W. F. Steimeierio komentarai sukėlė pasipriešinimą ir Ukrainoje – šalyje, pro kurią šiuo metu į Europą transportuojama didžioji rusiškų dujų dalis.
 
Lenkijos konservatyvi valdančioji partija „PiS“ pastaraisiais metais ne kartą iškėlė reparacijų klausimą. Vokietijos vyriausybė atmeta šalies reikalavimus, teigdama, kad jie buvo patenkinti susitarimu „Du plius keturi“, pasirašytu 1990 m.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.12; 16:40
Trumposios naujienos

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažymėjo buvusio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo, JAV vyriausybės ir Višegrado grupės šalių (Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos) piliečių indėlį į Berlyno sienos likvidavimą.
 
„Žinoma, be didelės paramos iš Vašingtono, bet taip pat ir be drąsių ir žmogiškų M. Gorbačiovo sprendimų Maskvoje istorija nebūtų buvusi tokia laiminga ir viskas nebūtų vykę taip taikiai“, – pareiškė šeštadienį Vokietijos valstybės vadovas per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas. „Mes šito nepamiršome, mes šito nepamiršime“, – pridūrė jis.
 
Pasak F. W. Steinmeierio, Berlyno siena nebūtų sugriuvusi be manifestacijų Budapešte, Poznanėje, Varšuvoje, Gdanske ir Krokuvoje, be įvykių Prahoje ir Bratislavoje. „Berlyno siena griuvo po ilgos, dažnai desperatiškos ir todėl narsios kovos“, – pabrėžė Vokietijos prezidentas.
 
Anot jo, „Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija išplėšė sau laisvę“ ir tuo būdu „padarė galą žemyno suskaldymui“. „Europos laisvė – tai jų nuopelnas“, – pažymėjo F. W. Steinmeieris. „XX amžiaus baisumai ir klaidos po 1989 metų lapkričio 9-osios tapo istorija, mums visiems atsivėrė naujas senasis pasaulis“, – sakė prezidentas.
 
Ceremonijoje Bernauerio gatvėje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Višegrado grupės šalių lyderiai.
 
Iškilmių kulminacija šeštadienį bus koncertas prie Brandenburgo vartų. Jame dalyvaus Berlyno valstybinė kapela, kuriai diriguos Danielis Barenboimas.
 
Berlyno siena buvo vienas iš šaltojo karo simbolių. Ji buvo pastatyta 1961 metais, kad VDR gyventojai masiškai nebėgtų į VFR.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.10; 00:10
Trumposios naujienos

Su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda susitikęs Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris teigė, kad Europos vienybė yra įmanoma tik tada, kai valstybės narės puoselėja bendras vertybes, skelbia „Deutsche Welle“.

F. W. Steinmeieris yra trečiasis šiais metais Lenkijoje apsilankęs Vokietijos lyderis, ir tai suvokiama kaip Berlyno pastangos sumažinti įtampą su Varšuva. Tačiau Vokietijos prezidentui antradienį susitikus su A. Duda, nuomonių skirtumai buvo akivaizdūs.

Vokietija itin kritiškai vertina nacionalistinės Varšuvos vyriausybės veiksmus, keliančius grėsmę Lenkijos teismų sistemos nepriklausomumui, bei Lenkijos įstatymą dėl Holokausto.

Į Varšuvą atvykęs Vokietijos prezidentas kalbėjo apie demokratijos ir teisinės valstybės principų svarbą. Tačiau vizito metu F. W. Steinmeieris buvo ne tik kritiškas, bet taip pat pasinaudojo galimybe padėkoti Lenkijai už jos norą susitaikyti su Vokietija ir tapti partnere, nepaisant Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu Vokietijos nacionalsocialistinio režimo vykdytų žiaurumų.

Informacijos šaltinis – ELTA (Neringa Šarmavičiūtė)

2018.06.06; 02:30

Trumposios naujienos

Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris išreiškė paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.

„Mums svarbus Ukrainos saugumas ir teritorinis vientisumas“, – po susitikimo prezidento rūmuose sakė F. W. Steinmeieris.

Buvo tikimasi, kad prezidentai aptars Ukrainos žingsnius tolesnės integracijos į ES link ir pastangas užbaigti ne vienerius metus trunkantį konfliktą Rytų Ukrainoje. Vokietijos prezidentas taip pat turėjo kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Vladimiru Groismanu bei susitikti su vokiečių kalbos mokytojais ir studentais Kijeve ir Lvovo mieste.

Dviejų dienų trukmės vizitą pradėdamas F. W. Steinmeieris padėjo vainiką ant nežinomojo kario kapo.

Pastaraisiais metais Vokietija buvo viena iš didžiausių sankcijų, skirtų daryti Rusijai spaudimą grąžinti Ukrainai Krymą ir užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, šalininkių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 06:15