Frankofonija
Ar anglų kalbos viršenybė išliks ES po „Brexit“?
Louise Mushikivabo | Le monde
„Atotrūkis tarp JK ir Europos Sąjungos turėtų atkurti pusiausvyrą tarp kalbų ES institucijose prancūzų naudai“, – „ Le Monde“ puslapiuose rašo Tarptautinės Frankofonijos organizacijos generalinė sekretorė Louise Mushikivabo .
„Ar Europos Sąjunga ir toliau kalbės daugiausia angliškai po to, kai JK ją paliks? Kaip žinome, daugiau nei 90 proc. Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos dokumentų, taip pat dauguma žodinių Europos institucijų pranešimų yra anglų kalba. Ar tai galima išsaugoti pranašumas, nepaisant to, kad po „Brexit“ anglai dabar yra 17-oje vietoje tarp gimtųjų kalbų, kurias labiausiai kalba ES piliečiai? “ – mąsto straipsnio autorius.
„(…) Nemanau, kad įmanoma, kad anglų kalba išnyktų iš Europos bendruomenės, ir net manau, kad tai būtų nepageidautina. Tai sukeltų didžiulę netvarką ir milžiniškas išlaidas, atimtų Europą iš jos tapatybės ir rimtai sumažintų būtų jos piliečių atvirumas visam pasauliui “, – rašoma straipsnyje.
„Nepaisant to, aš manau, kad būtina padėti atkurti pusiausvyrą tarp kalbų. Kalbama apie pusiausvyros palaikymą, kuris, neišskiriant anglų kalbos, suteiktų visapusišką vietą prancūzų kalbai, kuria kalba 130 milijonų europiečių ir kurią žino 19 iš 27 ES valstybių. kurie įstojo į Tarptautinę frankofonijos organizaciją “, – pažymi Mushikivabo.
„Aš tuo tikiu, nes Europos esmė, kaip rašo Milanas Kundera, yra„ maksimali įvairovė minimalioje erdvėje “. Kadangi kalbų ir kultūrų pliuralizmas yra Europos socialinės sutarties pagrindas“, – sakoma leidinyje.
„(…) Todėl aš siūlau dvi paprastas priemones, kurių jau reikėjo imtis. Dvi specifines priemones, kurias nesunku įgyvendinti. Pirma: reikalauti, kad Europos pareigūnai įdarbintų jas dviem, plačiausiai vartojamomis ES kalbomis, be gimtąja kalba Antra: susitarti dėl oficialių tekstų, kurie bus parašyti kitomis nei dauguma kalbų, procentinės dalies, taip pat dėl šio tikslo pasiekimo datos. Tai yra pagrįstos priemonės, pagrįstos pradiniu pliuralizmu Nojus harmonija su raide ir dvasia sutarčių „, – mano leidinio autorius.
„Galiausiai raginu vyresnius ES pareigūnus ir pareigūnus, įstojusius į Tarptautinę Frankofonijos organizaciją, kalbėti prancūzų kalba Europos forumuose, kai jie to nedaro savo gimtąja kalba. Tai yra tai, ko turėtumėte siekti. Esu įsitikinęs. kad labiau frankofoniškai Europai būtų geriau dalyvauti nenumaldomoje mūsų pasaulio įvairovėje “, – apibendrina Louise Mushikivabo.
Paskelbtas Frankofonijos mėnuo
„Tarptautinė frankofonijos organizacija vis daugiau dėmesio skiria tokiems tarptautinei bendruomenei aktualiems klausimams, kaip konfliktų prevencija, klimato kaita, žmogaus teisių apsauga ir darnus vystymasis“, – teigė ministras.
Atidarymo ceremonijoje sveikinimo žodį taip pat tarė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe ir Šveicarijos ambasadorius Lietuvai Konstantinas Obolenskis.
Šiais metais Frankofonijos mėnesio tema – istorija ir šiuolaikiškumas. Jai skirti ir du Užsienio reikalų ministerijos projektai: bendradarbiaujant su Šveicarijos ambasada atidaryta paroda, skirta pristatyti inovatyvius energetikos ir aplinkosaugos sričių sprendimus, ir belgų komiksų personažo Tintino 90 metų gimtadienio minėjimas. Šia proga moksleiviai kviečiami dalyvauti konkurse „Piešiu žaliąją planetą“ ir kurti komiksus prancūzų kalba.
Tarptautinė frankofonijos organizacija vienija 84 valstybes nares. Jos tikslas – stiprinti taiką, demokratiją ir solidarumą frankofonijos erdvėje. Nuo 1999 metų Lietuva tapo šios organizacijos stebėtoja. Visoje Lietuvoje Frankofonijos mėnesio proga organizuojami įvairūs renginiai: konferencijos, paskaitos, koncertai, filmų savaitgaliai, parodos, įvairios edukacinės veiklos, prancūzų kalbos savaitės ir vakarai mokyklose, moksleivių prancūzų kalbos olimpiados, vertimų konkursai ir diktantai.