Giorgia Meloni, kraštutinių dešiniųjų „Italijos brolių“ lyderė. Epa – ELTA foto
Roma, lapkričio 16 d. (dp-ELTA). Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni gynėsi sulaukusi kritikos, kad pasiėmė dukrą į G20 viršūnių susitikimą Indonezijos Balio saloje.
Po dviejų dienų „nenuilstamo darbo“ ji susidūrė su „neįtikėtinais debatais“ dėl to, ar buvo teisinga pasiimti dukrą keturioms dienoms, kai buvo išvykusi, trečiadienį feisbuke parašė kraštutinių dešiniųjų politikė.
Kai kurios žiniasklaidos priemonės nuo antradienio praneša, kad G. Meloni keliavo į viršūnių susitikimą su savo 6 metų vaiku ir aukle. „Nejaugi manote, kad tai jūsų reikalas, kaip aš auginu savo dukrą?“, – savo įraše klausė G. Meloni diskusijos „iniciatorių“.
45 metų radikalios dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ lyderė tvirtino turinti teisę daryti viską, ką gali, tautos labui, neatimdama iš dukters motinos.
Vladimiro Putino fizionomija
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad „nemato reikalo“ susitikti deryboms su JAV kolega Joe Bidenu, įtampai su Vašingtonu išaugus dėl daugybės klausimų, įskaitant Maskvos invaziją į Ukrainą.
„Turėtume jo paklausti, ar jis pasirengęs surengti su manimi tokias derybas, ar ne. Tiesą sakant, nematau reikalo“, – sakė V. Putinas, paklaustas apie galimą susitikimą su J. Bidenu lapkritį numatomo G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
V. Putinas pridūrė, kad dar nenuspręsta, ar jis dalyvaus Indonezijos rengiamame viršūnių susitikime.
Gatvių blokados, liepsnojantys automobiliai, vandens patrankos: protestai prieš G20 viršūnių susitikimą Hamburge penktadienį vėl paaštrėjo. Pasak policijos, demonstrantų grupės keliose vietose blokavo delegacijų važiavimo maršrutus. Kitur kaukėti riaušininkai puolė policininkus, buvo statomos barikados, praneša agentūra AFP.
Pareigūnų duomenimis, aplink Hamburgo senamiestį buvo daužomi langų stiklai, padeginėjami automobiliai. Policininkai buvo apmėtyti buteliais ir petardomis. Be to, demonstrantai į gatves tempė šiukšles ir statybines medžiagas.
Vandens patranka – prieš protestuotoją. EPA – ELTA nuotr.
Hamburge nuo ketvirtadienio vakaro vyko riaušės, kurias kelia G20 priešininkai. Iki šiol sužeisti 159 policijos pareigūnai. Taip pat nukentėjo vienas niekuo dėtas žmogus. Sulaikyti 45 asmenys.
Aplink saugumo zoną prie susitikimo vietos demonstrantai pradėjo kelias sėdimas blokadas, kad sutrukdytų atvykti delegacijoms. Policijai kai kuriose vietose teko panaudoti vandens patrankas, kad išsklaidytų protestuotojus. Pareigūnai ragino neblokuoti gatvių ir netrukdyti delegacijų konvojams.
Delegacijų šaltinių pranešimais, blokados sustabdė kai kurių viršūnių susitikimo dalyvių kolonų judėjimą. Be to, smarkiai sutriko eismas.
Hamburgo policijos vadovybė pareikalavo papildomos paramos iš kitų Vokietijos žemių. Ligšioliniais duomenimis, Hamburgo viršūnių susitikimą turėjo saugoti mažiausiai 19 000 policijos pareigūnų.
Policija suėmė riaušininką. EPA – ELTA nuotr.
Riaušės Hamburge prasidėjo ketvirtadienio vakarą, kai apie 12 000 žmonių dalyvavo protesto eitynėse „Sveiki atvykę į pragarą“ („Welcome to hell“), nukreiptose prieš G20 viršūnių konferenciją.
Protestuotojai, policijos duomenimis, ėmė svaidyti į pareigūnus akmenis, butelius ir petardas, kai šie sustoję į grandinę sustabdė eitynes ir paragino apie 1 000 kaukėtų radikalų nusiimti nuo veidų kaukes.
Padėtis paaštrėjo, kai pareigūnai pamėgino šį „juodąjį bloką“ atskirti nuo likusių demonstrantų. Policija panaudojo vandens patrankas ir pipirines dujas.
Po to agresyviai nusiteikusios demonstrantų grupuotės traukė per Sankt Paulio ir Altonos rajonus, padeginėjo barikadas ir automobilius ir vis puldinėjo pareigūnus.
Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime dalyvaujantys pasaulio lyderiai pripažįsta kitokį JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) požiūrį į klimato kaitą, skelbia naujienų agentūra AFP, remdamasi oficialaus šio susitikimo pareiškimo juodraščiu.
Juodraštyje pabrėžiama, kad 2015-aisiais pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas yra „neatšaukiamas“, ir patvirtinama, kad G20 šalys tebėra jam įsipareigojusios. Tačiau kartu atsižvelgiama ir į Vašingtono sprendimą iš šio susitarimo pasitraukti.
Prieš prasidedant G20 viršūnių susitikimui svarbiausias Vakarų sąjungininkių rūpestis buvo tai, ar pavyks įtikinti likusias G20 nares tvirtai įsipareigoti laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu.
Jei šis juodraštis bus patvirtintas ir taps galutiniu susitikimo pareiškimu, kuris bus paskelbtas šeštadienio popietę, jis rodys, kad pasaulio lyderių tarpe pasidalijimas klimato kaitos klausimu yra 19 prieš vieną – JAV.
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos premjerė Teresa Mei (Theresa May) tikino, kad pasaulio lyderiai padvigubins pastangas, siekdami įtikinti D. Trampą vėl prisijungti prie Paryžiaus klimato susitarimo.
„Manau, kad prie šio stalo Donaldui Trampui siunčiama kolektyvinė žinia bus apie tai, kaip svarbu, kad JAV vėl prisijungtų prie šio susitarimo. Tikiuosi, kad mums pavyks padirbėti ir to pasiekti“, – transliuotojui BBC sakė ji.
Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) tikino, kad jam garbė pirmą kartą susitikti su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
JAV vadovas taip pat pridūrė, kad tikisi, jog buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių santykiuose įvyks teigiamų pokyčių.
JAV prezidento elgesys G20 viršūnių susitikime byloja, kad D.Trampas nelinkęs būti griežtu Kremliaus kritiku. Pavyzdžiui, Rusijos karas prieš Ukrainą nebuvo pavadintas karu. Rusijos karinius veiksmus jis pavadino tik „destabilizuojančiu veiksniu“. Ir tai – bloga naujiena Baltijos šalims.
EPA-ELTA nuotrauka: kam tiesia ranką JAV prezidentas Donaldas Trampas?
Kremlius tikisi, kad Vladimiro Putino ir Donaldo Trampo susitikimas padės sukurti veiksmingą dialogą.
Taigi Kremlius trečiadienį oficialiai pareiškė manąs, kad šią savaitę suplanuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Jungtinių Valstijų vadovo Donaldo Trampo (Donald Trump) susitikimas vis tik padės kurti tarp abiejų šalių veiksmingą dialogą. Apie tai nformuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Kremliaus manymu, toks dialogas tarp Maskvos ir Vašingtono reikalingas, siekiant veiksmingai likviduoti konfliktus visame pasaulyje.
Penktadienį Hamburge vyksiančio G20 viršūnių susitikimo užkulisiuose numatyto abiejų lyderių susitikimo metu bus diskutuojama, ar abi valstybės pasiruošusios kartu kovoti su tarptautiniu terorizmu Sirijoje. Taip užsienio šalių reporteriams sakė liūdnai pagarsėjęs Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Anot daug sykių netiesą sakusio Kremliaus atstovo, Rusijos lyderis taip pat pasinaudos pirmuoju akis į akį susitikimu su D. Trampu išsiaiškinti pozicijas konfliktų Sirijoje ir Ukrainoje atžvilgiu.
Itin triukšmingai aptarinėjamas pirmasis abiejų lyderių susitikimas numatytas Jungtinėse Valstijose atliekant rimtą tyrimą dėl D. Trampo kampanijos ryšių su Kremliumi.
2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį itin atšalo Vašingtono ir Maskvos santykiai. Anksčiau skelbta, kad dvišaliai jų santykiai pasiekė didžiausias žemumas nuo pat Šaltojo karo laikų. Rinkimų kampanijos metu JAV prezidentas ne vieną sykį žadėjo mėginti gerinti santykius su Rusija ir nešykštėjo pagyrimų Rusijos lyderiui.
