V. Zelenskis Japonijoje susitiko su E. Macronu. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per savo darbo vizitą Japonijoje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
„Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, su darbo vizitu lankydamasis Japonijoje, kur dalyvavo G-7 viršūnių susitikime, susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Valstybės vadovas padėkojo Prancūzijai už svarbius sprendimus dėl karinės ir humanitarinės paramos Ukrainai“, – praneša prezidento kanceliarija.
V. Zelenskis pažymėjo Prancūzijos paramos naikintuvų koalicijai ir šalies dalyvavimo Ukrainos pilotų apmokymo misijoje svarbą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad prioritetas yra įgyvendinti Ukrainos „Taikos formulę“ ir į šį procesą įtraukti kuo daugiau valstybių.
Jis informavo Prancūzijos prezidentą apie savo vaisingą vizitą Arabų lygos viršūnių susitikime.
V. Zelenskis padėkojo E. Macronui už tai, kad pradėti įgyvendinti susitarimai, pasiekti jo gegužės 13 d. vizito Prancūzijoje metu, ir tęsiamas bendradarbiavimas gynybos srityje.
Kiek anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lankydamasis Japonijoje, susitiko su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Rishi Sunaku ir Indijos premjeru Narendra Modi.
Didysis septynetas ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą. EPA-ELTA nuotr.
Tokijas, gegužės 20 d. (dpa-ELTA). Didžiojo septyneto valstybės (G7) – Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija ir Vokietija – ragina Kiniją „spausti Rusiją“, kad pastaroji nutrauktų karą Ukrainoje ir išvestų savo pajėgas, praneša naujienų agentūra dpa.
Tokios mintys išsakytos komunikate, kuris buvo priimtas šeštadienį per G7 viršūnių susitikimą Hirošimoje, Japonijoje.
Dokumente Kinija raginama „remti visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri būtų grįsta teritoriniu vientisumu ir Jungtinių Tautų Chartijos principais ir tikslais, įskaitant tiesioginį dialogą su Ukraina“.
Iki šiol Kinija ne tik nepasmerkė Rusijos agresijos, bet ir parėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tuo pačiu metu G7 atmetė bet kokias vienašališkas Kinijos pretenzijas Taivanui ar bandymus pakeisti esamą status quo naudojant jėga ir prievartą.
„Patvirtiname taikos ir stabilumo abiejose Taivano sąsiaurio pusėse svarbą kaip būtiną tarptautinės bendruomenės saugumo ir klestėjimo sąlygą“, – rašoma dokumente.
G7 valstybės pabrėžė, kad jų pagrindinės pozicijos dėl Taivano ir „vienos Kinijos“ principo nesikeičia. Šalys paragino nesutarimus tarp Kinijos ir Taivano spręsti taikiai.
Remiantis „vienos Kinijos“ principu, Pekinas pripažįstamas vienintele Kinijos valdžia. Komunistų vadovybė Pekine Taivaną laiko Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) dalimi ir grasina užimti salą jėga. Tuo metu Taivanas, oficialiai Kinijos Respublika, daugiau nei septynis dešimtmečius yra valdomas demokratiškai ir nepriklausomai nuo KLR.
Didžiojo septyneto šalių požiūriu, KLR teritorinės pretenzijos Pietų Kinijos jūroje neturi jokio teisinio pagrindo. G7 taip pat smerkia Kinijos vykdomą militarizaciją regione ir primena, kad 2016 m. tarptautinis arbitražo teismas Hagoje Kinijos teritorines pretenzijas pripažino neteisėtomis ir tai buvo teisiškai įpareigojantis sprendimas, kurį Kinija iki šiol ignoruoja.
Kinija siekia kontroliuoti beveik visą Pietų Kinijos jūrą, įskaitant strategiškai svarbias ir gamtinių išteklių gausias teritorijas į kurias pretenduoja Indonezija, Malaizija ir Filipinai. G7 išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl padėties tiek Pietų, tiek Rytų Kinijos jūroje, dėl kurios Kinija taip pat nesutaria su Japonija.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Tokijas, gegužės 20 d. (AFP-ELTA). Japonijoje susitikę Didžiojo septyneto valstybių (G7) vadovai šeštadienį paskelbė, kad bandymai naudoti prekybą ir tiekimo grandines kaip ginklą nepavyks ir neliks be atsako. Taip Kinija netiesiogiai buvo įspėta dėl jos taikomos ekonomikos praktikos, informuoja AFP.
Hirošimoje vykstančiame G7 valstybių vadovų susitikime daug dėmesio skirta pasipriešinimui prekybos apribojimams, kuriuos Pekinas taiko įsivėlęs į diplomatinius nesutarimus. Vis dėlto G7 pareiškime dėl ekonominio saugumo Kinija tiesiogiai neįvardinama.
Nepaisant to, pareiškimo adresatas buvo akivaizdus. G7 perspėjo dėl nerimą keliančios ir dažnėjančios ekonominės prievartos, kuria Pekinas siekia pakenkti G7 valstybių ir jų partnerių užsienio bei vidaus politikai.
Didįjį septynetą sudaro Italija, JAV, Japonija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija bei Vokietija.
„Bandymai ekonominę priklausomybę naudoti kaip ginklą ir priversti G7 nares bei mūsų partneres, įskaitant mažas šalis, paklusti ir prisitaikyti žlugs bei susilauks pasekmių“, – teigiama G7 valstybių pareiškime.
Šios valstybės ypač sunerimusios dėl jų pažeidžiamumo svarbiuose sektoriuose, įskaitant ypatingos svarbos žaliavas, puslaidininkius ir akumuliatorius, kurie itin svarbūs moderniai ekonomikai.
Didžiojo septyneto valstybės pažadėjo sustiprinti tiekimo grandines ir spręsti trikdžių problemą bei užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbios technologijos būtų atitinkamai kontroliuojamos. Tikėtina, kad tai yra užuomina apie tai, kad tam tikros prekės nepatektų į Pekino rankas.
JAV dėl nacionalinio saugumo priežasčių pastaraisiais mėnesiais aktyviai siekia apriboti Kinijos prieigą prie pažangių įrengimų naudojamų mikroprocesorių gamyboje. Vašingtonas ragina Japoniją ir Nyderlandus sekti JAV pavyzdžiu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas sako, kad JAV ir Europos Sąjungos nuomonės Kinijos klausimu praeityje skyrėsi, tačiau skirtumai iš esmės išnyko.
Bendra strategija remsis siekiu apsaugoti Vakarų valstybes ir jų sąjungininkes, tuo pačiu metu vengiant atviros konfrontacijos su Kinija.
„Tačiau tai nėra karikatūriška ar vienos dimensijos politika. Tai daugialypė, kompleksinė politika sudėtingiems santykiams su iš tiesų svarbia valstybe“, – sakė jis.
Tuo metu Europos Sąjungos atstovas sakė, kad G7 pasirengusi bendradarbiauti ir įvertinti dėl Kinijos kylančias rizikas.
„G7 lyderiai teigia, kad Kinija vadovaujasi sistemine politika siekdama gauti ypatingos svarbos žaliavų, kontroliuodama tiekimo grandines, o mes į tai atsakome diversifikacija“, – sakė neįvardijamas ES atstovas.
Kitas šaltinis Prancūzijos diplomatinėje tarnyboje minėjo naujienų agentūrai AFP, kad G7 valstybės pasiekė progresą Kinijos klausimu. Anot šaltinio, JAV siekia įtvirtinti itin agresyvią politiką Kinijos atžvilgiu, o kitos šalys laikosi nuosaikesnės pozicijos.
ELTA primena, kad 2022 m. pradžioje kad Europos Sąjunga (ES) kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dėl Kinijos diskriminacinės prekybos praktikos Lietuvos atžvilgiu.
2022 m. gruodį Europos Komisija paskelbė pateikusi prašymą PPO steigti arbitrų kolegiją dėl Kinijos neteisėto ekonominio spaudimo Lietuvai ir Europos Sąjungai. ES prašyme dėl kolegijos steigimo pabrėžiama, kad Kinijos taikomi ribojimai pažeidžia prekybą reglamentuojančias PPO teisės normas.
Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo, kai Lietuva leido Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti politinio ir ekonominio spaudimo priemones.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. EPA-ELTA nuotrauka
Pekinas, gegužės 18 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį, pradėdamas viršūnių susitikimą su Vidurinės Azijos lyderiais, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pasveikino „naują santykių erą“. Pekinas tikisi sustiprinti ryšius su strategiškai svarbiu regionu.
Viršūnių susitikimas surengtas senoviniame Kinijos Siano mieste, istorinio Šilko kelio, per Vidurinę Aziją sujungusio Kiniją ir Europą, rytiniame gale. Pekinas laiko susitikimą ypač svarbiu.
Ketvirtadienio vakarą Xi Jinpingas surengė regiono lyderiams banketą ir sakė, kad ryšių stiprinimas yra „strateginis pasirinkimas“. „Esu įsitikinęs, kad mūsų bendromis pastangomis viršūnių susitikimas bus labai sėkmingas ir žymės naują Kinijos ir Vidurinės Azijos santykių erą“, – sakė Xi Jinpingas.
Tai pirmasis tokio pobūdžio susitikimas nuo tada, kai prieš 31 metus buvo užmegzti oficialūs santykiai. Pekinas teigia, kad 2022 m. prekyba su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu pasiekė 70 mlrd. JAV dolerių, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį išaugo 22 procentais.
Vidurinė Azija svarbi ir Kinijos trilijonų dolerių vertės „Diržo ir kelio“ iniciatyvai, svarbiam Xi Jinpingo geopolitiniam projektui. Pekinas nori atnaujinti bendradarbiavimą ir užpildyti vakuumą, kurį buvusiose sovietinėse valstybėse paliko Rusijos karas Ukrainoje.
Kinija, antra pagal dydį pasaulyje energijos vartotoja, investavo milijardus dolerių, kad gautų prieigą prie Vidurinės Azijos gamtinių dujų išteklių, regioną kerta Kiniją su Europa jungiantys geležinkeliai.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.. EPA-ELTA nuotr.
Pasak analitikų, veikiausiai per viršūnių susitikimą bus stengiamasi pasiekti susitarimų, leisiančių toliau plėsti šį didžiulį tinklą, įskaitant ilgam įstrigusį 6 mlrd. JAV dolerių vertės geležinkelio, sujungsiančio Kiniją, Kirgiziją ir Uzbekistaną, projektą bei pratęsti dujotiekį iš Vidurinės Azijos į Kiniją. Prieš viršūnių susitikimą su Xi Jinpingu susitikęs Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas gyrė šio projekto „unikalų mastą“.
Kinijos šokėjos. EPA – ELTA foto
Ketvirtadienį per derybas su Kirgizijos prezidentu Sadyru Žaparovu Xi Jinpingas sakė, kad Kinija „nori kurti su Kirgizija geros kaimynystės, draugystės, bendros gerovės ir bendros ateities bendruomenę“. Jis susitiko ir su Uzbekistano, Tadžikistano bei Turkmėnistano vadovais, gyrė glaudžius ryšius su šiomis šalimis ir žadėjo plėsti ekonominius ir kultūrinius mainus.
Viršūnių susitikimas sutampa su Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimu Hirosimoje, Japonijoje. Per jį, be kitų dalykų, bus kalbama ir apie tai, kaip atremti visame pasaulyje didėjančią Kinijos įtaką.
Joe Bidenas – itin garbaus amžiaus vyriškis. EPA-ELTA nuotr.
Hirošima, gegužės 18 d. (dpa-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas atvyko į G7 viršūnių susitikimą Japonijoje. Jį atskraidinęs lėktuvas ketvirtadienį nusileido JAV kariniame aerodrome į pietus nuo Hirošimos. Šiame mieste nuo penktadienio iki sekmadienio vyks šiųmetis Didžiojo septyneto (G7) susitikimas.
G7 grupei be JAV priklauso Vokietija, Prancūzija, Italija, Didžioji Britanija, Japonija ir Kanada. Susitikime taip pat dalyvaus ES atstovai. Pagrindinės susitikimo temos bus Rusijos invazija į Ukrainą, pasaulio ekonomikos problemos, taip pat Vakarų santykiai su Kinija.
J. Bidenas po atvykimo susitiko su amerikiečių kariais, dislokuotais karinėje bazėje į pietus nuo Hirošimos. Viename angarų jis spaudė kareiviams rankas, kalbėjosi su jais ir darėsi asmenukes. Ketvirtadienį Hirošimoje numatytas dvišalis susitikimas su Japonijos premjeru Fumio Kishida.
Su prezidentu į Japoniją atskrido jo anūkė Maisy, prieš kelias dienas šventusi savo studijų Pensilvanijos universitete baigimą. Ketvirtadienio vakarą į Horošimą turėtų atvykti ir J. Bideno duktė Jill. Šalių lyderių žmonoms/vyrams viršūnių susitikime numatyta atskira programa.
G7 viršūnių susitikimas Vokietijoje. EPA – ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietijos Bavarijos regione sekmadienį prasidės tris dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) valstybių lyderių susitikimas. Daugiausiai dėmesio bus skiriama Rusijos karui Ukrainoje ir jo pasekmėms aptarti, praneša dpa.
Vidurdienį Alpėse prasidėsiančiame susitikime dalyvaus JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos vadovai. Jie aptars pasaulio ekonomikos, infrastruktūros ir investicijų reikalus, taip pat užsienio ir saugumo politiką.
Bus diskutuojama apie pasiūlymus didinti spaudimą Rusijai, tiekti karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai ir aptariama karo įtaka energetikos resursų ir maisto kainoms. JAV prezidento lėktuvas. EPA – ELTA foto
Šįmet Didžiojo septyneto valstybėms pirmininkauja Vokietija. Prieš oficialią renginio pradžią įvyks dvišalis Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir JAV prezidento Joe Bideno susitikimas.
Dar prieš G7 renginį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad Didžiojo septyneto valstybės įves draudimą aukso iš Rusijos importui.
Argentina, Indija, Indonezija, Senegalas ir Pietų Afrika buvo pakviestos dalyvauti atskirose G7 sesijos dalyse, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į valstybių vadovus tiesioginės vaizdo transliacijos metu.
Kalbėdamas Vokietijos parlamente prieš G7 susitikimą O. Scholzas ragino sukurti „Maršalo planą“ ir finansuoti Ukrainos atstatymą po karo. Tai bus aptarta su V. Zelenskiu.
Taip pat bus kalbamasi apie Kinijos vaidmenį remiant Rusiją.
G7 susitikimo metu saugumą užtikrina 18 000 pareigūnų.
Visi G7 lyderiai, išskyrus Japonijos premjerą Fumio Kishida, vėliau vyks į Madridą, kur dalyvaus NATO viršūnių susitikime aptarti Aljanso gynybos politiką.
G7 lyderių karikatūros. EPA – ELTA foto
Berlynas, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Sekmadienį Vokietijos policija keturiems protestuotojams prieš Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Bavarijoje pateikė kaltinimus dėl kūno sužalojimo, praneša dpa.
Vėliau visi keturi stos prieš teismą, kuris spręs dėl jų suėmimo. Protestuojama prieš G7 susitikimą. EPA – ELTA foto
Žmonės sulaikyti šeštadienį Miunchene kilus susirėmimams tarp protestuotojų ir policijos.
Teisėsauga pradėjo tyrimą šešių žmonių atžvilgiu dėl jėgos panaudojimo prieš uniformuotus policijos pareigūnus.
Policijos duomenimis demonstracijoje dalyvavo apie 4 000 protestuotojų, o organizatoriai teigia, kad dalyvių buvo 6 000.
Viešąją tvarką užtikrino 3 000 Miuncheno policijos pareigūnų po to, kai demonstracijos organizatoriai paskelbė besitikintys sulaukti mažiausiai 20 000 dalyvių.
B. Johnsonas mano, kad karo eiga gali pakrypti Ukrainos naudai. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, birželio 26 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad egzistuoja tikimybė, jog karo eiga pakryps Ukrainos naudai. Londonas perspėjo nebandyti išspręsti karinį konfliktą šiuo metu, informuoja AFP.
Anot Jungtinės Karalystės vyriausybės atstovo spaudai, sekmadienį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo metu Vokietijoje B. Johnsonas ir E. Macronas sutiko, kad šiuo metu Ukrainos ir Rusijos kare yra lūžinis momentas ir Ukraina turi galimybę pakeisti karo eigą savo naudai.
Jungtinės Karalystės premjeras taip pat perspėjo Prancūzijos prezidentą, kad bet kokie bandymai siekti karo pabaigos dabar tik dar labiau prisidėtų prie ilgalaikio nestabilumo.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. EPA – ELTA foto
Kyjivas, birželio 26 d. (ELTA). Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Didžiojo septyneto (G7) valstybes įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir perduoti Ukrainai sunkiąją ginkluotę po to, kai sekmadienį Kyjivą sudrebino Rusijos raketų sprogimai, praneša „Ukrinform“.
Apie tai ministras paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienį vykstant G7 viršūnių susitikimui Vokietijos Alpėse.
„Septynerių metų ukrainietė mergaitė ramiai miegojo Kyjive, kol Rusijos sparnuotoji raketa nesusprogdino jos namų. Dar daugelis kenčia visoje Ukrainoje. G7 viršūnių susitikimas privalo atsakyti didžiausiomis sankcijomis Rusijai ir dideliu kiekiu sunkiosios ginkluotės Ukrainai. Liguistą Rusijos imperializmą reikia nugalėti“, – pabrėžė D. Kuleba, minėdamas sprogimą išgyvenusią mergaitę.
Kaip anksčiau skelbta, sekmadienio rytą Rusija paleido kelias sparnuotąsias raketas į Ukrainos sostinę. Sprogimas apgriovė devynių aukštų gyvenamąjį namą. Nelaimės metu vienas žmogus žuvo, o 4 buvo sužaloti. Gelbėtojai toliau ieško žmonių, kuriuos galėjo užgriūti nuolaužos.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Londonas, gruodžio 18 d. (AFP-ELTA). „Mažai tikėtina“, kad Jungtinė Karalystė (JK) kartu su sąjungininkais Rusijos puolimo atveju nusiųstų į Ukrainą karių, žurnalui „Spectator“ sakė JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as.
JK ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys šią savaitę įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. JK premjeras Borisas Johnsonas penktadienį teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių.
Tačiau B. Wallace’as „Spectator“ sakė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“. „Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – pridūrė jis.
Pasak B. Wallace’o, JK galėtų padėti Ukrainai „pajėgumų stiprinimu“, o labiausiai tikėtina atgrasymo priemonė yra „sunkių pasekmių“ grėsmė. Jis užsiminė apie galimybę atkirsti Rusiją nuo tarptautinio mokėjimų tinklo „Swift“.
Vakarų teigimu, Rusija prie Ukrainos sienų šiuo metu sutelkusi apie 100 tūkst. karių, tačiau kol kas nežinoma, ar šalies prezidentas Vladimiras Putinas yra priėmęs sprendimą dėl įsiveržimo.
„Nesame tikri, ar jis yra priėmęs sprendimą, tačiau jo veiksmai ir kovinė parengtis rodo, kad taip… Manau, kad visi turėtume sunerimti“, – teigė B. Wallace’as.
Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Talibanas privalo „garantuoti“ saugią Afganistaną norinčių palikti žmonių evakuaciją po rugpjūčio 31-osios termino, antradienį, pasak Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono, sutarė Didžiojo septyneto (G7) šalys.
B. Johnsonas, kuris sušaukė skubų G7 šalių posėdį, teigė, kad kartu su kolegomis susitarė dėl „veiksmų plano, kaip ateityje bendradarbiausime su Talibanu“. Premjeras pridūrė, kad „pirmoji sąlyga“ yra „iki rugpjūčio 31-osios ir vėliau garantuoti saugią išvykti norinčių žmonių evakuaciją“.
Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga. EPA – ELTA nuotr.
Japonijos ministras pirmininkas Yoshihidė Suga G7 viršūnių susitikime patvirtino savo šalies ryžtą, nepaisant pandemijos, liepą Tokijuje surengti olimpines žaidynes. „Žaidynės bus saugios, imsimės visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias viruso plitimui“, – sakė jis Didžiojo septyneto valstybių lyderiams, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Kyodo“.
Dėl Japonijos gyventojų pasipriešinimo žaidynėms Japonijos vyriausybė tikisi, kad G7 baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime sekmadienį pareikš savo paramą olimpiadai, rašė „Kyodo“. G7 grupei priklauso JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Kanada, Italija ir Japonija.
Žaidynės dėl pandemijos jau buvo metams atidėtos. Dabar jos turėtų būti atidarytos liepos 23-iąją.
Vos dėlto epideminė padėtis Japonijoje ir toliau yra tokia įtempta, kad iki birželio 20-osios Tokijuje vėl teko pratęsti ekstremalią padėtį.
Daugelis japonų dar nėra paskiepyti nuo COVID-19. Vakcinos dar nėra gavę ir dešimtys tūkstančių olimpiados savanorių.
Dauguma japonų baiminasi tolesnio viruso plitimo ir priešinasi žaidynėms.
G7 viršūnių susitikimas. Slaptai.lt nuotr.
Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas penktadienį pasveikino pirmąjį per beveik dvejus metus tiesioginį Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą kaip puikią galimybę paspartinti atsigavimą po pandemijos.
Pradėdamas pirmąją pietvakarių Anglijos Kornvalio grafystėje vykstančio lyderių susitikimo sesiją, B. Johnsonas teigė, kad būtina pasauliui užtikrinti teisingesnę ateitį.
„Turime užtikrinti, kad kai atsigausime, žengsime dar vieną žingsnį į priekį ir atsistatysime geriau. Kaip G7 turime puikią galimybę tai padaryti“, – pridūrė premjeras.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė „ieškąs“ galimų atsakomųjų priemonių, kai Baltieji rūmai susiejo Rusiją su kibernetine ataka prieš pasaulinę mėsos perdirbimo milžinę JBS.
Žurnalistų paklaustas, ar imsis veiksmų prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, su kuriuo susitiks Ženevoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vėliau šį mėnesį, J. Bidenas sakė: „Mes atidžiai stebime šį klausimą“.
Kibernetinė ataka reikalaujant išpirkos prieš Brazilijos bendrovės JBS antrinę įmonę JAV vėl paskatino kaltinimus Rusijai, kad ši priglobia ir dengia kibernetinius nusikaltėlius.
Paklaustas, ar V. Putinas jį išbando prieš aukščiausiojo lygio susitikimą, J. Bidenas atsakė „ne“.
Trečiadienį Federalinis tyrimų biuras išpuolį priskyrė „REvil and Sodinokibi“, kurie, pasak ekspertų, yra du tos pačios įsilaužėlių grupės, susijusios su Rusija, pavadinimai ir teigė, jog „kruopščiai dirba tam, kad grėsmę keliantys veikėjai būtų patraukti atsakomybėn“.
Baltieji rūmai teigia, kad J. Bidenas iškels JAV susirūpinimą dėl šio klausimo per aukščiausiojo lygio susitikimą birželio 16 dieną, taip pat prieš tai vyksiančiuose aukščiausiojo lygio susitikimuose su sąjungininkais G7 grupėje, Europos Sąjungoje ir NATO.
„Tikimės, kad tai bus diskusijų klausimas per visą prezidento kelionę“, – žurnalistams sakė spaudos sekretorė Jen Psaki.
Heikas Maasas. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė nematąs galimybių Rusijai greitu metu grįžti į Didįjį septynetą (G7).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimybę sugrąžinti Rusiją į G7, tačiau, pasak H. Maaso, Maskva pirmiausiai turi dėti daugiau pastangų sprendžiant konfliktą Ukrainoje.
„Priežastys, dėl kurių Rusija buvo pašalinta, yra Krymo aneksija ir intervencija Rytų Ukrainoje. Kol nebus sprendimo, nematau galimybės Rusijai sugrįžti“, – interviu sakė H. Maasas.
H. Maasas pabrėžė, kad šiuo metu santykiai su Rusija yra sudėtingi daugelyje sričių, tačiau pridūrė, „kad mes taip pat žinome, jog mums reikia Rusijos sprendžiant konfliktus Sirijoje, Libijoje ir Ukrainoje“.
JAV vadovas siūlė išplėsti G7 grupę ir teigė norįs pakviesti Australiją, Indiją, Rusiją ir Pietų Korėją į kitą susitikimą, kurį jis planuoja surengti rugsėjį.
G7 grupę dabar sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV.
Kinija raginama persvarstyti Honkongo saugumo įstatymą. EPA-ELTA nuotr.
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį paragino Kinijos lyderius gerbti Honkongo autonomiją ir pareiškė „didelį susirūpinimą“ dėl Kinijos planų įvesti Honkonge griežtą naują nacionalinio saugumo įstatymą. ES taip pat įspėjo Kiniją dėl „labai neigiamų padarinių“, jei ji įgyvendins savo planus dėl įstatymo.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis savo susirūpinimą pareiškė per virtualų vaizdo susitikimą su Kinijos premjeru Li Keqiangu ir prezidentu Xi Jinpingu.
„Mes pareiškėme didelį savo susirūpinimą dėl siūlomo nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui“, – po susitikimo reporteriams sakė Ch. Michelis.
„Paraginome Kiniją tęsėti pažadus, duotus Honkongo žmonėms ir tarptautinei bendruomenei, susijusius su Honkongo aukšto lygio autonomija ir garantuotomis laisvėmis“, – pridūrė Ch. Michelis.
Pasak U. von der Leyen, jie aiškiai parodė Kinijos pareigūnams, kad ES mano, jog nacionalinio saugumo įstatymo įvedimas pažeidžia Kinijos tarptautinius įsipareigojimus.
„Nacionalinio saugumo įstatymas kelia grėsmę, kad bus rimtai pakenkta „viena šalis, dvi sistemos“ principui ir Honkongo aukšto lygio autonomijai“, – teigė U. von der Leyen.
„ES palaiko ryšį su savo G7 partneriais šiuo klausimu ir mes šiandien labai aiškiai išdėstėme savo poziciją Kinijos vadovybei bei raginame juos pergalvoti“, – pridūrė pirmininkė.
Baiminamasi, kad nacionalinio saugumo įstatymas, nukreiptas prieš ardomąją veiklą, atsiskyrimą, išdavystę ir užsienio kišimąsi, dar labiau suvaržys laisves Honkonge.
Honkongas yra pusiau autonominis pietinis Kinijos miestas, buvusi Didžiosios Britanijos kolonija. 1997 metais Honkongas buvo perduotas Kinijai, kuri sutiko valdyti Honkongą pagal „viena šalis, dvi sistemos“ susitarimą ir pasižadėjo, kad Honkongas iki 2047 m. išlaikys aukšto laipsnio autonomiją.
Donaldas Trampas ir Angela Merkel. Nenuoširdus bučinys. EPA – ELTA nuotr.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl koronaviruso pandemijos atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo kvietimą dalyvauti „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių susitikime, praneša naujienų agentūra dpa.
„Kanclerė dėkoja prezidentui D. Trumpui už kvietimą dalyvauti G7 viršūnių susitikime Vašingtone birželio pabaigoje. Tačiau, vertindama bendrą pandemijos situaciją, šiandien ji negali pažadėti, kad keliaus į Vašingtoną ir dalyvaus asmeniškai“, – pareiškė kanclerės atstovas spaudai.
D. Trumpas su G7 valstybių lyderiais norėtų susitikti asmeniškai, o ne kalbėtis vaizdo konferencijoje.
Iš pradžių JAV prezidentas svarstė surengti susitikimą savo privačiame golfo aikštyne Floridos valstijoje, tačiau, kilus nepasitenkinimui, renginys bus perkeltas į valstybei priklausantį Kemp Deividą netoli Vašingtono.
Jungtinė Karalystė (JK) ragina JAV įkurti 10 valstybių klubą, kurios pačios kurtų naujos kartos 5G ryšio technologijas ir būtų nepriklausomos nuo Kinijos milžinės „Huawei“, praneša britų laikraštis „The Times“.
Pasiūlymas esą pristatytas likus mėnesiui iki planuojamo Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimo JAV.
JK anksčiau suteikė leidimą „Huawei“ šalyje įdiegti 35 proc. 5G ryšio tinklui reikalingos infrastruktūros.
Tačiau, kaip skelbia laikraštis „The Telegraph“, britų premjeras Borisas Johnsonas nurodė pareigūnams parengti planus, kaip būtų galima iki 2023-ųjų atkirsti „Huawei“ nuo 5G tinklo Jungtinėje Karalystėje, prastėjant šios šalies santykiams su Kinija.
„The Times“ žiniomis, į vadinamąjį D10 demokratinių partnerių klubą patektų visos G7 valstybės narės ir Australija, Pietų Korėja bei Indija.
Leidinio teigimu, vienas iš šio klubo veiklos būdų – skatinti investicijas į jau veikiančias telekomunikacijų bendroves klubo šalyse.
B. Johnsono atstovai šios informacijos kol kas nekomentavo.
Šiuo metu Europoje Kinijos bendrovei „Huawei“ 5G ryšio srityje yra tik dvi alternatyvos – suomių „Nokia“ ir švedų „Ericsson“.
„Mums reikia naujų rinkos dalyvių. Būtent dėl to mums teko anksčiau sutikti su „Huawei“, – „The Times“ sakė šaltinis JK Vyriausybėje.
B. Johnsono Vyriausybės šiemet priimtas sprendimas leisti „Huawei“ iš dalies diegti 5G ryšio tinklus Jungtinėje Karalystėje supykdė Vašingtoną, nes šis teigia, kad Kinijos bendrovė gali šnipinėti ar tiesiog nutraukti ryšį JK pagal Pekino nurodymus.
Šis B. Johnsono planas atkirsti „Huawei“ nuo Didžiosios Britanijos gali gerokai pabloginti Londono santykius su Pekinu tuo metu, kai britų premjeras ieško naujų prekybos partnerių, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES.
Sausį B. Johnsonas pareiškė, kad jo sprendimo įsileisti „Huawei“ kritikai Jungtinėse Valstijose turėtų surasti alternatyvą, jei nenori, kad JK naudotųsi Kinijos bendrovės technologijomis.
Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitose pasaulio dalyse neleidžia jai tapti visaverte Didžiojo septyneto (G7) partnere. Tai pirmadienį Prancūzijos mieste Bjarice per spaudos konferenciją, skirtą G7 viršūnių susitikimo rezultatams, pareiškė Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
„G7 – tai šalių bendraminčių, darančių teigiamą poveikį pasaulio ekonomikai, draugija. Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kitur aiškiai leidžia suprasti, kad ji negali būti šios šalių bendraminčių grupės partnerė“, – pabrėžė jis.
Kanados premjeras taip pat pareiškė, jog jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus pakviestas į G7 viršūnių susitikimą Jungtinėse Valstijose 2020 metais, tai jis nevengs bendrauti su juo. „Per pasaulio viršūnių susitikimus aš niekada neaplenkdavau stalų, prie kurių sėdėdavo V. Putinas, – sakė J. Trudeau. – Mes turėjome su juo asmeninių pokalbių, per kuriuos aš pagrįsdavau Kanados būgštavimus dėl viso Rusijos veiksmų spektro ir klausydavausi, ką jis man sako“.
G7 – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų.
Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
Didžiojo septyneto (G7) lyderiai, susitinkantys Prancūzijos mieste Bjarice, apsvarstė grįžimo prie Didžiojo aštuoneto (G8) formato dalyvaujant Rusijai klausimą. Tai sekmadienį pranešė Japonijos naujienų agentūra „Kyodo“.
Japonijos vyriausybės atstovas agentūrai sakė, kad G7 lyderiai aptarė šį klausimą, bet diskusijos turinys „jokiu būdu nebus atskleistas“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir dabar Didžiajam septynetui pirmininkaujantis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienio vakarą kalbėjosi telefonu. Jie sutiko su tuo, jog būtų tikslinga, kad Rusija dalyvautų Didžiojo septyneto viršūnių susitikime 2020 metais.
Pasak CNN šaltinio, idėją pakviesti Rusiją 2020 metais iškėlė pats E. Macronas.
Didysis septynetas – įtakingiausių išvystytos ekonomikos šalių susivienijimas, kuriam priklauso JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija, Kanada ir Italija. Septyneto formato klubas egzistavo nuo 1976 iki 1997 metų. Prisijungus Rusijai, jis pradėtas vadinti Didžiuoju aštuonetu. 2014 metais dėl įvykių Ukrainoje Vakarų šalys nusprendė grįžti prie septyneto formato.
