Jonavos rajone, Gaižiūnų poligono apylinkėse, pirmadienio rytą parašiutais nusileido apie 200 Vokietijos oro desantininkų. Tai šiuo metu Europoje vykstančių tarptautinių pratybų „Greitas atsakas 2022“ (angl. „Swift Response“) dalis, pranešė Lietuvos kariuomenė.
Dviem Vokietijos karinių oro pajėgų strateginiais transportiniais lėktuvais A400M „Atlas“ tiesiai iš Vokietijos atskridę kariai priklauso Vokietijos greitojo reagavimo divizijai (vok. Division Schnelle Kräfte).
Pagal šiuo metu vykstančių kasmetinių pratybų „Greitas atsakas“ scenarijų apie 9 tūkst. karių iš 17 NATO ir partnerių šalių vienu metu Europoje atlieka penkias oro desanto operacijas. Kariniais orlaiviais sąjungininkų kariai su ginkluote ir technika yra perdislokuojami iš savo nuolatinių dislokavimo vietų į pratybų vietas Norvegijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Šiaurės Makedonijoje, sakoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Pasak pranešimo, Lietuvoje pratybų „Greitas atsakas“ veiksmai buvo pradėti praėjusią savaitę, kuomet buvo atliekamas operacijų planavimas ir veiksmų koordinavimas bei treniruojamasi vykdyti žvalgybos užduotis. Pirmadienio rytą į Lietuvą atvykusių Vokietijos oro desantininkų padalinio užduotis – užtikrinti Gaižiūnų poligone esančio pakilimo tako saugumą ir sudaryti sąlygas išsilaipinti papildomoms pajėgoms – dar apie 300 karių su karine technika, ginkluote ir logistiniu aprūpinimu. Sėkmingai atlikę persidislokavimą Vokietijos-Nyderlandų oro desanto bataliono kariai perduos teritoriją pratybose „Geležinis vilkas 2022-I“ dalyvaujantiems Lietuvos ir NATO priešakinių pajėgų bataliono kariams ir iki savaitės pabaigos grįš į nuolatinio dislokavimo vietą Vokietijoje.
Greitam pajėgų perdislokavimui ir sąveikai treniruoti skirtas pratybas „Greitas atsakas“ planuoja JAV Sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje (angl. sutr. USAREUR-AF) vadavietė. Šioms pratyboms vadovauja USAREUR-AF Pietų Europos–Afrikos vadavietė. Pasak Lietuvos kariuomenės pranešimo, Lietuvoje besitreniruojantis Vokietijos greitojo reagavimo divizijos Oro desanto batalionas pratybų metu priskirtas Lenkijos kariuomenės 6-ajai oro desanto brigadai, kuri taip pat vadovauja padaliniams, vykstantiems į pratybas Latvijoje.
Daugiau nei 40 stebėtojų iš daugiau kaip 20 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) priklausančių šalių ir organizacijos institucijų penktadienį lankėsi Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ (MPB „Geležinis Vilkas“).
Čia tarptautiniai stebėtojai susipažino su šiuo Lietuvos kariuomenės kariniu vienetu, naudojama ginkluote ir karine technika, infrastuktūra, o Gaižiūnų poligone galėjo stebėti modernių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ pristatymą.
„Tai pirmasis jungtinis 3 Baltijos šalių renginys ginklų kontrolės srityje. Tarptautine iniciatyva siekiame vykdyti bendrą ESBO stebėtojų vizitą į karinius objektus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ir skatinti šių trijų Baltijos šalių bendradarbiavimą ginklų kontrolės srityje. Tikimės, kad ateityje šio pobūdžio bendradarbiavimas tik stiprės“, – sakė Krašto apsaugos ministerijos atstovas plk. ltn. Eligijus Senulis.
Kaip teigiama Lietuvos kariuomenės pranešime, ESBO stebėtojų apsilankymas MPB „Geležinis Vilkas“ – sudėtinė, rugsėjo 5–11 d. vykusio vizito Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, dalis. Tarptautiniai stebėtojai vizitą pradėjo Estijoje, apsilankydami Tapoje dislokuotoje 1-ojoje pėstininkų brigadoje, vėliau Latvijoje susipažino su Sausumos pajėgų Mechanizuotosios pėstininkų brigados infrastuktūra ir naudojama karine technika, ginkluote Adažiuose. Šiuo išskirtiniu renginiu buvo siekiama sudaryti galimybes ESBO priklausančių valstybių atstovams apsilankyti Baltijos šalių kariniuose vienetuose ir papildomai Lietuvoje jiems pristatyti naują ginkluotės sistemų tipą – pėstininkų kovos mašiną „Vilkas“.
ESBO priklausančios šalys pagal galiojančius teisės aktus įsipareigoja per 5 metus surengti organizacijos narių stebėtojų vizitus į savo pajėgų karinį dalinį (vienetą) arba stambaus masto pratybas, taip pat naujos ginkluotės ar karinės technikos demonstravimą. Paskutinis tokio pobūdžio karinės veiklos stebėjimas, sulaukęs gausaus stebėtojų būrio, Lietuvoje surengtas 2011 m. vykusių tarptautinių pratybų „Gintarinė viltis 2011“ („Amber Hope 2011“) metu.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija – 57 Europos, Šiaurės Amerikos ir Centrinės Azijos valstybes bei 11 valstybių partnerių vienijanti tarptautinė organizacija. Ši regioninė saugumo organizacija kelia tikslus skatinti valstybių tarpusavio pasitikėjimą, konfliktų prevenciją ir valdymą, demokratines reformas, žmogaus teisių ir fundamentalių laisvių užtikrinimą, pilietinės visuomenės stiprinimą, laisvus ir demokratiškus rinkimus bei kt. Šiuo metu regione ESBO vykdo ne mažiau kaip 16 misijų ir programų.
Lietuva šios organizacijos nare tapo 1991 m. o 2011 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. Lietuva pirmininkavo ESBO. Pagal galiojančius susitarimus kiekvienais metais Lietuva teikia ESBO duomenis apie kariuomenę, karinį biudžetą, gynybos planavimą ir numatomas karines pratybas. Lietuva priima ESBO šalių duomenų patikrinimo vizitus ir regiono inspekcijas.
Vyriausybei pristatytos krašto apsaugos sistemos aktualijos
Vyriausybė surengė išvažiuojamąjį posėdį Rukloje, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabe, kur susipažino krašto apsaugos sistemos aktualijomis.
„Kariuomenė turi matyti toliau, šauti toliau, judėti greičiau, todėl kariuomenės modernizavimas yra vienas iš svarbiausių gynybos prioritetų. Daugumai sprendimų, ypač infrastruktūros plėtros, reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, o jo rezultatyvumui reikalingas buvimas viename informaciniame lauke“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministrams buvo pristatyti kariuomenės modernizavimo siekiai bei infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros klausimai, taip pat gynybinių pajėgumų stiprinimo aspektais. Vyriausybės nariams pristatytas krašto apsaugos biudžeto panaudojimas, finansavimo prioritetai bei būtini sprendimai, kuriems reikalingas derinimas su keliomis ministerijomis.
Vyriausybės nariai taip pat buvo supažindinti su saugumo situacija regione. „Vienodas grėsmių suvokimas didele dalimi lemia sėkmingų rizikos valdymo sprendimų atsiradimą“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Po posėdžio Ministrų kabineto nariai Gaižiūnų poligone stebėjo didžiausių šių metų Lietuvoje tarptautinių pratybų „Geležinis vilkas 2017“ uždarymo ceremoniją.
Nuotraukų autorius – vyr. srž. sp. Lukas Kalvaitis (KAM).
Gaižiūnų poligone Rukloje oro desanto operacija „Bayonet Strike“ („Durtuvo kirtis“) prasidėjo nauja Jungtinių Amerikos Valstijų karių iš 173-osios oro desanto brigados (angl. 173rd Airborne Brigade) rotacija Lietuvoje.
Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.
Operacijos metu JAV 2-503D desantininkų „Able“ kuopos kariai kartu su Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ LDK Butigeidžio dragūnų bataliono 2-osios ir žvalgų kuopų kariais atliko oro desanto operaciją.
Tokio pobūdžio operacijomis JAV kariai demonstruoja gebėjimą greitai perdislokuoti pajėgas į operacijos regioną, susijungti su pajėgomis, esančiomis rajone ir vykdyti bendras karines operacijas.
Bendrais JAV ir Lietuvos karių mokymais regione, pačių karių sugebėjimais bus didinama NATO sąveika ir bendras saugumas.
„Žemaitija“ Dragūnų bataliono kariams tai puiki galimybė treniruotis bendrų veiksmų suderinamumą su desantiniu padaliniu, vykdyti desantavimosi vietos apsaugą, susijungimą su pajėgomis, puolimo ir gynybines operacijas.
173-osios oro desanto brigados „Able“ kuopos kariai pakeis šiuo metu Lietuvoje tarnybą jau baigiančius JAV 3-ojo bataliono 69-ojo sunkiosios ginkluotės pulko (angl. 3rd Battalion, 69th Armor Regiment) karius ir liks treniruotis ir bendrai vykdyti pratybas su Lietuvos kariais iki kitų metų vasario mėnesio.
Naujoji JAV karių pamaina bus dislokuota Rukloje, pratybose kariai naudos pėstininkų ginkluotę: automatinius šautuvus, prieštankinius granatsvaidžius, visureigius HMMWV.
173-oji oro desanto brigada yra dislokuota Italijoje Vičensa mieste. Šis padalinys specializuojasi greito perdislokavimo operacijose, gali vykdyti įvairias karines operacijas, desantuotis į numatytą operacijos regioną. Šios brigados kariai buvo ir pirmieji JAV rotacinių pajėgų kariai atvykę į Lietuvą 2014 balandį, kai juos atsiųsdamos JAV pademonstravo tvirtą JAV ir NATO įsipareigojimą kolektyvinei sąjungininkų gynybai ir regiono saugumui po agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojasi nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis JAV sausumos pajėgų operacijos Rytinėje aljanso dalyje „Atlanto ryžtas“ (angl. „Operation Atlantic Resolve“).
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.