galutinė poilsio vieta

Geteborgas, rugsėjo 5 d. (AFP-ELTA). Du švedų dokumentinių filmų kūrėjai, filmavę kelto „Estonia“ paskendimo vietą, pirmadienį per pakartotinį bylos nagrinėjimą buvo pripažinti kaltais dėl vietos, kurioje žuvo šimtai žmonių, šventumo pažeidimo.

 

„Estonia“ nuskendo 1994 m., per vieną didžiausių XX amžiaus nelaimių jūroje žuvo 852 žmonės. Nusprendusios neiškelti nuolaužų Švedija, Estija ir Suomija 1995 m. susitarė, jog tai bus galutinė poilsio vieta ir uždraudė ją trikdyti. 2019-aisiais filmavimo grupė pasiuntė į ją nuotoliniu būdu valdomą povandeninį laivą. Kuriant dokumentinį filmą, kuris buvo parodytas kitais metais, buvo aptikta didžiulė skylė korpuse, tai sukėlė abejonių oficialaus tyrimo dėl laivo nuskendimo išvadomis.

 

Geteborgo apygardos teismas 2021 m. vasarį nustatė, kad dokumentinio filmo režisierius Henrikas Evertssonas ir operatorius Linusas Anderssonas, abu švedai, atliko veiksmus, už kuriuos baudžiama pagal vadinamąjį „Estonios“ įstatymą. Tačiau teismas nusprendė, kad jie negali būti patraukti atsakomybėn, nes tuo metu buvo su Vokietijos vėliava plaukiojančiame laive tarptautiniuose vandenyse.

 

Nors kelios šalys pasirašė 1995 m. susitarimą, Vokietija jo nepasirašė. Geteborgo apeliacinis teismas grąžino bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teigdamas, kad įstatymas galioja, nes filmo kūrėjai yra švedai. Pirmadienį teisėjas Goranas Lundahlas sakė, kad žemesnės instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nuolaužos „yra daugybės žmonių kapo vieta“. „Apsaugoti mirusiųjų šventumą yra svarbiau nei ginti žodžio ir informacijos laisvę“, – sakoma jo pranešime. Vis dėlto teismas pripažino, kad švedų motyvas yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir skyrė jiems baudą, proporcingą jų pajamoms. Sumos teismas nenurodė.

 

Atlikus pradinį katastrofos tyrimą padaryta išvada, kad tai įvyko dėl to, jog audringoje jūroje atsidarė laivapriekio durys ir vanduo prasiskverbė į automobilių denį. Tačiau ekspertai filmo kūrėjams sakė, kad tik didžiulė išorinė jėga galėjo padaryti tokią skylę korpuse, todėl kyla klausimų, kas iš tikrųjų atsitiko.

 

Išgyvenusieji ir aukų artimieji daugiau nei du dešimtmečius kovoja už išsamesnį tyrimą. Pasirodžius šiam dokumentiniam filmui buvo pakeisti nardyti draudžiantys įstatymai, kad būtų galima iš naujo ištirti nuolaužas. 2021 m. liepą Švedija ir Estija pradėjo naują tyrimą.